Baltų Atlantida

  Lengvoji atletika
„Seniausi Lietuvos sporto muziejaus eksponatai – iš lengvosios atletikos varžybų. Šiemet šiai sporto šakai liepos 21-ąją sukako 90 metų. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatai vyksta nuo 1921 m.“, –priminė šio muziejaus skyriaus vedėjas Arvydas Jakštas.

Adobe Flash Player not installed or older than 9.0.115!

Nors dabar prisimename kone tik krepšinį, tačiau 3-ame dešimtmetyje sporto karaliumi Lietuvoje tituluotas futbolas. Žaidė jį dauguma lietuvių, tačiau visiems jiems trūko sėkmės ir pergalių tarptautinėse ir tarpvalstybinėse varžybose. Tautiečiai taip pat žaidė stalo ir lauko tenisą, sportavo lengvąją atletiką.

Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune kultūros renginių organizatorės-koordinatorės, parodos „Ir stok už garbę Lietuvos! Lietuvos sportininkų pasiekimai 1918-1940 m.“ kuratorės dr. Vilmos Akmenytės-Ruzgienės teigimu, futbolo tarpukariu mes mokėmės iš estų, vėliau prisijungė ir latviai, o tada jau ėmėme žaisti ir su kitomis valstybėmis.

Pirmosios futbolo varžybos pradėtos žaisti Kauno Ąžuolyne buvusiose ganyklose, kurios vėliau buvo nusavintos valstybės.

 „1924 m. Vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje mūsų futbolininkai žaidė prieš Šveicarijos komandą, bet skaudžiai pralaimėjo net 9:0. Tik 4-ame dešimtmetyje krepšinio aikštelėse pasiektos pergalės nurungė futbolo lyderystę. Tarp populiaresnių tvirtai stovėjo ir lengvoji atletika“, – teigė ILRP muziejininkė Justina Minelgaitė.
s) buvo žiemos sporto šakų studentų Pabaltijo dailiojo čiuožimo čempionas.
Tėvynėje neprigijo...
Nors atvykėliai iš JAV vietinius lietuvius pramokė daug sporto šakų, tačiau daliai jų nebuvo lemta „prigyti“ gimtajame krašte. 1919 m. vienas anksčiausiai pradėtų žaisti komandinių sportų buvo Stepono Dariaus propaguotas beisbolas.

 Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje žaistas ir kroketas, tačiau jis taip ir neišpopuliarėjo.
porto klubo pavadinimas ne visada įvardino visų „po jo sparneliu“ žaistų sporto šakų. Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS) populiarino futbolą, krepšinį, lengvąją atletiką ir tenisą.

Startai olimpinėse žaidynėse
Kad tarpukariu Lietuvoje mezgėsi patys pirmieji sporto „daigeliai“ išduoda ir dar vienas nutikimas.
„Kai likus visai mažai laiko iki 1924 m. Paryžiuje vykusios olimpiados lietuviai pranešė dalyvausią, organizatoriai susizgribo, kad neturi mūsų šalies himno natų. Delegacija buvo įpareigota jų nepamiršti, ir būtent tų, kurios būtų adaptuotos kariniam orkestrui.
Olimpinėje paraiškoje Lietuva buvo įrašiusi 33 sportininkus, kurie turėjo atstovauti 7 sporto šakas: boksą, dviračių sportą, fechtavimą, futbolą, imtynes, gimnastiką ir šaudymą, tačiau dalyvavo tik futbolo varžybose (13) ir dviračių rungtyse (2). Nepasisekė nei vieniems, nei kitiems. O kur dar legendinis Dariaus ir Girėno skrydis per atlantą.
Jaunai valstybei sunkiai sekėsi siekti kelią į olimpines aukštumas.

1928 m. į Amsterdamą atstovauti Lietuvai vyko 12 sportininkų, atstovavusių šias sporto šakas – lengvoji atletika (5), boksas (2), dviračių sportas (4) ir sunkioji atletika (1). Geriausias rezultatą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, kuris pasidalino 5–8 vietą. Tai buvo paskutinis nepriklausomos tarpukario Lietuvos dalyvavimas olimpinėse žaidynėse.  
Tikimės , kad šį laidą paskatins naujus Lietuvos sportininkus siekti olimpinių aukštumų. O mes su Jumis atsisveikiname tikėdami, kad padpovanojome neblėstačių akimirkų iš to metinio sporto gyvenimo.
„ANUOMET  kūrėsi tokie klubai, kurie apjungdavo ir kitų sporto šakų mėgėjus. Pavyzdžiui, Lietuvos gimnastikos sąjunga, Lietuvos dviračių sąjunga vienijo įvairius sportininkus,
pirmieji sportininkai buvo kartu ir krepšininkai, ir futbolininkai, ir tenisininkai. - Lengvaatlečiai sugebėdavo dar daugiau – ir bėgti, ir mesti diską, ir šokti į tolį.
Ir nesvarbu, kad profesionalę sporto aikštelę atstoja tik kiemo lankas, svarbu ryžtas ir Tautinės giesmės eilės kurios kiekvieno mūsų širdyse nuskamba žodžiais
Iš praeities Tavo Sūnų te stiprybę seme