Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 72 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6077134

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
TAURAGĖS KONVENCIJOS PAVELDAS PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Sekmadienis, 13 Sausis 2013 21:42

TAURAGĖS  KONVENCIJOS PAVELDAS

    Europos Sąjunga kūrėsi ilgame kriščioniškos sampratos laikmetyje. Kūrimosi laike palikti istoriniai ženklai. Vienas tokių yra 1812 m. gruodžio 30 dieną Požerūnuose pasirašyta tarpusavio Rusijos ir Prūsijos karinių junginių nepuolimo sąjunga. Ši nepuolimo sąjunga, vėliau įvardinta Tauragės konvencijos vardu, išgarsino Tauragę.

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

    Dviejų generolų susitarimas įrašė Tauragės vardą Europos istorijoje. Pagerbiant Tauragės vardą, apie šį istorinį įvykį ketinama pastatyti dokumentinį filmą su vaidybinėmis mizanscenomis, perpinant animacija ir pasokajant tikrus istorinius to meto įvykius. Kokį šis reikšmingas istorinis įvykis paliko kultūrinį paveldą čia, vietoje, Tauragės krašte?
    Istorinis įvykis prasidėjo dar gruodžio 25 d., artėjant kariniams junginiams prie Prūsijos ir Rusijos sienos. Gruodžio 29 d. Prūsijos korpusas pasiekė Tauragę, o Rusijos kariuomenė, peržengusi Rusijos imperijos sieną, – Vilkyškius. Sutarus priešiškiems kariniams junginiams, gruodžio 30 d. Požerūnų malūne pasirašytas susitarimas. Prisiminus šį istorinį įvykį kyla klausimas, ar šis įvykis paliko kultūrinio paveldo?
    Konvencijos pasirašytame dokumente pažymėta vieta – Požerūnų malūnas. Tad vienas istorinis objektas būtų Požerūnų malūnas. Praėjus šimtui metų, pažymint istorinį įvykį, kitapus Ežeruonos upelio pastatytas paminklas. Tai būtų antras paveldo objektas.
    Abi istorines vietas jungė dar XVI a. įrengtas kelias iš Tilžės į Tauragę. Visa ši istorinė aplinka turi istorinę išliekamąją vertę. Tad turime pagrindinį Tauragės konvenciją menantį kultūrinį paveldą ir istorinę aplinką.

Konvencijos pasirašymas Požerūnų malūne


Gruodžio 30 dienos rytą, aštuntai valandai į Požerūnų malūną iš Vilkyškių generolą I. Dibičių lydėjo K. fon Klauzevicas ir grafas Donas, generolą H. Jorką iš Tauragės dvaro – pulkininkas fon Rederin ir adjutantas majoras fon Zaidlicas. Į Požerūnų malūną derėtis atvyko savo prigimtimi visi prūsų tautybės, tačiau skirtingų armijų kariškiai.
Taigi, prieš 200 metų malūne pasirašyta konvencija išties pakoregavo Europos tautų likimą. Būtent čia padėti pamatai Vokietijos, kaip nacijos, atgimimui, vėliau konvencijos pasirašymas padarė didžiulę įtaką visos Europos žemėlapiui. Tad, žvelgiant istoriškai, Vokietija (o ir visa Europa) turi rimto pagrindo atminti Lietuvos ir būtent Tauragės vardą. Tačiau šio krašto istorija juk neapsiriboja dviem šimtais metų – čia gyvenimas ir kultūra virė ne vieną tūkstantmetį atgal ir savo didybe suteikė galimybes vėlesniems įvykiams.
Talkinti kuriant istorinę vertę turintį filmą sutiko istorikai prof. dr. Eugenijus Jovaiša, prof. dr. Valdas Rakutis, Klaipėdos karybos klubo pirmininkas Egidijus Kazlauskis kiti Tauragės krašto istorijos žinovai ir puoselėtojai. Didelį dėmesį savo kraštui rodo tauragiškis verslininkas Sigitas Mačiulis, šią mintį palaiko ir Tauragės savivaldybė, miesto taryba ir visuomenė. Garsus istorinis įvykis suteikia visas prielaidas parodyti Tauragės krašto nepaprastumą ne tik per 200 metų laiko prizmę, bet žvelgiant ir tūkstančius metų atgalios.

KONFERENCIJA „TAURAGĖS KONVENCIJAI 200 METŲ“, įvykusi 2012 m. gruodžio 28 d., padėjo gražų pamatą istorinių ir kultūrinių vertybių išsaugojimui.

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: