Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai (2-dalis) Spausdinti
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Antradienis, 12 Gegužė 2009 20:36

Goštautai – lietuvių kilmės LDK didikų giminė, viena įtakingiausių giminių XIV-XVI a., tuo metu besivaržiusi tik su Kęsgailomis ir nuo XV a. pabaigos – su Radvilomis. Giminė iškilo kunigaikščio Kazimiero laikais, kai 1440 metais suvaidino svarbų vaidmenį ponų tarybai perimant valdžią ir išrenkant trylikametį Jogailos sūnų didžiuoju kunigaikščiu. Šiai ponų tarybai vadovavo Jonas Goštautas, tuo metu buvęs Vilniaus vaivada.
Garsiausias giminės atstovas – Albertas Goštautas, Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, I Lietuvos Statuto sudarytojas.

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

 

Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui reikėjo daug ir gerų karių, ir jis didino bajorų skaičių. XV1a., kai buvo nutrauktas valstybės žemių dalinimas bajorų nuosavybėn, jų liko tik trečdalis. Du trečdalius jau turėjo bajorai. Didysis kunigaikštis, dosniai dalindamas valstybės žemes, sudarė ir stambius dvarus – latifundijas. Jų apimtis matyti iš 1528 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenės surašymo.

Bajorai siuntė vieną raitelį nuo turimų 8 kiemų.

Visa valstybė turėjo 2776 raitelius, o iš jų etninė Lietuva - Vilniaus, Trakų vaivadijos ir Žemaičių seniūnija - atsiuntė 2478 raitelius. Iš to skaičiaus Kęsgailos - 768, Radvilos - 621, Goštautai - 466, Astikai - 337.
Pacai, Sanguškos, Svirskiai, Giedraičiai, Valavičiai ir kiti žymiausi bajorai turėjo savo dvarus net keliuose pavietuose (districts).
 
Išdalinęs valstybės žemes, didysis kunigaikštis pats tapo priklausomas nuo stambiųjų bajorų. Valdovų privilegijomis bajorams buvo kuriamas jų luomas. Pradžią davė 1387m. Jogailos privilegija, o užbaigė 1567m. Lietuvos Statutas (Teisinis kodeksas). Per tą laiką bajorai gavo apie 40 privilegijų. Kuriant bajorų luomą su išimtine žemės nuosavybe, nuolat buvo siaurinamos valstiečių teisės.
Bajoras savo valdoje dominijoje tapo viešpats. Be jo žinios niekas (taip pat ir valstybė) negalėjo rinkti mokesčių, administruoti ir teisti jo valstiečių. Po valakų reformos 1557m. valstiečiai prarado žemės nuosavybę ir asmens teises. Jie ir visas jų turtas tapo bajoro nuosavybe.
Bajoro asmeninės laisvės pagrindinis požymis buvo valdovo garantija,kad jis nebus suimtas be teismo sprendimo.  Nuo XV a. vidurio į pasitarimus valdovas ėmė šaukti ir bajorų atstovus ir kartu spręsti valstybės reikalus.
Bet bajorų atstovai tokiuose pasitarimuose - seimuose dar nevaidino didesnio vaidmens. Viską sprendė stambieji bajorai-didikai (magnatai) su kunigaikščiu. 

Visas straipsnis: http://www.lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=117

LAST_UPDATED2