Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 87 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6279105

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Laiko pjūvis - medicina PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Pirmadienis, 10 Gruodis 2012 17:42

 Atsikračius carinės Rusijos priespaudos, I-osios Lietuvos Respublikos nepriklausomybei liko sunkus kraitis. Pirmojo pasaulinio karo nuniokotas ūkis, sudėtinga socialinė situacija ir sunkiai pagydomų ligų epidemijos, su kuriomis kovoti neturėjome nei patirties, nei lėšų, nei pakankamo medicinos personalo, trūko ligoninių ir vaistų.

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 

Bet jau nuo pirmųjų gyvavimo dienų šalyje imta sparčiai rūpintis gyventojų sveikata. 1918 metų balandžio 27 d. Lietuvos valstybės taryba sudarė Sveikatos komisiją, po pusmečio ji buvo reorganizuota į Vidaus reikalų ministerijos Sveikatos departamentą. Pagrindinis departamento uždavinys buvo parengti naujus įstatymus ir teisinius sveikatos sistemos pamatus, spręsti aktualias organizacines problemas. Jau per pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį padidėjo medicinos įstaigų bei medikų skaičius, sumažėjo sergamumas užkrečiamosiomis ligomis, padidėjo natūralus gyventojų prieaugis. Paskutiniaisiais tarpukario metais sveikatos apsauga Lietuvoje žengė koja kojon su kitomis Europos valstybėmis.
Kas gi visais laikais gydytojui buvo ir šiandien tebėra sunkiausia? Ko gero, diagnozė. Mūsų laikais jau žinoma apie 10 000 ligų, pasireiškiančių beveik 100 000 (šimtu tūkstančių) simptomų. Taigi, kelias į ligos pažinimą kartais yra labai ilgas… Kaip ligą diagnozuodavo anuomet, kokios procedūros buvo taikomos gydymui, kiek išmanyti privalėjo ano meto medikas? Ilgi pokalbiai su pacientu – kuo skundžiasi, dėl ko nerimauja, kur skauda, ką skauda, kaip seniai skauda ir pan., būtent didelis dėmesys ligonio istorijai, ko gero, kompensuodavo šiandienos medicinines technologijas.
Anuomet medicines studijos buvo vienos prestižiškiausių, nes gydytojo išsilavinimas garantavo pasiturintį gyvenimą. Didesnio uždarbio ieškodami, gydytojai paprastai kraustydavosi gyventi į didžiuosius miestus, provincijoje specialistų buvo vos vienas kitas. Pas provincijos daktarą pacientai važiuodavo iš visų aplinkinių kaimų, todėl žmonių visad būdavo gausybė, tekdavo iškinkyti arklius, pasistatyti palapines ar pernakvoti kur daržinėje ant šieno, kol ateis eilė pas daktarą.
Tarpukario Lietuvoje sveikatos apsauga sparčiai tobulėjo, dalis gydytojų buvo žydai, kitų tautybių, bet daug šviesių galvų buvo ir tarp lietuvių. Ano meto Lietuvos gydytojai, ypač pirmąjame Respublikos gyvavimo dešimtmetyje, dirbo gana primityviomis priemonėmis, bet sugebėdavo padaryti tą patį, ką užsienyje su naujausia aparatūra. Tarkime, stomatologui, sėdusiam prie anuometinio dantų gręžimo aparato, pirmiausia tekdavo įnirtingai koja minti pedalą, kad grąžtas suktųsi... Maža to, tokios minamosios mašinos buvo be aušinimo – pacientui turėjo baisiai skaudėti… Dabartinė stomatologija devynmyliais žingsniais pažengusi ir nejučia kyla klausimas, kiek dabartinių stomatologų būtų pasirinkę tokią profesiją anuometinėmis sąlygomis..
Trečiąjame XXa. dešimtmetyje turbūt reta šeima nebuvo palaidojusi savo naujagimio. Apie 80 proc. Lietuvos visuomenės tarpukariu gyveno kaime, augino keturis penkis vaikus ir išsilaikė iš to, ką užsiaugina ir parduoda. Todėl, ar vežti naujagimį apžiūrai pas gydytoją, ūkininkas dar pagalvodavo, nes gydytojas toli ir jam tekdavo brangiai mokėti.. Naujagimių mirštamumas kurį laiką buvo didelis net ir didžiuosiuose miestuose, nes šeimos buitis smarkiai skyrėsi nuo tos, kokią matome dabar. Iki XX a. trečiojo dešimtmečio vidurio Kaune kanalizaciją turėjo vos keli namai ir daugybė žmonių bėgiojo į lauko tualetus. Miestas neturėjo centrinio šildymo, todėl visi šildėsi individualiai malkomis ar anglimis. Žiemą, kai visi nuo ryto iki vakaro kūrendavo anglimis, aplink tvyrojo smogas. Kanalizacijos neturėjo ir tuo metu Lenkijai priklausęs Vilnius, todėl sanitarijos sąlygos ligoninėse buvo tikrai didelė problema…
Šiandien, palyginti su tarpukariu, gyvename neabejotinai kokybiškiau, sveikiau ir ilgiau. Lyginant švietimo, gyvenimo lygio, sveikatos apsaugos pjūviais, šiandieninė Lietuva tarpukario Respubliką akivaizdžiai pranoksta. Šiandien vidutinė tikėtina mūsų gyvenimo trukmė siekia 73 metus, kai tarpukario Lietuvoje vidurkis tebuvo apie 55 metai.. Bet ar mes dėl to laimingesni? Yra dvi medalio pusės..
Mokslo ir technikos pažanga leidžia išgyventi žmonėms, kurie prieš kelis šimtus metų būdavo pasmerkti mirčiai. Civilizacijos pasiekimai medicinoje stulbinantys. Bet tuo pat metu girdėti nerimastingų žinių apie naujas neišgydomas ligas, apie seniai žinomų ligų žaibiškas formas, apie sudėtingas genetines ligas, kurių formavimąsi skatina natūralios atrankos nebuvimas.
Tačiau džiugina tai, kad šiandien jau gana sparčiai grįžtama ir prie natūralių dalykų: vaistinių augalų, pačių užaugintų prieskonių, sveikesnio maisto, pasivaikščiojimų gryname ore... Tai labai svarbu, bent tokią „prevenciją“ galime sau leisti kiekvienas. O motyvacija tuo užsiimti yra faktas, jog žmogaus sveikatą 50 procentų nulemia gyvenimo būdas, tai yra fizinis aktyvumas, sveika mityba, veikla, poilsis, higiena, dar 20 procentų priklauso nuo aplinkos ir 20 proc. nuo genetikos. Ir tik 10 procentų lemia medicina…

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (2)
Nereikia taip varyt
2 Ketvirtadienis, 12 Spalis 2017 19:09
Ramualdas
Viskas su tais medikais gerai. Nereikia ant visko varyti, nėra jau viskas taip blogai. Svarbiausia savo sveikata rūpintis visada, o ne tik tada, kai ji pablogėja ir kaltinti visus aplinkui ;)
Odė medikams
1 Trečiadienis, 23 Sausis 2013 01:25
Ir visgi per šituos 20 metų SAM nesugebėjo sukurti optimaliai veikiančios sveikatos sistemos ir nėra net Objektyvios medikų klaidų vertinimo komisijos. Ir nors medikams pavyksta išgelbėti gyvybes, tačiau šeimos nebeturi net pasirinkimo teisės kur susilaukti vaikų ten kur nori, o medikų klaidų ir aplaidumo yra pernelyg daug kaip civilizuotai šaliai...

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: