Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 74 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6119521

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Aisčių keliai- LDK pavedas Ukraina 5 laida PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Pirmadienis, 28 Lapkritis 2011 19:24

Vytauto Permainos


Ryškia permaina LDK istorijoje tapo Vytauto valdymas (1392-1430). Šių permainų reikšmę suvokė jau amžininkai, jų palankūs vertinimai lėmė, kad Vytautas pradėtas vadinti Didžiuoju. Visų pirma Vytautas pradėjo nebemokėti mongolams duoklės, taip pat panaikino senovinę dalinių kunigaikštijų sistemą.

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 

Tiesa, formaliai tai buvo jau Gediminaičių paveldėjimo teisės naikinimas, nes jai į tas kunigaikštijas buvo skiriamas ir kitas kunigaikštis Gedeminaitis, tai jau kaip Vytauto vietininkas. Jau XIV a. Pabaigoje Vytautas pašalino svarbiausius sričių kunigaikščius, o į jų vietą paskyrė savo vietininkus ir taip realią LDK valdžią suėmė į savo rankas. Tiesioginiai Vytauto žinion 1393 m. Perėjo Luckas, 1394 m. Jis panaikino Kijevo kunigaikštiją (Kijevą gavo Skirgaila, jam 1397 m. Mirus, Vytautas paskyrė Joną Alšėniškį), 1395 m. Paskyrė savo vietininką Podolei (Teodoras Karijotaitis pasitraukė į Vengriją ir iki šiol prisimenamas Mukačevėje), Siverų Naugardą gavo valdyti iš Voluinės Vladimiro atkeltas Teodoras liubartaitis.
Išliko tik mažesnės ar net visai smulkios Ostrogo, Turovo, Pinsko, Ratno ir kitos kunigaikštijos. Tačiau svarbiausios Vytauto politikoje buvo socialinės permainos- kuriamas žemvaldžių riterių sluoksnis. Gausus valstiečių dalijimas bajorams reiškė, kad žemvaldžiais užvaldytose erdvėse tampa ir patys Gediminaičiai, žeme aprūpindami atvykėliai lietuviai pilėnai, o svarbiausia- kuriamas lojalus vietinių žmonių sluoksnis ir net toleruojami lojalūs vietiniai kunigaikščiai.
Po 1387 m. Lietuvos krikšto politiniam elitui perėjus iš pagonybės į katalikybę, katalikiško valstybės branduolio ir stačiatikiškos periferijos (stačiatikiams uždrausta užimti aukščiausius valstybės postus, o valstybės branduolyje- statyti stačiatikių cerkves) kultūros svarstyklės apsilygino. Politinės lietuvių įtakos ir stačiatikių kultūrinio pranašumo pusiausvyra neteko savo svertų- politinis elitas pradėjo įgyti ir kultūrinio elito statusą, nes stačiatikiai neteko savo civilizacinio pranašumo. Tačiau tai pagimdė naują problemą- konfesinį dualizmą (į ką negalėjo pretenduoti pagonybė). Etninis „katalikiškas“ valstybės branduolys sudarė tik 10 proc. Teritorijos, o gyventojų skaičiumi- 20 proc. Be abejo, jis buvo tankiau gyvenamas, iš jo į LDK kariuomenę ėjo vos ne pusė raitijos, tačiau su tokiu didžiuliu kitos konfesijos valdinių svoriu nesusidūrė jokia kita Europos valstybė.
Vytauto inspiruotos permainos kultūroje irgi buvo radikalios- intensyviai kurdamas katalikiškų institucijų tinklą, jis ryžtingai atsigręžė ir į stačiatikybę. Jau Gediminas ir Algirdas siekė atriboti „savo“ stačiatikius nuo Maskvos , kūrė savarankišką stačiatikių metropoliją, nors dėl Konstantinopolio politikos jos neįgavo tęstinumo. Tą patį darė ir Vytautas, tik ryškiau tai įtvirtino instituciškai. 1415 m. Naugarduke sušaukęs LDK stačiatikių vyskupų suvažiavimą , įkūrė LDK stačiatikių metropoliją ir metropolitu paskyrė vieną žymiausių to meto stačiatikybės teologų Grigorijų Camblaką. Negana to, „Kijevo ir Visos Rusios“ metropolitas buvo patikimai įkurdintas Vilniuje: jam pastatyta katedra ir rezidencija, Vilniaus „rusėnų pusėje‘ suformuota metropolito jurisdikcija, gyvavusi iki pat XVIII a. Pabaigos. Maža to, Grigorijaus Cambako vadovaujama LDK stačiatikių delegacija nuvyko į Katalikų bažnyčios susirinkimą Konstancoje, kur iškėlė visuotinės bažnyčių unijos idėją ( kuri, kaip žinoma, realizuota buvo vėliau-1439 m. Florencijoje).
Vytauto centralizacinė politika įgalino sutelkti plačios Rytų Europos erdvės resursus, padėjo pasiekti ir Žalgirio pergalę 1410 m.: kartu su visų LDK žemių kariuomene turėjo kautis ir Ukrainos žemių pulkai. Labiausiai integruota į LDK gyvenimą tapo Voluinė, kurią Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ėmė laikyti tėvonijos dalimi, Voluinės kryžius tapo jo majestoninio anspaudo svarbiausia dalimi (šalia Vilniaus, Trakų ir Smolensko ženklų). Voluinės Luckas tapo ir LDK politinės istorijos kulminacijos vieta- čia pas Vytautą 1429 m. Susirinko Vidurio ir Rytų Europos valdovai svarstyti Ostmanų imperijos keliamo pavojaus, kartu subrendo ir Vytauto karūnacijos karaliumi projektas, bet to neįvyko : 1430 m, Vytautas mirė. Voluinė apskritai tapo šalutinių Gedeminaičių šakų įsitvirtinimo erdvė- juk čia tėvonijas sukūrė iš šių šakų kilę Sanguškos (Kovelis, vėliau Slavuta), Čartoriskiai (Klevanė), Vyšnioveckiai (Vyšnivecis) ir kiti, tą patį darė čia valdas įgiję didikai Radvilos (Olyka) ir Chodkevičiai (Mlynivas), pagaliau iš Voluinės, iš Ostrogo, buvo kilę itin reikšmingą vaidmenį suvaidinę Riurikaičiai, taip pat „ukrainietiškos“ kilmės kunigaikščiai Ostrogiškiai.

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: