Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...
/index.php/temu-turinys/29/173
Baltų menas
„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...
/index.php/temu-turinys/60/527
Kryžiaus žygis prieš Pilėnus
„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...
/index.php/temu-turinys/29/236
Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai
Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...
/index.php/temu-turinys/29/270
Žmogus ir žvaigždės
Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...
/index.php/temu-turinys/56/566
Kalvystės paslaptys
Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...
/index.php/temu-turinys/60/302
Airėnų akmuo
Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...
/index.php/temu-turinys/53/214
Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien
Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...
/index.php/temu-turinys/60/284
Piliakalnis Vilniaus centre
Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...
/index.php/temu-turinys/60/275
Tyrimai Šventaragio slėnyje
Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...
Baltų menas
„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...
Kryžiaus žygis prieš Pilėnus
„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...
Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar
Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...
Žmogus ir žvaigždės
Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...
Kalvystės paslaptys
Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...
Airėnų akmuo
Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...
Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė
Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...
Piliakalnis Vilniaus centre
Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...
Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik
mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas
iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida" įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p: saulius.novikas@init.lt
Lengvoji atletika „Seniausi Lietuvos sporto muziejaus eksponatai – iš lengvosios atletikos varžybų. Šiemet šiai sporto šakai liepos 21-ąją sukako 90 metų. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatai vyksta nuo 1921 m.“, –priminė šio muziejaus skyriaus vedėjas Arvydas Jakštas.
Adobe Flash Player not installed or older than 9.0.115!
Anksčiau lengvojoje atletikoje visoms rungtims naudoti vieni bateliai – „startukai“. Tuomet jų padus dengė šipai – beveik kaip vinys, o dabar jų net nesimato. Stadiono takai tada buvo cevaluojami anglies antracito atliekomis. Kad sukibimas su tokia danga ir atsispyrimas būtų geresnis, pasitarnaudavo vinelės.
„Dabar su tokiais neleistų net startuoti, vien dėl saugumo. Tačiau iki 1970 m. jie naudoti. Dabar atskiros rungtys turi savo avalynę“, – pasakojo A. Jakštas. Futbolas – visų karalius
Nors dabar prisimename kone tik krepšinį, tačiau 3-ame dešimtmetyje sporto karaliumi Lietuvoje tituluotas futbolas. Žaidė jį dauguma lietuvių, tačiau visiems jiems trūko sėkmės ir pergalių tarptautinėse ir tarpvalstybinėse varžybose. Tautiečiai taip pat žaidė stalo ir lauko tenisą, sportavo lengvąją atletiką.
Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune kultūros renginių organizatorės-koordinatorės, parodos „Ir stok už garbę Lietuvos! Lietuvos sportininkų pasiekimai 1918-1940 m.“ kuratorės dr. Vilmos Akmenytės-Ruzgienės teigimu, futbolo tarpukariu mes mokėmės iš estų, vėliau prisijungė ir latviai, o tada jau ėmėme žaisti ir su kitomis valstybėmis.
Pirmosios futbolo varžybos pradėtos žaisti Kauno Ąžuolyne buvusiose ganyklose, kurios vėliau buvo nusavintos valstybės.
„1924 m. Vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje mūsų futbolininkai žaidė prieš Šveicarijos komandą, bet skaudžiai pralaimėjo net 9:0. Tik 4-ame dešimtmetyje krepšinio aikštelėse pasiektos pergalės nurungė futbolo lyderystę. Tarp populiaresnių tvirtai stovėjo ir lengvoji atletika“, – teigė ILRP muziejininkė Justina Minelgaitė. s) buvo žiemos sporto šakų studentų Pabaltijo dailiojo čiuožimo čempionas. Tėvynėje neprigijo... Nors atvykėliai iš JAV vietinius lietuvius pramokė daug sporto šakų, tačiau daliai jų nebuvo lemta „prigyti“ gimtajame krašte. 1919 m. vienas anksčiausiai pradėtų žaisti komandinių sportų buvo Stepono Dariaus propaguotas beisbolas.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje žaistas ir kroketas, tačiau jis taip ir neišpopuliarėjo. porto klubo pavadinimas ne visada įvardino visų „po jo sparneliu“ žaistų sporto šakų. Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS) populiarino futbolą, krepšinį, lengvąją atletiką ir tenisą.
Startai olimpinėse žaidynėse Kad tarpukariu Lietuvoje mezgėsi patys pirmieji sporto „daigeliai“ išduoda ir dar vienas nutikimas. „Kai likus visai mažai laiko iki 1924 m. Paryžiuje vykusios olimpiados lietuviai pranešė dalyvausią, organizatoriai susizgribo, kad neturi mūsų šalies himno natų. Delegacija buvo įpareigota jų nepamiršti, ir būtent tų, kurios būtų adaptuotos kariniam orkestrui. Olimpinėje paraiškoje Lietuva buvo įrašiusi 33 sportininkus, kurie turėjo atstovauti 7 sporto šakas: boksą, dviračių sportą, fechtavimą, futbolą, imtynes, gimnastiką ir šaudymą, tačiau dalyvavo tik futbolo varžybose (13) ir dviračių rungtyse (2). Nepasisekė nei vieniems, nei kitiems. O kur dar legendinis Dariaus ir Girėno skrydis per atlantą. Jaunai valstybei sunkiai sekėsi siekti kelią į olimpines aukštumas.
1928 m. į Amsterdamą atstovauti Lietuvai vyko 12 sportininkų, atstovavusių šias sporto šakas – lengvoji atletika (5), boksas (2), dviračių sportas (4) ir sunkioji atletika (1). Geriausias rezultatą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, kuris pasidalino 5–8 vietą. Tai buvo paskutinis nepriklausomos tarpukario Lietuvos dalyvavimas olimpinėse žaidynėse. Tikimės , kad šį laidą paskatins naujus Lietuvos sportininkus siekti olimpinių aukštumų. O mes su Jumis atsisveikiname tikėdami, kad padpovanojome neblėstačių akimirkų iš to metinio sporto gyvenimo. „ANUOMET kūrėsi tokie klubai, kurie apjungdavo ir kitų sporto šakų mėgėjus. Pavyzdžiui, Lietuvos gimnastikos sąjunga, Lietuvos dviračių sąjunga vienijo įvairius sportininkus, pirmieji sportininkai buvo kartu ir krepšininkai, ir futbolininkai, ir tenisininkai. - Lengvaatlečiai sugebėdavo dar daugiau – ir bėgti, ir mesti diską, ir šokti į tolį. Ir nesvarbu, kad profesionalę sporto aikštelę atstoja tik kiemo lankas, svarbu ryžtas ir Tautinės giesmės eilės kurios kiekvieno mūsų širdyse nuskamba žodžiais Iš praeities Tavo Sūnų te stiprybę seme