Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 177 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 5864179

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Aisčių keliai- LDK pavedas Ukraina 1 laida PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Šeštadienis, 15 Spalis 2011 11:34

INIT televizija, nuo spalio 15-tos dienos  vėl kviečia žiūrėti laidą "Aisčių keliai". Jūs matysite naujus- kvapą gniaužiančius siužetus, pasakojimus menančius mūsų šalies didingą praeitį.Lankysimės ten kur kažkada lankėsi mūsų protėviai,  aiškinsimės iš kur mes atsiradome tokie kokie mes esame šiandiena, rodysime kas primena mums mūsų neįkainojamą kultūrą, atrasime kokie mes nepaprasti esame pasaulyje.

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 


Norėdami leistis į laidos pasakojimus, kur kur kažkada lankėsi mūsų protėviai- reiktu dar kartą paaiškinti iš kur mes atsiradome INDOEUROPIEČIAI ir Baltai

Indoeuropiečių ir baltų susidarymo teorijos iki šiol tebėra mokslininkų diskusijų objektas ir jose aktyviai dalyvauja kalbininkai, archeologai ir antropologai, mitologijos tyrinėtojai. Remiantis labiausiai paplitusiomis teoriomis , maždaug V-IV  tūkstantmetyje pr. KR. Iš Azijos pietvakarių , gal iš šiandieninių Irano ir Anatolijos teritorijų įvairios indoeuropiečių genčių grupės pradėjo migruoti į skirtingus Europos ir Azijos regionus, kuriuose klostėsi savitos jų kultūros ir kalbos. Kaip gi mums sekėsi?

Savo laidose mes pasakosime apie žymiausius Lietuvos mūšius prisimindami kovas su kryžiuočiais bei kitas laisvės kovas o taip pat dar kartą pažvelgsime į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę Ukrainoje. Pereitų metų pabaigoje- šių metų pradžioje, mes rodėme atskiras laidas:  didžiosios Lietuvos mįslės- Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas-Ukraina- štai fragmentai iš jų o tuo tarpu prisiminkime:

Kalbėsime ir apie Baltų meną  pradedami vienu iš daugelio pasakojimų-Gintaro tradicijos. Šimtai neįprastų formų gintaro figūrėlių ir papuošalų rytų Rytprūsiuose, Juodkrantėje , Palangos apylinkėse, Latvijos pajūryje, jau XIX a mokslininkus vertė jais domėtis, galvoti apie apdirbimo pradžią. Otto Tischeris, Ričardas Klebsas pradėjo detalius šių papuošalų tyrinėjimus gamtamoksliniais  metodais ir jau tada nustatė, kad jie pagaminti dar akmens amžiuje. Atlikti didžiūlės apimties archeologiniai tyrinėjimai Sarnatės, Šventosios , Lubano žemumos, Biržulio ir Kretuono Apyežerio, Kuršėnų Nerijos, Žulavų regiono gyvenvietėse bei kitur. Surasta dešimtys tūkstančių gintaro papuošalų, priskiriamų viduriniam ir vėlyvajam neolitui ( nuo IV tūkstantmečio vidurio iki III tūkstantmečio pr. Kr. Pabaigos) Kelių šimtų archeologinių paminklų tyrinėjimai patvirtino, kad gintaro papuošalų, antropomorfinių ir zoomorfinių figūrėlių gamybos ir prekybos tradicija Baltijos jūros rytiniame ir pietiniame regione pradėjo formuotis IV tūkstantmetyje pr. Kr.Narnos ir šukinės keramikos kultūrose. Šių kultūrų žmonės pirmieji pietrytinėse Baltijos jūros pakrantėse ėmė rinkti gintarą ir gaminti iš jo įvairiausius dirbinius. Paslaptingas gintaro atsiradimas iš jūros, jo mistinė kilmė, neįprastos savybės (dega, skleisdamas malonų aromatą, paimtas į rankas- visada šiltas), spalvų įvairovė ir vyraujantis saulės spalvas primenantis skaidrumas, galimybė papuošalams suteikti įvairiausia formas seniesiems vietinių kultūrų medžiotojams ir rankiotojams, matyt , darė didelį įspūdį. Rinktas didžiuliais kiekiais, jūros bangų išmestas į krantą, sekliuose lagūniniuose ežerėliuose ir didžiųjų prieledyninių ežerų pakrantėse. Darydavo papuošalus arba prekiaudavo vos apdirbta žaliava, kartais gal ir dirbinių ruošiniais. Pamažu įgyti įgūdžiai leido gintarą apdirbti ir skleisti tuos nuostabius dirbinius visoje Šiaurės rytų Europoje. Gamindami figūrėles ir papuošalus, meistrai pirmiausiai atsižvelgdavo gamtos sukurtas formas, naudodami įvairiose gintarmedžių dalyse susiformavusius gintaro gabalus; žievės ertmėse- gintarines plokšteles, išorėje- varveklius, lašus ir kt. Šiek tiek keisdami šias gamtines formas, jie sukūrė daugybę labai įvairių formų dirbinių. Natūralų pavidalą keisdavo nežymiai gludindami, šlifuodami aštrias, nelygias briaunas, retkarčiais jas iškarpydami.

Paviršiuje išraižydavo nesudėtingą geometrinį ornamentą, sudarytą iš negilių eilutėmis sugrūpuotų taškučių ir brūkšnelių. Dirbinių formų įvairovė Šventosios, Sarnatės, Lubano žemumos gintaro dirbtuvėse sukurtiems papuošalams jau niekada neprilygs net į antikinį civilizacijų akiratį patekęs ir vertinamas iš baltų žemės kilęs gintaras. Įvairiausių formų sagos ir sagutės, cilindriniai karoliai, diskai, skridiniai, grandys, visokiausių pavidalų (rakto, kirvio ir pan) kabučiai, antropomorfinės ir zoomorfinės figūrėlės- tai pagrindiniai senųjų vietinių kultūrų gintaro papuošalų tipai apie kuriuos mes kalbėsime sekančiose savo laidose atskirai o dabar šios laidos pabaigai pradėsime ir pasakojimą apie  šios vasaros mūsų ekspediciją į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę Ukrainoje,leisimės į kelionę  nuo Vilniaus Aušros  vartų iki Kijevo vartų kur lankėsi ir didieji mūsų krašto valdovai.

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: