Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 37 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 5977844

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Tyrimai Šventaragio slėnyje(1-dalis) PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Penktadienis, 10 Balandis 2009 15:02

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose  bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma, jog Neries ir Vilnios santakoje, Šventaragio slėnyje, buvo ikikrikščioniškųjų religinių apeigų centras.

 

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

 

Nuo XIII a. Antros pusės čia buvo deginami ir laidojami didieji kunigaikščiai bei žymesni kilmingieji.Pirmasis buvęs sudegintas didysis kunigaikštis Šventaragis; po to ši vieta pradėta vadinti jo vardu.Šventaragio sūnus Skirmantas (Girmantas,Gerimundas) įkurdinęs čia žynius,kurie už mirusiųjų kunigaikščių vėles tose vietose,arba degintuvėse, meldėsi, aukoje aukas,kūrenę ugnį Perkūno garbei.

Paremtą tvirtais argumentais straipsnį apie tai,kad XIII-XIV a. Lietuvos ikikrikščioniškojo kulto centras buvo Vilnios ir Neries santakoje, yra paskelbęs rusų mokslininkas Vladimiras Toporovas.

Lietuvos metrasčiuose rašoma, kad kartą po sėkmingos medžioklės Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas apsinakvojęs Šventaragio slėnyje (...) M.Srijkovskis dar papildo,kad Gediminas nakvojęs“ prie degintuvių Šventaragio slėnyje (lankoje),kur dabar puškarnia, arklidės ir Žemutinė pilis“,ir susapnavęs geležinį vilką.....

Turėdami naujausių duomenų galime teigti,kad ne visos M.Strijkovskio pateiktos žinios yra teisingos.Atkastų ankstyvųjų sienų liekanų mūro tyrimų duomenys akivaizdžiai rodo,kad mūro sienomis pirmiausia buvo apjuosta Žemutinė pilis, ten statyti ir mūriniai visuomeniniai  ir, matyt, gyvenamieji rezidenciniai pastatai.Aukštutinėje pilyje aiškesnių šio laiko mūro statybos pėdsakų nerasta;čia išlikusias aptvaro bei gotikinių rūmų sienas galima datuoti tik pradedant XIV a. Antrąja puse-XV a. Pradžia.Be abejonės, Aukštutinė pilis pastatyta iki Gedimino, bet ji,matyt ,buvo medinė, su medžio ir žemės įtvirtinimais.Taip ir tauro ant šio kalno Gediminas negalėjo sumedžioti;šiandien Tauro kalnu tradiciškai vadinamas kitas kalnas, ant kurio pastatyti buvusieji Profsąjungų rūmai. XIV a. Pradžioje šis kalnas ir jo prieigos galėjo būti apaugusios medžiais.Pasak M.Srijkovskio, „Gediminas sar pastatė Perkūno stabą, rankoje laikanti didelį titnaginį akmenį, iš kurio įskeldavo ugnį ;be to,aukojimui iš ąžuolo malkų dieną ir naktį be pertraukos kūreno Amžinąją ugnį.Tai vyko toje vietoje,kur šiandien Šv.Stanislovo bažnyčia, funduota pilyje Gedimino vaikaičio Jogailos.

 

Bus daugiau!

 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: