Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 122 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 5856824

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Žūklė baltų kraštuose PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Antradienis, 30 Balandis 2013 11:41

Mėgėjiška žūklė (dabar kalbininkų nutarta vadinti "mėgėjų žvejyba") nuo seniausių laikų buvo labai svarbus žmonių pragyvenimo šaltinis ir verslas. Primityvūs iš kaulo pagaminti žvejybos įrankiai rasti paleolito ir mezolito, o tinklų, molinių svarelių, plūdžių liekanos aptiktos neolito stovyklavietėse.

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 

Apie žūklę baltų kraštuose pirmą kartą paminėjo Vulfstanas (IXa.). XV a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje įvesti pirmieji žūklės apribojimai Nemuno žemupyje. Žūklės reguliavimas atsispindi ir 1529 bei 1588 m. Lietuvos statutuose. 1557 m. Valakų įstatymas draudė žūklę per žuvų nerštą, o 1589 m. paskelbta Kuršių marių ir į jas įtekančių upių žūklės taisyklės.

Lietuvoje buvo populiari upinė žūklė. Upėse buvo pristatyta daug karališkų ir valdų savininkų užtvankų, o prie jų suplaukusios žuvys tapdavo lengvai pagaunamu laimikiu. Suklestėjus sielininkų verslui,1563 m. Varšuvos seimas priėmė įstatymą, įpareigojantį išgriauti visas užtvankas, kurios trukdė laivybai ir sielininkystei, todėl XVII a. Lietuvos upėse jų nebeliko. Vėliau buvo išleistos taisyklės draudžiančios nuodyti ir badyti žuvis žeberklais, netgi nustatytas leidžiamų sugauti žuvų dydis. Tačiau taisyklių ir apribojimų ne visuomet buvo paisoma, paplito žvejyba tinklais. Tinklus žvejybai mezgė moterys specialiomis medinėmis megztuvėmis. XIX-XX a. žvejoti plaukdavo luotais - skaptuotomis medinėmis valtimis. Iš luotų žvejojo tinklais, meškerėmis bei dideliais graibštais (podryvkomis).Vėliau valtis imta daryti iš storų pušynių lentų.

XX a. pradžioje Lietuvoje imta labiau domėtis žuvų ūkio padėtimi. Vandenų faunos naudojimu rūpinosi miškininkas , gamtininkas ir visuomenės veikėjas P. Matulionis. 1903 m. jo išleistame " Žuvų kalendoriuje " nurodytos 38 žuvų rūšys, jų neršimo laikas, leidžiamų žvejoti žuvų dydis. Šis kalendorius Vilniaus žemės ūkio parodoje buvo įvertintas bronzos medaliu, jo pavyzdžiu panašūs leidiniai buvo sudarinėjami Rusijoje ir Vakarų Europoje.

1918 - 1940 m. dalis vidaus vandenų priklausė savininkams, dalis buvo valstybei. Vandenis kasmet vienam žvejybos sezonui nuomojo verslininkai lietuviai ir žydai. Nuomininkai nuolat keitėsi ir siekė iš vandenų gauti kuo daugiau naudos. Todėl vandenų faunos vis mažėjo, reikėjo neatidėliotinai spręsti jos apsaugos reikalus. 1930 m. prof. T. Ivanausko, P. Matulionio, S. Jankausko, J. Elisono ir kitų entuziastų iniciatyva buvo įkurta Laukinių gyvūnų ir paukščių globos draugija, raginusi kurti rezervatus, priimti gamtos apsaugos įstatymus. 1922 m. įsteigta Medžioklės ir žūklės draugija gyvavo iki Antrojo pasaulinio karo. 1946 m. buvo patvirtintos medžioklės ir žvejybos taisyklės.

Tarpukario laikotarpiu žvejybos reikalus tvarkė Žemės ūkio ministerija. Žūklės priežiūra priklausė girininkijoms. Žūklę valstybiniuose ir privačiuose vandens telkiniuose reguliavo 1934 m. išleistos žūklės taisyklės, kurios apribojo tinklų akučių dydį, draudė nuodyti, badyti ir šaudyti žuvis.

Kuršių mariose ir Baltijos jūroj buvo plėtojama pramoninė žvejyba, o mėgėjiška žūklė liko apleista. Žūklės problemas į viešumon kėlė ir ragino jas spręsti pirmasis mėgėjiškos žūklės Lietuvoje propaguotojas V. Goštautas, 1939 m. Kaune išleidęs pirmąjį mėgėjiškos ir sportinės žūklės vadovėlį „Meškeriosimo sportas".     

Antrojo pasaulinio karo metais daug žuvų Lietuvos vidaus vandenyse išnaikino okupantų kareiviai, kaip ir per Pirmąjį pasaulinį karą. Pirmaisiais pokario metais nebuvo tvarkos. Gelbėdamiesi nuo bado žmonės žvejojo kaip kas išmanė. Žvejai ėmė patys saugoti nerštavietes. Pirmieji gamtos apsaugos inspektoriai pradėjo dirbti 1948 - 1950 m. Leidžiamu laiku žvejoti buvo galima be jokių apribojimų.

Straipsnis paskelbtas iš: http://www.lmzd.lt/lt/zukle/istorija/

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: