Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 39 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 5976242

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Rokas Sinkevičius: Dariaus Barono kryžiaus žygis prieš Pilėnus (2-dalis) PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Ketvirtadienis, 30 Balandis 2009 23:52

Pagrindinis D. Barono teorijos teiginys – Pilėnų gynėjai net nestojo į kovą su priešais: „Gynėjai, dar tik išvydę priešo kariuomenę, supanikavo, juos apėmė baimė, kuri išsiliejo į tarpusavio žudynes ir skerdynes. Tai labai keistas dalykas, kad patys kariai ir ten buvę žmonės pradeda panikuoti dar neprasidėjus priešo puolimui, nes jie pamatė artėjančią stiprią kariuomenę.“ Čia instituto darbuotojas iš poros gan neaiškių užuominų komentuojamame šaltinyje išplėtoja visą fantasmagorišką viziją. Tiesa, V. Marburgiečio kronikoje teigiama, kad „stabmeldžiai smarkiai išsigando“, bet šis faktas galimai vedamas iš paties turto naikinimo ir žudymosi. Iš karto po to rašoma, kad „per tokį mūšį daug stabmeldžių sužeistų ištrūko iš ten raiti. O [mūšyje] Henebergo grafui toje pilyje gerai sekėsi“ („Naujoji Prūsijos kronika“, p. 84). Tai rodytų, kad pilies gynėjai žudėsi jau vykstant kautynėms. Turbūt savaime aišku, kad ir ištrūkę „stabmeldžiai“ buvo sužeisti ne senutės su kirviu...

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 

 

Pakankamai keistos D. Barono interpretacijos ir apie Margirio veiksmus: „Margiris nuo tų šūvių buvo apsaugotas savo karių skydais ir galvojo, kaip atkeršyti, kokių imtis veiksmų. ... užuot įkvėpęs vyrus atakai prieš priešą ... jis nubėgo į rūsį ir nužudė savo žmoną“. Tačiau toks perpasakojimas neatitinka kronikos teksto, sakančio, jog „lietuvių karalius stengėsi atsimokėti prūsams, kurie svaidė ugnį, medžius (rąstus, malkas) ir akmenis į pilį ir į karalių. Tačiau karalių jo pavaldiniai dengė skydais; pagaliau baimės pakirstas jis nubėgo į kažkokią skylę, pervėrė [kalaviju] savo žmoną ir metė į liepsną“ (Ten pat; paryškinta mano). Iš pasakojimo sekos panašu, kad Margiris vadovavo gynybai, pasilikęs pilį ginti net tada, kai dalis sužeistų karių jau traukėsi, tačiau D. Barono vizijose viskas vėl rekonstruojama savitai.

Ir tai tik sutrumpintas lotyniškas kronikos tekstas. Pagal kitą variantą – K. Šiuco kroniką (XVI a. pab.) – pilies gynyba tęsėsi kelias dienas, kas atrodytų labiau tikėtina, turint omenyje numanomą pilies dydį, svarbą ir joje sutelktą karių iš keturių valsčių skaičių. Bandant neigti vykusį mūšį, tampa nelabai aišku, kur dėjosi didžioji dalis iš minimų keturių tūkstančių karių (net jei tai būtų ir kažkiek padidintas skaičius), o pats įvykių vaizdas tampa ganėtinai chaotiškas – didžioji dalis kariuomenės tuomet tarsi turėjo pasiduoti belaisviais arba pasprukti, kai vadas, labiausiai ginamas pilyje asmuo (!), žudėsi.

Net atmetus galimas literatūrines gražbylystes, iš K. Šiuco aprašymo matyti, kad jis žino daugiau V. Marburgiečio kronikos detalių nei pateikta lotyniškame vertime. Būtent K. Šiucas pamini ir neišlikusiame originale pateiktą lietuvių „karaliaus“ vardą – Margiris.

Neatitinka istorinės tikrovės ir D. Barono teiginys, kad Pilėnų „įvykis buvo anomalija, neturintis precedento“. Savižudybės fenomenas pas senovės baltus yra nemenkai paliudytas šaltiniuose, nagrinėjamas D. Elerto, G. Beresnevičiaus ir kt. darbuose. Žudymosi pralaimėjimo akivaizdoje pavyzdžių būta ir germanų gentyse. Tačiau tokio elgesio motyvai nevienodi ir ne visuomet pakankamai aiškūs. Todėl skubėjimas gynėjų žudymąsi aiškinti „depresija ir giliu nusivylimu“ daugiau primena savo nuomonės apie savižudybę piršimą. Juolab kad Pilėnų atvejyje įžvelgiamas ir religinis matmuo (N. Vėlius spėjo, kad minima senutė – žynė, besinaudojusi apeiginiu kirveliu; taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Margiris nužudytos žmonos kūną įmetė į ugnį).

