Baltų Atlantida

Istorija ir kasdienybė

Per keletą šimtmečių į Lietuvą atklystantys čigonai lietuvio žemdirbio sąmonėje sukūrė savotišką mitą apie čigoną arklių mainikautoją, būrėją, vagį ar mažų mažiausiai apgaviką.

Adobe Flash Player not installed or older than 9.0.115!

Tamsus gymis, pietietiškas temperamentas, išskirtinė išvaizda ir ugningas charakteris - būtent šie bruožai padeda atskirti romų tautybės žmogų. Jie gyvena uždarą, mums nepažįstamą gyvenimą. Oficialiai ši žmonių grupė turi tas pačias teises bei galimybes, kaip ir kiti Lietuvos žmonės, tačiau jos vertinimas visuomenėje turi tam tikrų stereotipų.
Kaip gyvena čigonai, patys save vadinantys romais Lietuvoje šiandien? Kas jiems svarbu? Kiek skiriasi tas lietuviškasis čigono įvaizdis nuo jų pačių savęs suvokimo, išdidžiai įvardijamo –romai - žmonės.
Manoma, kad pasaulyje čigonų yra apie 15 mil.(Čigonai vienas kitą radžathani kalba vadina romais.) Romai yra kilę iš Šiaurės Vakarų Indijos. Metraščiai, užuominos istoriniuose šaltiniuose mini, kad taborai paliko Indiją prieš 1000 metų, pradėjo klajoti po Aziją, vėliau – po Europą, Šiaurės Afriką. .Viena iš gražių pačių romų istorijos versijų apie kažkada Indijos pusiasalyje gyvavusią valstybę Kašmyrą. Šią hipotezę patvirtina faktais apie karą tarp Indijos radžų ir turkų. Pastarieji užėmė Kašmyrą, 70 proc. krašto gyventojų tapo vergais. Merginas, ištekėjusias moteris turkai parduodavo turtuoliams, vyrus nužudydavo arba parduodavo sunkiems darbams. Berniukus pirkdavo turkų, kitų šalių karininkai, auklėdavo sau jaunus karius. Turkai tokius romų karius vadino mameliukais, mirtininkais, jie privalėjo apginti savo poną, jei reikia – net žūti jį gindami. Likę 30 proc. išvengė kraupaus likimo, XIII a. iš Kašmyro patraukė per Himalajų kalnus, Kaukazą, atkeliavo į Gruziją. Gruzijos karalius Dovydas Statybininkas apgynė čigonus nuo vietinių gyventojų, išleido įstatymą, saugantį romus nuo smurto.
 
Iš pradžių čigonai Europoje buvo priimti džiaugsmingai ir noriai. Jie klajojo tarp žmonių, kuriems žemės gabalas ir stogas virš galvos buvo didžiausias turtas, o darbas užimdavo didžiąją dalį dienos. Žinoma, laisvas gyvenimo būdas be nuolatinio užsiėmimo buvo sunkiai priimamas, kaip ir bet kokie pasikeitimai ir nežinomybė, jie tais laikais kėlė nepasitikėjimą ir baimę. Praktiškai nuo pirmųjų dienų Europoje čigonų gyvenimas pradėtas reguliuoti. Ispanijoje XV a. ir XVIII a. jiems buvo draudžiama nešioti tradicinius drabužius, kalbėtis sava kalba ir nurodyta gyventi sėsliai. 1539 metai čigonai buvo išvyti iš Prancūzijos. Panašiai nutiko ir Anglijoje, kai 1530 m. čigonams buvo nurodyta palikti krašta grasinant nelaisve. Po 4 metu įkalinimas buvo pakeisyas mirtoes baisme. Britanijoje čigonai nutautėjo, susiliejo su anglais, airiais, škotais.
Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje ir Rusijoje čigonai niekada nebuvo persekiojami. Gal todėl, kad pagarbą šiai tautai pelnė Rusijos turtuolių pamėgtos puikios čigonų dainos, romansai ir šokiai. Jie buvo nuolatiniai visų reikšmingesnių švenčių dalyviai.
Romai Lietuvoje gyvena daugiau nei penkis šimtmečius. Lietuvos Didysis Kunigaikštis Aleksandras XV a. paskelbė privilegiją čigonų (romų) vaivadai Vosyliui, pagal kurią šalies romai gavo savivaldą ir teisę laisvai klajoti valstybės ribose.
Žinomi du Lietuvos teritorijos romų karaliai. Vėliau valdovus titulavo ,,čigonų baronais“.,,Baro“ romų kalba reiškia ,,didelis“. Vadovu visuomet išrinkdavo apsiskaičiusį, išmintingą vyrą, gebantį teisingai spręsti konfliktines situacijas.

