Aisčių keliai- LDK pavedas Ukraina 4 laida Spausdinti
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Trečiadienis, 23 Lapkritis 2011 01:21

Frankai Galijoje

Labiausiai įtikinamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos lyginimas su ankstyvųjų viduramžių frankais Galijoje- vyraujantis politinis elitas, turintis įtakos socialiniam lygmeniui, perima valdinių kalbą ir kultūrą. Lietuviai atėjo iš ryškią individualią alodinę nuosavybės struktūrą turinčios visuomenės.

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

Individualiu ūkininkavimu ji skyrėsi nuo rytinių slavų: kuo toliau į rytus, ypač Maskvos valstybėje ir Rusijoje, dar ilgai buvo ryški bedruomeninė žemėvalda. Ar ne tai papo pagrindiniu Ukrainos ir Maskvos visuomenių skirtumu, ar ne šis skirtumas juo toliau, juo labiau ryškėjo, ypač akivaizdus tapo XX a., kai stalininės represijos užgriuvo ukrainiečių ūkininkus, ir ne dėl to toks panašus buvo lietuvių ir ukrainiečių priešinimasis gyvenimo būdo permainai/ O dabar juokais- ar atsitiktinai į rusėnų kalbą jau XV-XVI a. Atėjo tokie lietuviškos „gerovės“ žodžiai, kaip dalgio pavadinimas „litovka“,“kumpis“ ar „skilandis“, ar apie Trakus, Gardina, Brastą, Lucką susiformavę medžioklės, kulinarijos,“naminės“, arba „horilkos‘, pirties fenomenai, kuriuos vėliau pasisavino ir iki šiol savinasi maskva? Nors ir kaip ten būtų buvę, būtent ši erdvė kartu su Palenke buvo LDK „ vizitinė kortelė“, kurią jau nuo XVI a. Matome Europos kartografijoje. Nuo čia pradedami vaizduoti Europos miškai, čiapoetiškai aprašomos stumbrų medžioklės ( 1522, Mikalojus Husovianas ), o tarp miškų bręsta javų ūkiai, kurie Bugu ir nerevu per Vyslą teikia javus Gdanskui. LDK ūkininkavimo kultūros fenomenus, jų simbiozę istorikams dar reikės nuodugniai tirti. Darbas nelengvas, nes tai paprastai priskiriama „žemajai“ , mažai dokumentuotai kultūrai.

Stačiatikybė ir „Aukštoji" LDK kultūra

„Aukštojoje“ LDK kultūroje ilgai vyravo stačiatikiškasis regionas. Kunigaikščiai užvaldytoje erdvėje krykštydavosi pagal stačiatikių tikėjimą ir perimdavo valdinių kalbą bei kultūrą, nes jų pačių pagoniškasis potencialas nebuvo didelis. Lietuviai Rusijoje rado mūrinių cerkvių ir vienuolynų, juose- tapybos, bažnytinės dailės ir rašto rinkinių, o svarbiausia – rašyti mokančių vienuolių. Savo kalba rašyti Lietuva nebuvo išmokusi, lotyniškasis raštas pasiekė vėliau ir buvo daug brangesnis , o valdiniai turėjo jau XI a. Surašytas Ostromiro ir Turevo evangelijas. Todėl darosi suprantama, kodėl su krikščionybe susijusios sąvokos, tokios kaip krikštas ar bažnyčia, atėjo į lietuvių kalbą ne iš Vakarų , o iš Rusijos. Tai liudija, kad Lietuvos pagoniškoji kultūra negalėjo primesti kitiems nei kalbos, nei kultūros, nei religijos dėl to, kad pagonybė neįstengė konkuruoti su institucijas ir raštą turinčia stačiatikybe.
Stačiatikiškojo regiono kultūros įtaka ypač išryškėjo LDk valdovų raštinėje: pradėjo vyrauti kalba, kartais vadinama „senąja ukrainiečių‘, kartais- „senąja baltarusių“, o kartais-„LDK kanceliarine“, nors seniai mokslas žino, kad iš pradžių joje buvo daugiau „ukrainizmų“, vėliau-„baltarusizmų“. Tačiau svarbiausia- ji buvo kitokia negu stačiatikių bažnytinė liturginė kalba. Negana to, Maskvos valstybėje tik tokia- bulgarų kilmės raštijos tradicija- ilgai ir buvo vienintelė, o LDK susiformacvo alternatyvi raštijos tradicija, kuriai priskiriami ne tik kanceliarijos raštai-Lietuvos Metrika, bet ir ja rašyti Lietuvos matraščiai bei Lietuvos statutai

LAST_UPDATED2