D. Baronas visiškai neatsižvelgia į V. Marburgiečio priešiškumą pagonims ir iš to išplaukiantį tendencingumą (plg. Ritos Trimonienės įvadas, „Naujoji Prūsijos kronika“, p. 33-34). O gal ir nenori atsižvelgti. Nes ar smarkiai tie požiūriai skiriasi? Baigdamas savo veikalą, V. Marburgietis įrašė: „Kronika linki krikščionims išganymo, o kitiems – amžino prakeikimo.“ Šiais laikais D. Baronas skelbia: „Kiekvienas moralinį sprendimą padaryti pajėgus asmuo ... turėtų apsispręsti, ar jis stoja su demonų (kad ir tautinių) vėliava, ar jis stoja su Kristaus ir jo šventųjų vėliava.“

Belieka laukti ir tikėtis, kad pasirodžiusioje studijoje, remiantis papildomais „vienalaikiais ir patikimais šaltiniais“, su kuriais mes galbūt dar nesame susipažinę ir čia neįvertinome, autoriaus požiūris pasirodys labiau pagrįstas.
 
Nuoroda: http://etnosfera.blogspot.com/2009/04/dariaus-barono-kryziaus-zygis-pries.html

Straipsnio tęsinį skaitykite pirmadienį. Kartu matysite ir naują video reportažo dalį.

 

 
Komentarai (7)
kompleksuotas ir nežinomas tas "baronas"
7 Ketvirtadienis, 20 Birželis 2013 17:52
Susidariau nuomonę, kad kompleksuotas ir nežinomas tas "baronas", tai tokiu skandalingu būdu bando į save nors taip atkreipt dėmesį, kad apie jį būtų kalbama. Kaip koks Jovaišas straipsniuose apie N. Venckienę :)
gal tu pati
6 Pirmadienis, 01 Vasaris 2010 16:09
Ant kuolo atsisėdus pasismagink? :D
Po lietuvių vadovaujamų Dovydo Gardini
5 Pirmadienis, 04 Gegužė 2009 07:24
Po lietuvių vadovaujamų Dovydo Gardiniškio žygio į Berlyno apylinkes, kryžuočiai ilgai ruošė atsakomajį žygį.Galinga kariuomenė pirmiausia įsiveržė į Nemuno žemupį, tokiu būdu profesionalias lietuvių pajėgas atitraukdama ta kryptimi.Gi Gardino kryptis liko beveik visiškai neginama.Iš tiesų subėgę į pilėnus gyventojai buvo dauguma moterys ir vaikai karių, kurie buvo išvykę , taip pat valstiečiai, kurie tiesiog buvo neįgudę kautis.Paėmimas tokio belaisvių, tai yra įkaitų kiekio būtų visiškai paraližavę tos Lietuvos dalies gebėjimą pasipriešinti, gal net lietuvių susiskaldimą. Sprendimą žudytis priėmė moterys.Tapti priešo įkaitėmis jos tikrai niekada nebūtų sutikusios. Niekada nebūtų sutikusios, kad jų vaikai taptų priešų kariais, o vyrai, bijodami dėl artimūjų gyvybės taptų savo tautos ir tikėjimo išdavikais.Moterų drąsa ir pasiaukojimas ne pirmą ir ne paskutinį kartą gelbėjo ir išgelbėjo Lietuvą.
Pats laikas mums pradėti budintis... K
4 Sekmadienis, 03 Gegužė 2009 19:35
Pats laikas mums pradėti budintis...
Kiek galima leisti laipioti ant galvos šizofrenikams ir nevispročiams :)
Tuos faktus interpretuoti visada yra gal
3 Penktadienis, 01 Gegužė 2009 12:55
Tuos faktus interpretuoti visada yra galimybė - vienaip ar kitaip. Bet su kokiu tikslu kas tai daro, ko siekia... Ar save parodyti, sau naudos kokios ieškoti, ar tautai padėti, ją vienyti... - kitas klausimas.
juokingiausia, kad istorikas kuris turė
2 Penktadienis, 01 Gegužė 2009 10:26
juokingiausia, kad istorikas kuris turėtu remtis faktais, pradeda faktus interpretuoti ir dar taip lakoniškai tarytum geriau nei pats Marburgietis. Nes įdomiausia,kad pats Marburgietis taip lakoniškai nerašo kaip tai įžvelgia fantastas Baronas
Išanalizavęs "vienalaikį" šaltinį-M
1 Penktadienis, 01 Gegužė 2009 10:20
BituteKu
Išanalizavęs "vienalaikį" šaltinį-Marburgiečio kroniką-Baronas daro išvadą, kad Margiris-"pusiau legendinė būtybė" Pusžmogis, būtybė (ne visai žmogus)? Ar tai apie minotaurą eina kalba?
O Pilesckiui už "kėpsančius piliakalnius" reiktų subinę išarti, vargšė mama tokį šūdžių užauginusi.

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: