Panemunės pilis ir tikras Lietuviškas sūris Spausdinti
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Pirmadienis, 09 Gruodis 2013 01:07

 Keliaujant Panemune, nuostabiu kraštovaizdžiu apipintu keliu Kaunas–Jurbarkas, žvelgiant į virtines piliakalnių, mintys nejučia ima skrieti praeitin. Pilys, dvarai, Nemunu plaukiantys prekybiniai laivai.. Keleto įspūdingų pilių atminimas gyvas iki šiol. Pralenkus didingą Raudonės pilį, už keleto kilometrų išnyra dar vienos – Panemunės pilies bokštai. Čia ir stabtelsime.

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

Trūkinėja video vaizdas?  - palaukite kol pilnai užsikraus filmas ! 
Daugiau nei 400 metų skaičiuojanti Panemunės pilis, yra vienas žymiausių Lietuvos architektūros ir kultūros paminklų.
XVI a. šioje vietoje stovėjo medinis bajoro Žemaičių pakamario Stanislovo Stankevičiaus-Bielevičiaus dvaras. 1597 m. dvarą nusipirko Stepono Batoro valdymo metais į Lietuvą atvykęs vengrų didikas Jonušas Eperješas.
Akį traukia ne tik ant kalno stovintis didingas pastatas, bet ir Panemunės pilies parkas, jame esantys tvenkiniai. Šiuo metu dalis pilies yra restauruota, todėl į ją gali užsukti kiekvienas smalsuolis.
Lankydami pilį sutikome žmogų, kuriam ši pilis ypatinga – jis čia užaugo, žaidė pilies kieme, žino kiekvieną kampelį. Tai Antanas Šveiberis, Panemunės pilies vedėjas, darbą pilyje paveldėjęs iš savo dėdės ir senelio. Papasakosime pilies istroją ir jums.
Iš pietų pusės, Nemuno link, prie pilies glaudžiasi beveik 16 hektarų parkas, pradėtas formuoti dar XVII a. pradžioje, panaudojus jau buvusį sodą ir tvenkinius su malūnais. XVIII a. antrojoje pusėje suformuotas tam laikotarpiui būdingas peizažinio tipo parkas. Užtvenkus upelį, sukurta nauja tvenkinių sistema, supilti kalneliai, pastatytos pavėsinės, įrengtas vadinamasis žvėrynas – aptvaras danieliams. Parke stovėjusioje oranžerijoje auginti atvežtiniai, egzotiški augalai.
XX a. pirmojoje pusėje parką prižiūrėjo dvaro teritorijoje veikęs saleziečių vienuolynas, rytinėje parko dalyje išliko vienuolių pastatyta raudonų plytų koplytėlė. Pokario laikais parkas buvo gerokai nuniokotas, iškirtus šimtametes liepas ir kitus medžius.
XVIII a. pabaigoje Antanas. Gelgaudas pilį pavertė prašmatnia šeimos rezidencija. Kai kurios patalpos buvo dekoruotos klasicistine sienų tapyba, kambarius puošė baltų koklių krosnys ir židiniai. Generolas Antanas Gelgaudas tapo vyriausiuoju 1831 m. sukilimo vadu Lietuvoje. Atvykęs iš Užnemunės jis su 16 tūkst. karių persikėlė per Nemuną ties Gelgaudiškiu ir apsistojo netoli savo tėvonijos. Iš čia prasidėjo sukilėlių kovos Lietuvoje.
Gyvybės beveik porą šimtmečių apleistiems buvusiems mūrams įkvėpė Vilniaus dailės akademija, kurios pastangomis rekonstruota dalis pilies, įrengtas viešbutis, konferencijų ir ekspozicijų salės. Interjero prabangą mena išlikę sienų ornamentai, krosnių kokliai su gausybe meno raižinių. Kadaise čia vykdavo puotos, kaip ir kiekviename ano meto dvare.
Papasakosime ir apie vieną iš pačių kukliausių ano meto dvarų valgių, kuris populiarus ir šiandien, tik kiek kitaip gaminamas. Banysime parodyti, kas būdavo anuomet ir ką turime šiandieną.

LAST_UPDATED2