Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 107 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6026676

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Tarpukario automobilių istorijos PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Antradienis, 12 Vasaris 2013 14:41

Pirmasis automobilis Lietuvoje užregistruotas 1896-aisiais (prancūziškas „Panhard et Levasseur“, jis kainavo 2.417 tuometinių rublių), tačiau 1918 m. atkūrus Nepriklausomybę lengviesiems automobiliams ir autobusams teko įveikti gan ilgą ir nelengvą kelią, kol jie tapo neatskiriama visuomenės kasdienybės dalimi.

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 

Dauguma lengvųjų automobilių, įregistruotų tarpukario Lietuvoje, buvo amerikietiški. 1937 m., sumažinus importo muitus, jų ėmė daugėti, tačiau automobilių skaičius, tenkantis statistiniam šalies gyventojui, buvo gerokai mažesnis nei Vakarų Europoje ar JAV.
Antai 1937 m. vienas lengvasis automobilis teko 1.243 lietuviams. JAV vienas automobilis teko 4,5 gyventojui, Didžiojoje Britanijoje – 21, Vokietijoje – 47, Estijoje – 250, Latvijoje – 412. 1938-aisiais iš Lietuvoje įregistruotų 2.301 lengvojo automobilio lyderiavo amerikietiški prekių ženklai – „Ford“ (411 automobilių), „Chevrolet“ (224), „Buick“ (119), „Chrysler“ (106), „Studebaker“ (67), „Packard“ (56). Iš europietiškųjų pirmavo „Opel“ – (418), gerokai atsiliko „Daimler Benz“ (91), „Fiat“ (45), „Renault“ (31), „Peugeot“ (30). Beveik pusė biuikų buvo įregistruoti kaip tarnybiniai. Tarpukariu biuikai laikyti bene tinkamiausiais reprezentacijai, jais važinėjo ministrai, verslininkai, bankininkai. Europietiškos mašinos buvo gerokai mažesnės, neretai atviru kėbulu, tų laikų supratimu, reprezentacijai jos netiko, tačiau daugiau uždirbantys žmonės jas jau galėjo įpirkti.
Amerikietiškų automobilių populiarumui įtakos turėjo ir tai, kad Lietuvoje JAV lietuvių įkurta bendrovė „Amlit“ jais prekiauti pradėjo trečiojo dešimtmečio pradžioje. Lietuvoje valstybinius numerius automobiliams pradėta teikti 1921 m., o nuo 1932-ųjų įsigaliojo valstybiniai numeriai su registracijos vietos nuoroda – ant numerio užrašytos viena arba dvi raidės reiškė šalies miestą arba apskritį, kurioje transporto priemonė registruota. Numeriai buvo balti su juodais skaičiais.
Respublikos prezidentas Antanas Smetona įvairiais laikotarpiais važinėjo prancūzišku „Delaunay-Belleville 12 CV“, „Fiat 519“, „Lincoln Series K“. Prezidento automobilio valstybinis numeris buvo „K 1“. Šiais laikais mažai kam žinomas prancūzų gamintojo „Delaunay-Belleville“ automobilis XX a. pradžioje buvo vienas iš prestižiškiausių pasaulyje ir turtuolių geidžiamiausias.
Jais važinėjo Rusijos caras Nikolajus II, Graikijos karalius Jurgis I, Ispanijos karalius Alfonsas XIII.

Autobusai iš Kauno
1924 m. akcinė bendrovė „Auto“ Kaune pradėjo eksploatuoti pirmąją Lietuvoje autobusų liniją, tačiau dėl jų brangumo, didelių eksploatavimo išlaidų ir nemažų mokesčių 1925-ųjų pabaigoje bendrovė atsidūrė ties bankroto riba.
Kelionė autobusu nuo vienos iki kitos stotelės kainavo 25 ct. Iš pradžių Kaune autobusai kursavo penkiais maršrutais: Geležinkelio stotis–Rotušės aikštė, Nepriklausomybės prospektas–Ukmergės plentas, Paštas–Panemunė, Geležinkelio stotis–Aleksotas ir Geležinkelio stotis–Vilijampolė. „Auto“ daugiausia eksploatavo prancūziškus „Berliet“ gamintojo autobusus, turinčius 14 sėdimų ir 6 stovimas vietas. Važiuoti nemokamai galėjo vaikai iki 5 metų, lydimi suaugusiųjų, laiškanešiai, policininkai tarnybos metu, savivaldybės revizoriai ir tarnautojai, turintys pažymėjimą.
Nors „Auto“ ir bankrutavo, trečiojo dešimtmečio antroje pusėje vis daugiau privačių bendrovių ar asmenų pradėjo pirkti autobusus, tad šie ėmė konkuruoti su tuo metu populiariausia transporto šaka – geležinkeliu. Antai 1928 m. iš Kauno įvairiais maršrutais kursavo 70 privačių autobusų, per metus jie vežė 489.000 keleivių, 1930-aisiais riedėjo jau 100 tokių autobusų ir vežė 833.000 žmonių. Iki 1930-ųjų kursavo vien importuoti autobusai, kol Kauno autobusų garaže buvo pradėta gaminti medinius autobusų kėbulus, pritaikytus „Ford“ tipo važiuoklei. 4-ojo dešimtmečio viduryje ypač išaugo ir miestuose vežamų keleivių skaičius – Kaune kasmet būdavo vežama apie 5,5 mln. žmonių. Bilietas atpigo iki 0,2 Lt už tarpstotę.

 



LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: