Aisčių keliai- LDK pavedas Ukraina 10 laida Spausdinti
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Šeštadienis, 18 Vasaris 2012 22:46

Kijevas

Kijevo nuosmukis po Baltijos antpuolio ir pertrauka vietinė metraščių rašymo tradicija sąlygojo tai, kad, galima sakyti, neturime duomenų apie Kijevo žemės prijungimą prie Lietuvos valstybės. Tiesa, yra išsamus metraščio perpasakojimas, kaip Kijevo žemę užkariavo Gediminas, tačiau jis atsirado vėlyvuose baltarusių ir lietuvių metraščiuose, todėl be išlygų juo pasikliauti negalima.

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

  Tikra žinoma, kad pirmasis Kijevo kunigaikštis iš Algirdaičių dinastijos Vladimiras. Tačiau jo pasirodymo Kijeve metas yra diskutuotinas. Dažniausiai istorikai remiasi vėlyvojo, XVII a., Gustyno metraščio duomenimis, kur po žinios apie Algirdo pergalę prie Mėlynųjų Vandenų pranešama: ,,Šis Algirdas ir kitas rusėnų valstybes savo valdžion priėmė, ir Kijevą, valdomą kunigaikščio Teodoro, užėmė, ir pasodino jame Vladimirą, savo sūnų: ir pradėjo jį valdyti, duoklę savo tėvui atiduodamas“.
  Tačiau kokie iš tikrųjų buvo mūšio prie Mėlynųjų Vandenų padariniai, mums nežinoma: esami metraščių pranešimai apie šį įvykį itin glausti (autoritetingiausias iš šaltinių pažymi tik tai, kad ,,Algirdas Mėlynuosius Vandenis ir Baltąją pakrantę nukariavo“), o to paties meto lenkų kronikose Algirdo kova su totoriais neminima. Todėl kai kurie tyrinėtojai mano, kad mūšis prie Mėlynųjų Vandenų buvo visai nereikšmingas epizodas XIV a. antrosios pusės pietryčių Rusios politinėje istorijoje; juk abejotina, kad turėdamas ambicingų planų Maskvos atžvilgiu ir tuo pačiu metu kariaudamas šiaurėje ir vakaruose kunigaikštis Algirdas galėtų grumtis dar ir su totoriais pietuose.
  Išliko tik keletas dokumentų, susijusių su Vladimiro Algirdaičio Kijevo žemės valdymu. Drauge tik vienas iš jų nekelia abėjonių dėl savo autentiškumo – kunigaikščio dovanojimo įrašas Šv. Mikalojaus cerkvei Smidyne. Mozyriaus žemėje, XVII a. paties Petro Mohylos nukopijuotas. Kiti taip pat žinomi iš vėlyvų kopijų, tačiau greičiausiai yra klastotės.
  Kur kas įdomesnės specialistams yra Vladimiro Algirdaičio monetos – unikalūs jo beveik 30 metų valdymo liudytojai. Pirmąkart jų rasta XIX a. aštuntąjį dešimtmetį. Gvozdovo kaime, Kijevo srityje. Nuo to laiko šio kunigaikščio monetų žinoma per tūkstantį; dauguma rasta Vidurinės Padnieprės teritorijoje (tai šiek tiek apibrėžia jų vartojimo arealą).
  Kijevo kunigaikščio ambicijoms XIV a. paskutinio dešimtmečio pradžioje buvo suduotas triuškinamas smūgis. Šiuo tarpsniu vyko teritorijų perdalijimas tarp Lietuvos kunigaikščių, sąlygotas Astravos ir Belzo sutarčių (1392), pagal kurias Vytautui perėjo visos tėvo valdos. Taip iš Jogailos brolio Jono Skirgailos buvo atimti Trakai, kurių praradimą Vytautas pažadėjo jam kompensuoti lygiavertėmis žemėmis. Tokia kompensacija tapo Kremenecio valsčiu Voluinėje ir Kijevo žemė, kuria naujasis ,,šeimininkas“ prisiekė atimti iš Vladimiro Algirdaičio; paties Vladimiro išstūmimą iš kunigaikštijos lėmė tai, kad valdyti Kijevą buvo garbinga ir asmeninės sąskaitos ši Kijevo kunigaikščiu, kuris noriai padėjo Jogailai kovoti su Vytautu.
  Metraščio pasakojime konflikto kaltininku vaizduojamas Vladimiras Algirdaitis, kuris neva ,,nenorėjo paklusti kunigaikščiui Vytautui“, todėl pastarasis jį nubaudė: iš pradžių atėmė Žytomyrą ir Ovručą, o vėliau ir likusią kijevo žemę (1394). Kunigaikštis Vladimiras veltui tikėjosi, kad jam padės Maskvos didysis kunigaikštis (metraštininko žodžiais tariant, ,,lakstė į Maskvą ir taip pralakstė savo tėvoniją Kijevą“), ir buvo priverstas baigti gyvenimą (apie 1398 m.) nedidelėje kapyliaus kunigaikštijoje

LAST_UPDATED2