Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 75 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6110966

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Aisčių keliai- LDK pavedas Ukraina 6 laida PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Antradienis, 06 Gruodis 2011 23:23

  Išcentriniai ir centralizaciniai procesai XV-XVI a.
Vytauto karūnacijos karaliumi projekto nesugebėjo įgyvendinti ir sosto paveldėtojas Švitrigaila (valdė 1430-1432 m.) Jis gynė Lietuvos suverenumą bet neturėdamas Vytauto politinio lankstumo nesugebėjo išvengti karo su Lenkija, todėl po perversmo galiausiai prarado ir didžiojo kunigaikščio sostą.

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

Šis perversmas suskaldė LDK į dvi tarpusavyje kovojančias stovyklas: Švitrigailą rėmė LDK rusėnų žemės ir Livonijos ordinas, o po perversmo į sostą sėdusį Žygimantą Kęstutaiti  (valdė 1432-1440 m.) , bei  etninė Lietuva ir Lenkija.
LDK pilietinis karas (kurio konfesinį pobūdį  dabartinai išpūtė senoji Rusijos istoriografija) baigėsi 1435 m. Pabaisko mūšiu , kurį Švitrigaila pralaimėjo. Tačiau LDK politinis elitas turėjo skaitytis su LDK rusėnų žemėse didžiulę įtaką turinčiu Švitrigaila. Šis iki gyvenimo pabaigos įsitvirtino Lucke, galima sakyti, atkūrė Voluinės kunigaikštiją, tiesa lojalią Vilniui ir į sostą sėdusiam Kazimierui Jogailaičiui (valdė 1440-1492 m.). Nors Švitrigaila kartais vertinamas prieštaringai, tačiau reikia pripažinti, kad į ukrainiečių  ir lietuvių istorinę atmintį jis įėjo kaip ryžtingas kovotojas su Lenkijos  pretenzijomis. Per  sumaištį, kilusią po Vytauto mirties, atgimė ir Kijevo kunigaikštija, kurią pradėjo valdyti Algirdo vaikaitis Olelka (1440-1454), o po jo- šio sūnus Simonas (1454-1470).
Pamažu Kazimieras grįžo prie Vytauto politikos : Voluinės kunigaikštija, su Vilniumi tvirčiau susaistyta Gedeminaičių  ir politinio elito žemėvaldos, po Švytrigailos  mirties nunyko, o Kijevo kunigaikštiją   1475 m.
Kazimieras panaikino- įkūrė vaivadiją. Dėl to 1480 m. įvyko Odelkaičių vadovaujamas maištas, tačiau ir vėl : juk čia dėl politinės įtakos maištavo tie patys Gedeminaičiai , o ne rusėnai ar Ukraina.
Nors 1453 m. žlugus Konstantinopoliui visuotinės bažnytinės unijos atsisakė didelė dalis stačiatikių pasaulio elito, Kazimieras ir vėlesni LDK valdovai neatsimetė. Bažnytinė unija buvo toliau įgyvendinama (tiesa , jau ne visuotiniu, o lokaliu LDK lygmeniu) ne tik metropolito- popiežiaus lygmeniu , bet netgi neformaliu valdovo
kaip aukščiausiojo Stačiatikių bažnyčios globėjo) ir antrąjį krikštą  priėmusių , tačiau graikiškąją liturgiją išlaikančių valdinių lygmeniu. Tik šitaip šiuolaikiniai istorikai aiškina, kaip stačiatikių diskriminacines normas apėjo rusėnų kilmės Chodkevičiai (Jonas Chodkevičius dar XV a. antrojoje pusėje tapo Kijevo vaivada) ir kaip jiems buvo leista Palenkės Supraslėje statyti garsiąją cerkvę. Atrodo, kad Chodkedvičiai  ir su jais susiję Sapiegos turėjo vilčių sukurti naują maldos namų, o gal ir Bažnyčios modelį- šventovę abiem liturgijoms, taigi bažnytinė unija realizuojama kur kas konkrečiau nei buvo numatyta Florencijoje. Šis projektas ypač išryškėjo LDK sunkmečiu, kai Maskvos valstybės spaudimas privedė prie didelių teritorinių praradimų. Tai vertė LDK valdovą Aleksandrą II Jogailaitį (valdė 1492-1506 m.) ieškoti i išeičių ir net vesti Maskvos kunigaikštytę Eleną. Bažnyčių unijos klausimas tuomet įgijo net tiesioginę asmeninę prasmę. Tačiau radikalus Chodkevičių ir Sapiegų unijos modelis nebuvo įgyvendintas (nugalėjo katalikų vyskupų egoizmas), tačiau Supraslė tapo svarbiu LDK „graikiškosios“ kultūros centru, o jo architektūros stilius- gotikos ir bizantiškosios tradicijos simbiozė- pradėjo diktuoti madas visai LDK. Jomis pasekė ir antrojo krikšto nepriėmęs, tačiau savarankiškos LDK stačiatikių metropolijos stiprintojas LDK didysis etmonas Konstantinas Ostrogiškis. Kaip žinoma, 1514 m. būtent jis vadovavo jungtinei LDK ir Lenkijos kariuomenei, sutriuškinusiai keleriopai didesnę Maskvos kariuomenę. Prieš pat mūšį Konstantinas Ostrogiškis išprašė iš valdovo Žygimanto Senojo ( valdė 1506-1548 m.) leisti, apeinant draudimus, ne tik atnaujinti stačiatikių katedrą Vilniuje, bet ir pastatyti dar dvi mūrines gotikines cerkves. LDK sostinė tapo ir tikra valstybės stačiatikių sostine, nors Kijevas toliau išlaikė savo simbolinę reikšmę, o valdovai teikė privilegijas ir Kijevo Šv.Sofijos soborui, ir Pečorų laurai.  

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: