Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...
/index.php/temu-turinys/29/173
Baltų menas
„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...
/index.php/temu-turinys/60/527
Kryžiaus žygis prieš Pilėnus
„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...
/index.php/temu-turinys/29/236
Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai
Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...
/index.php/temu-turinys/29/270
Žmogus ir žvaigždės
Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...
/index.php/temu-turinys/56/566
Kalvystės paslaptys
Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...
/index.php/temu-turinys/60/302
Airėnų akmuo
Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...
/index.php/temu-turinys/53/214
Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien
Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...
/index.php/temu-turinys/60/284
Piliakalnis Vilniaus centre
Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...
/index.php/temu-turinys/60/275
Tyrimai Šventaragio slėnyje
Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...
Baltų menas
„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...
Kryžiaus žygis prieš Pilėnus
„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...
Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar
Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...
Žmogus ir žvaigždės
Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...
Kalvystės paslaptys
Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...
Airėnų akmuo
Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...
Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė
Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...
Piliakalnis Vilniaus centre
Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...
Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik
mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas
iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida" įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p: saulius.novikas@init.lt
Per keletą šimtmečių į Lietuvą atklystantys čigonai lietuvio žemdirbio sąmonėje sukūrė savotišką mitą apie čigoną arklių mainikautoją, būrėją, vagį ar mažų mažiausiai apgaviką.
Adobe Flash Player not installed or older than 9.0.115!
Tamsus gymis, pietietiškas temperamentas, išskirtinė išvaizda ir ugningas charakteris - būtent šie bruožai padeda atskirti romų tautybės žmogų. Jie gyvena uždarą, mums nepažįstamą gyvenimą. Oficialiai ši žmonių grupė turi tas pačias teises bei galimybes, kaip ir kiti Lietuvos žmonės, tačiau jos vertinimas visuomenėje turi tam tikrų stereotipų. Kaip gyvena čigonai, patys save vadinantys romais Lietuvoje šiandien? Kas jiems svarbu? Kiek skiriasi tas lietuviškasis čigono įvaizdis nuo jų pačių savęs suvokimo, išdidžiai įvardijamo –romai - žmonės. Manoma, kad pasaulyje čigonų yra apie 15 mil.(Čigonai vienas kitą radžathani kalba vadina romais.) Romai yra kilę iš Šiaurės Vakarų Indijos. Metraščiai, užuominos istoriniuose šaltiniuose mini, kad taborai paliko Indiją prieš 1000 metų, pradėjo klajoti po Aziją, vėliau – po Europą, Šiaurės Afriką. .Viena iš gražių pačių romų istorijos versijų apie kažkada Indijos pusiasalyje gyvavusią valstybę Kašmyrą. Šią hipotezę patvirtina faktais apie karą tarp Indijos radžų ir turkų. Pastarieji užėmė Kašmyrą, 70 proc. krašto gyventojų tapo vergais. Merginas, ištekėjusias moteris turkai parduodavo turtuoliams, vyrus nužudydavo arba parduodavo sunkiems darbams. Berniukus pirkdavo turkų, kitų šalių karininkai, auklėdavo sau jaunus karius. Turkai tokius romų karius vadino mameliukais, mirtininkais, jie privalėjo apginti savo poną, jei reikia – net žūti jį gindami. Likę 30 proc. išvengė kraupaus likimo, XIII a. iš Kašmyro patraukė per Himalajų kalnus, Kaukazą, atkeliavo į Gruziją. Gruzijos karalius Dovydas Statybininkas apgynė čigonus nuo vietinių gyventojų, išleido įstatymą, saugantį romus nuo smurto.
Iš pradžių čigonai Europoje buvo priimti džiaugsmingai ir noriai. Jie klajojo tarp žmonių, kuriems žemės gabalas ir stogas virš galvos buvo didžiausias turtas, o darbas užimdavo didžiąją dalį dienos. Žinoma, laisvas gyvenimo būdas be nuolatinio užsiėmimo buvo sunkiai priimamas, kaip ir bet kokie pasikeitimai ir nežinomybė, jie tais laikais kėlė nepasitikėjimą ir baimę. Praktiškai nuo pirmųjų dienų Europoje čigonų gyvenimas pradėtas reguliuoti. Ispanijoje XV a. ir XVIII a. jiems buvo draudžiama nešioti tradicinius drabužius, kalbėtis sava kalba ir nurodyta gyventi sėsliai. 1539 metai čigonai buvo išvyti iš Prancūzijos. Panašiai nutiko ir Anglijoje, kai 1530 m. čigonams buvo nurodyta palikti krašta grasinant nelaisve. Po 4 metu įkalinimas buvo pakeisyas mirtoes baisme. Britanijoje čigonai nutautėjo, susiliejo su anglais, airiais, škotais. Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje ir Rusijoje čigonai niekada nebuvo persekiojami. Gal todėl, kad pagarbą šiai tautai pelnė Rusijos turtuolių pamėgtos puikios čigonų dainos, romansai ir šokiai. Jie buvo nuolatiniai visų reikšmingesnių švenčių dalyviai. Romai Lietuvoje gyvena daugiau nei penkis šimtmečius. Lietuvos Didysis Kunigaikštis Aleksandras XV a. paskelbė privilegiją čigonų (romų) vaivadai Vosyliui, pagal kurią šalies romai gavo savivaldą ir teisę laisvai klajoti valstybės ribose. Žinomi du Lietuvos teritorijos romų karaliai. Vėliau valdovus titulavo ,,čigonų baronais“.,,Baro“ romų kalba reiškia ,,didelis“. Vadovu visuomet išrinkdavo apsiskaičiusį, išmintingą vyrą, gebantį teisingai spręsti konfliktines situacijas.
Genealoginių medžių tyrėjai atsekė kai kurių žymių romų tautybę. Pasaulyje daug garsių čigonų kilmės menininkų. Vienintelis europietis, turėjęs įtakos Amerikos džiazo raidai, buvo Belgijoje gimęs vokiečių čigonų šeimos atstovas, džiazo gitaristas Django Reindhardtas. Čigonų kilme didžiuojasi garsioji Madona, aktorius Alenas Delonas. Romų kraujo turėjo garsusis Charlie Chaplinas, Elvis Presley’us.
Tautos pagrindinės vertybės yra muzika, meilė, šeima, ištikimybė, begalinė pagarba tėvams bei motinai moteriai. Čigonai neturi bendros religijos ir išpažįsta religiją, dominuojančią gyvenamojoje teritorijoje. Tarp jų yra katalikų, stačiatikių, protestantų, musulmonų ir kt. Jie neprisiriša prie liturgijos, o praktikuoja ją savo nuožiūra. Pirmos žinios apie čigonus byloja apie komplikuotą religinio reguliavimo sistemą, moralinius tabu ir įvairius draudimus. Pastebima, kad tolimojoje tėvynėje jie buvo induistai. Tokią teoriją patvirtina čigoniškas žodis trušul, reiškiantis kryžių, kuris kilęs iš tridančio dievo Šyvos atributo.
Kai kurios čigonų profesijos atsineštos dar iš Indijos, pavyzdžiui, ateities spėjimas, metalo apdirbimas (kalvystė), gyvulių dresavimas. Manoma, kad seniausias čigonų užsiėmimas buvo prekyba arkliais ir jų dresavimas, smulki prekyba ir muzikavimas.
Provincialus stereotipinis požiūris neleidžia lietuviams objektyviau pažinti romų etnoso. Nuo klajojimų laikų žinomas čigonų gailestingumas, meilė artimui, nes romų motinos, visuomet atsiklaususios vyro sutikimo, priglausdavo pamestus, beglobius vaikus. Dėl šios tradicijos absurdiško nesupratimo atsirado infantiliški posakiai: ,,Vaikeli, jei būsi blogas, atiduosiu čigonams“, ,,Neik toli, nes pavogs čigonai“. Tradicinio lietuviško kaimo baimė mitiniems svetimiesiems sukūrė ir tradicinius Užgavėnių šventės persirengėlių čigoniškus personažus. Kaip galėtų jaustis romų berniukas ar mergaitė lietuvių mokykloje, kur vis dar gyvi stereotipai. Mokiniai, mokytojai XXI a. Lietuvoje, Europos Sąjungos valstybėje, dar elgiasi taip, kad romų vaikas verkia iš nuoskaudos. Deja, nacionalinių prietarų įtampa Lietuvoje stiprėja, anot sociologų, su romu kaimynystėje nenorėtų gyventi net 80 proc. Lietuvos gyventojų..
Čigonai ir Romai. Lietuvoje, pagal patarlę „čigonas ir liks čigonu“ kažkam tai XX a. pradžios aistringai šokantys ir dainuojantys margaspalviais rūbais romantiški operečių personažai , kam rusiškų filmų romantiški herojai, o dažniausiai, vis dar – svetimi, atklydėliai, besielgiantis ne pagal vietinius papročius, skurdžiai,, narkotikų prekeiviai. Ir romai – žmonės su labai žmogiškomis svajonėmis, troškimu išbristi iš skurdo, sukurti geresnę ateitį savo vaikams, besisielojantys dėl nykstančių savos tautos papročių ir tradicijų.