Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 21 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6077074

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Tyrimai Šventaragio slėnyje (2-dalis) PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Antradienis, 14 Balandis 2009 00:00

Taigi Šventaragyje Gediminas pastatė ne tik Žemutinę pilį, bet ir Perkūno stabą, taip pat įrengė vietą Amžinajai ugniai kūrenti.

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

Lenkų istorikas Janas Duglošas XV a. Rašė, kad 1387 m., Lietuvos krikšto metu, “karalius Vladislovas /Jogaila/ liepė ugnį, vadintą Amžinąją, laikytą Vilniuje, svarbiausiame Lietuvos mieste ir sostinėje, saugotą žynio, jų kalba vadintą Znič /.../ ,ir nuolat kurstomą malkomis dalyvaujant pagonims, užgesinti, o šventyklą ir altorių, ant kurio aukotos jai aukos, nugriauti. J. Duglošas dar priduria, kad „toje vietoje, kur buvo kūrenama ugnis, vadinta Amžinąja, pastatytas Katedros didysis altorius.

M.Strijkovskis taip pat nurodė, kad XIV a. Pilyje, Katedros vietoje, Jogaila liepęs užgesinti šventą ugnį ir „pagoniškąją šventyklą, kurioje stovėjo Perkūno stabas bei jo altoriai, nugriauti, bokštą su langu, pro kurį šventikai bei žyniai teikė apgaulingus atsakymus ir pranašaudavo ateitį, nuversti..., šventąjį mišką, kur yra arklidės ir patrankų liejykla /dabartinės Tilto gatvės rajone/, iškirsti.

Iš metraščių sužinome,kad Gedimino pastatytos Žemutinės pilies viduje buvo ne tik jo, didžiojo kunigaikščio, buveinė, bet ir pagoniškojo kulto šventykla. O Šventaragio slėnis apėmė didesnį plotą, ne tik Žemutinę pilį, bet ir dabartinį Tilto gatvės rajoną. Remdamasis M.Strijkovskio teiginiais, archeologas Adolfas Tautavičius netgi manė, kad „senųjų Vilniaus gyventojų kapinių- garsiojo Šventaragio slėnio-reiktu ieškoti anapus senosios (kairiosios) Vilnios šakos, dabartinėje Tilto gatvėje, Šv.Jurgio bažnyčios teritorijoje. Neatsitiktinai Vilniaus miestas iki antrojo krikščionybės įvedimo 1387 m. nesiplėtė į šią teritoriją.

Kur buvo Mindaugo sostinė, kur galėjo būti statoma naujai krikščioniškai šaliai tinkanti katedra? Atlikdami Natūros tyrimus, Vilniaus katedros požemiuose esame radę pirmosios Lietuvos bažnyčios-Vilniaus katedros pamatus. Nustatėme net keturis šio pastato raidos etapus .

 Bus daugiau!

 

 

 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: