Aisčių keliai- Valdovų rūmai Spausdinti
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Penktadienis, 30 Gruodis 2011 00:05

Po 200 metų nebūties baigiama atkurti Lietuvos valstybės ir jos sostinės širdyje esanti šalies didžiųjų kunigaikščių rezidencija. Parodoje atskleidžiami svarbiausi šių „Lietuvos Pompėjų“ turtai. Pristatomi dažnai per stebuklą drėgname dirvožemyje išlikę, ilgiau negu du dešimtmečius kaupti ir kruopščiai restauruoti gausūs bei labai įvairūs archeologiniai radiniai.

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 

Norint matyti video per Apple įrenginius - spausti paveiksliuką 

Tai Lietuvos ir dažnai visos Europos kultūros paveldo kontekste unikalūs keramikos, akmens, medžio, odos, metalo, stiklo ir kiti dirbiniai, atspindintys senosios Lietuvos valstybės istoriją, jos valdovų aplinkos prabangą bei kasdienybę, dvaro įtaką miesto, šalies ir viso Vidurio Rytų bei Šiaurės Europos regiono raidai. Čia pristatomos ir išskirtinės Gotikos, Renesanso bei Baroko epochų Europos taikomosios ir vaizduojamosios dailės vertybės – baldai, gobelenai, žemėlapiai, grafikos kūriniai, Lietuvos valdovų ir didikų portretai, ginklai, šarvai, kitos lituanistinės relikvijos. Visa ekspozicija – daugiau kaip 1 000 archeologinių radinių ir istorinio interjero vertybių – atveria Lietuvos senojo paveldo lobius, taip pat liudija intensyvius Europos kultūros bei meno ryšius Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos Vilniuje klestėjimo laikais (XIII–XVII a.). Parodoje pristatomos vertybės ateityje taps Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų nuolatinių ekspozicijų pagrindu.
 Vilniaus Žemutinėje pilyje, taip pat ir vėlesnių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų vietoje egzistavo įtvirtinta medinė gyvenvietė

XIII a. II p.–XIV a. I p.
Dalis gyvenvietės virto pilimi, pastatyti pirmieji ikigotikiniai ir gotikiniai mūriniai pastatai, siejami su karaliaus Mindaugo arba pirmųjų Gediminaičių – didžiųjų kunigaikščių Vytenio ar Gedimino – vardais
1323 m.
Didysis kunigaikštis Gediminas sudarė sutartis ir rašė laiškus tikriausiai Vilniaus Aukštutinėje pilyje
XIV a.
Vilniaus Žemutinė pilis buvo apjuosta mūriniais gynybiniais įtvirtinimais su bokštais
1386–1387 m.
Vilniaus pilyse ilgesniam laikui apsistojo Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila, ėmęsis Lietuvos krikšto ir Vilniaus vyskupijos steigimo bei katedros statybos
1390 m.
Vokiečių ordino žygyje į Vilnių bei sunaikinant Kreivąją pilį dalyvavo ir Derbio grafas Henrikas Bolingbrokas (Henry Bolingbrok), vėliau tapęs Anglijos karaliumi Henriku IV, ir Lietuvos sosto siekęs Vytautas
1402 m.
Vokiečių ordino kariuomenė paskutinį kartą nesėkmingai bandė pulti Vilniaus pilis, žygyje dalyvavo ir Jogailos brolis Švitrigaila
1413 m.
Didysis kunigaikštis Vytautas rezidavo Žemutinėje pilyje
1413–1414 m.
Vilniaus pilyse lankėsi ir jas aprašė Burgundijos hercogo Jono Bebaimio pasiuntinys Žiliberas de Lanua (Ghillebert de Lannoy)
1430 m.
Remiamas Romos karaliaus, vėlesnio imperatoriaus Zigmanto Liuksemburgo (Sigismund von Luxemburg), Vytautas Didysis Vilniuje planavo karūnuotis Lietuvos karaliumi
1432 m.
Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo pakeltas Žygimantas Kęstutaitis, Vytauto Didžiojo brolis
1440 m.
Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo pakeltas Kazimieras Jogailaitis, Jogailos sūnus
1455–1468 m.
Vilniaus pilyse lankėsi ir gyveno Kazimiero Jogailaičio žmona Elžbieta Habsburgaitė, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus, Čekijos ir Vengrijos karaliaus Albrechto II duktė, vadinta „karalių motina“
1492 m.
Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo pakeltas Aleksandras Jogailaitis, Kazimiero Jogailaičio sūnus
1494 m.
Vilniuje lankėsi didžioji Maskvos pasiuntinybė ir derėjosi dėl Maskvos didžiojo kunigaikščio dukters jungtuvių su Aleksandru Jogailaičiu
1495 m.
Įvyko Aleksandro Jogailaičio ir Elenos, Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano III dukters, jungtuvių ceremonija
XV a. pab.–XVI a. pr.
Aleksandras Jogailaitis pagrindinę savo rezidenciją iš Aukštutinės pilies greičiausiai perkėlė į Žemutinę, čia pastatydamas vėlyvosios gotikos rūmus
1502 m.
Buvo priimtas Aleksandro Jogailaičio brolio, Vengrijos ir Čekijos karaliaus Vladislovo Jogailaičio pasiuntinys Zigmantas Zantajus (Sigismund Zanthay)
1506 m.
Žemutinės pilies rūmuose mirė ir buvo pašarvotas Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis (palaidotas Vilniaus katedroje), jo įpėdiniu buvo išrinktas ir didžiuoju kunigaikščiu pakeltas mirusio valdovo jaunesnysis brolis Žygimantas Senasis
1513 m.
Gaisras sunaikino Vilniaus Žemutinę pilį ir joje buvusią Lietuvos valdovo rezidenciją
1517 m.
Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Maksimilijono I pasiuntinys Zigmantas Herberšteinas (Sigismund von Herberstein) susitarė dėl Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos, Milano kunigaikščio Džianio Galeaco Sforcos (Gian Galeazzo Sforza) dukters, jungtuvių
1520–1530 m.
Žygimantas Senasis po gaisro perstatė ir išplėtė Žemutinės pilies rezidenciją, pradėdamas statyti modernius renesansinius rūmus

Daugiau informacijos: www.valdovurumai.lt

LAST_UPDATED2