Genealoginių medžių tyrėjai atsekė kai kurių žymių romų tautybę.
Pasaulyje daug garsių čigonų kilmės menininkų. Vienintelis europietis, turėjęs įtakos Amerikos džiazo raidai, buvo Belgijoje gimęs vokiečių čigonų šeimos atstovas, džiazo gitaristas Django Reindhardtas. Čigonų kilme didžiuojasi garsioji Madona, aktorius Alenas Delonas. Romų kraujo turėjo garsusis Charlie Chaplinas, Elvis Presley’us.


Tautos pagrindinės vertybės yra muzika, meilė, šeima, ištikimybė, begalinė pagarba tėvams bei motinai moteriai. Čigonai neturi bendros religijos ir išpažįsta religiją, dominuojančią gyvenamojoje teritorijoje. Tarp jų yra katalikų, stačiatikių, protestantų, musulmonų ir kt. Jie neprisiriša prie liturgijos, o praktikuoja ją savo nuožiūra. Pirmos žinios apie čigonus byloja apie komplikuotą religinio reguliavimo sistemą, moralinius tabu ir įvairius draudimus. Pastebima, kad tolimojoje tėvynėje jie buvo induistai. Tokią teoriją patvirtina čigoniškas žodis trušul, reiškiantis kryžių, kuris kilęs iš tridančio dievo Šyvos atributo.

Kai kurios čigonų profesijos atsineštos dar iš Indijos, pavyzdžiui, ateities spėjimas, metalo apdirbimas (kalvystė), gyvulių dresavimas. Manoma, kad seniausias čigonų užsiėmimas buvo prekyba arkliais ir jų dresavimas, smulki prekyba ir muzikavimas.

Provincialus stereotipinis požiūris neleidžia lietuviams objektyviau pažinti romų etnoso. Nuo klajojimų laikų žinomas čigonų gailestingumas, meilė artimui, nes romų motinos, visuomet atsiklaususios vyro sutikimo, priglausdavo pamestus, beglobius vaikus. Dėl šios tradicijos absurdiško nesupratimo atsirado infantiliški posakiai: ,,Vaikeli, jei būsi blogas, atiduosiu čigonams“, ,,Neik toli, nes pavogs čigonai“. Tradicinio lietuviško kaimo baimė mitiniems svetimiesiems sukūrė ir tradicinius Užgavėnių šventės persirengėlių čigoniškus personažus.
Kaip galėtų jaustis romų berniukas ar mergaitė lietuvių mokykloje, kur vis dar gyvi stereotipai. Mokiniai, mokytojai XXI a. Lietuvoje, Europos Sąjungos valstybėje, dar elgiasi taip, kad romų vaikas verkia iš nuoskaudos. Deja, nacionalinių prietarų įtampa Lietuvoje stiprėja, anot sociologų, su romu kaimynystėje nenorėtų gyventi net 80 proc. Lietuvos gyventojų..
 
Čigonai ir Romai. Lietuvoje, pagal patarlę „čigonas ir liks čigonu“ kažkam tai  XX a. pradžios aistringai šokantys ir dainuojantys margaspalviais rūbais romantiški operečių personažai , kam rusiškų filmų romantiški herojai, o dažniausiai, vis dar – svetimi, atklydėliai, besielgiantis ne pagal vietinius papročius, skurdžiai,, narkotikų prekeiviai.
Ir romai – žmonės su labai žmogiškomis svajonėmis, troškimu išbristi iš skurdo, sukurti geresnę ateitį savo vaikams, besisielojantys dėl nykstančių savos tautos papročių ir tradicijų.