Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 33 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 5978664

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Aisčių keliai- LDK pavedas Ukraina 3 laida PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Sekmadienis, 06 Lapkritis 2011 15:43

Akivaizdu, kad LDK niekada nebūtų galėjusi užvaldyti Kijevo Rusios erdvių, jei ne mongolų invazija -LDK XIV a. tai "Šakalas, einantis paskui mongolų tigrą" (E.Gudavičius).

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

Dažnai kalbama apie natūralų senųjų ukrainiečių žemių linkimą prie švelnesnio okupanto ar net taikų pajungimo pobūdį. Tačiau naujausi "imperiologiniai " tyrimai nerodo, jog lietuvių ekspansija buvo kitoniška- būta visko: ir tiesiogiai nukariaujama, ir įtaka skleidžiama kitais būdais. Šiuolaikinėje istoriografijoje pabrėžiama vienas dalykas- "savanoriškai" (nebent prisimintume sovietų režisuotą 1940 m. Baltijos valstybių prisijungimo "spektaklį") prie didvalstybių niekas nesijungė, nebent tokiais spektakliais laikytume vedybines sąjungas. Tačiau jau viduramžiais buvo aišku, kai rašo Beowulfo sagos autorius: " Nuotaka gali trumpam atnešti taiką, gali priversti trumpam nusileisti ietis, bet šitai trunka neilgai". To meto Bizantijos šaltiniai apie jokį lietuvių taikumą neužsimena, priešingai ,kalba apie "narsią ir karingą tautą". Todėl kai kada istorikai mano, kad net dinastinės vedybos vykdavo tiesioginiu kariniu spaudimu: kaip antai Algirdo paveldėjimo teisės į Vitebską, o Liubarto- į Voluinės Vladimirą buvo įgytos karu. Todėl tiek Ukrainos, tiek kitų senosios Rusios žemių taikaus prisijungimo prie LDK idėja šiandien laikoma XIX a. Rusijos istoriografijos suformuotu mitu.


Žinoma, toliau nuo centro- Vilniaus ( į šią kategoriją ir patenka visa Ukraina) valdę Gediminaičiai mažiau klausė brolių, pusbrolių ar dėdžių- Vilniaus didžiųjų kunigaikščių, todėl tenka kalbėti tik apie satelitinę priklausomybę. Vadinasi, tiek pagal laiką, tiek pagal erdvę buvo įvairiausių priklausomybių nuo Vilniaus ir tik dabartinių istorikų mintyse atsiranda daugiau tvarkos nei jos , atrodo, buvo istorinėje tikrovėje. Tačiau ši problema, regis, būdinga visoms viduramžių Europos šalims.
Žodžiu , lietuviai veikiausiai buvo tokie pat grobikai kaip ir kiti, tik užgrobę svetimą kraštą "nespausdavo", t.y iš pradžių nekeisdavo susiklosčiusios tvarkos. Tiksliausiai tokią taktiką apibūdina lietuvių kunigaikščių posakis "senovės negriauname, naujovių neįvedame"; palikdavo senąsias kunigaikštijų struktūras (vėliau tai virs Voluinės, Polocko, Vitebsko, Kijevo sričių privilegijomis) ir perimdavo net kai kurias visuomenės ir valstybės organizacijos formas, tai liudija į lietuvių kalbą atėjusios socialinės sąvokos, kaip valsčius ar bajoras.
Tai šiandien lyginamoji istorinė sociologija (kurią mums įspūdingomis studijomis pristato Zenonas Norkus) pateikia išvadas, kurios neleidžia abejoti Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos XIV-XV a. imperiniu pobūdžiu. Jeigu ir galima LDK vadinti "švelnia" imperija, tai tik dėl to, kad ji neatitinka pirminės imperijos kriterijų. Gedimino ir Algirdo LDK, anot šių teorijų, labiausiai primena kai kurias šešėlines imperijas. Tokios imperijos susikuria žlungančių imperijų pasienyje arba periferijoje, kai žlugusios imperijos pavaldiniai, klientai arba sąjungininkai palydovai dalį jos teritorijos (kartu ir buvusią metropolijos sritį 0 pajungia sau. Paprastai perimdama ir žlugusios imperijos administracinę struktūrą bei kultūrinis paveldas

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: