Baltų Atlantida

Nustatyta, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo kūnas buvo sudegintas Gudulinės kaimo ribose esančio Kukaveičio kalno teritorijoje.
Archeologas Vykintas Vaitkevičius sako, kad kunigaikščio kremavimo vietos paieškos prilygo tikram detektyvui. „Šiuo metu turime visas sąlygas pradėti tyrimus. Pabandysime atrasti vieną iš mūsų pagoniškos Lietuvos valdovo kapų“, – tikina jis.
Numatyta, kad nauji žvalgymai turėtų būti pradėti dar šiemet.

Adobe Flash Player not installed or older than 9.0.115!

Beveik prieš metus tyrinėtojas V. Vaitkevičius buvo nustatęs apytikslę Algirdo sudeginimo vietą.

Ant kelio užvedė istorikai

Arasti kunigaikščio Algirdo palaikų kremavimo vietą archeologui V. Vaitkevičiui padėjo istorikai Mirioslavas Gajevskis ir Arimeda Vojavodskaitė.

„Jie atkreipė dėmesį, jog XV amžiaus antroje pusėje gyvenęs Lenkijos istorikas Janas Dlugošas kronikoje mini Šventą giraitę, kurioje po mirties buvo sudegintas didysis kunigaikštis Algirdas.

Aišku kilo intriga. J. Dlugošo nurodyta lokalizacija (rašytiniuose šaltiniuose paminėta vieta XVIII a. pab. – XIX a. pr. dar buvo gerai žinoma, vėliau jos pavadinimas nunyko, ji egzistavo legendos teisėmis, niekas nenumanė, kad tokia vieta realiai yra) atitiko teritoriją netoli Maišiagalos (maždaug trys kilometrai į Šiaurę nuo jos).  

Tai tokia visai nedidelė gyvenamoji vietovė, galima sakyti, vienkiemis netoli Maišiagalos“,– istorijos pradžią prisiminė archeologas.

Pasak V. Vaitkevičiaus, J. Dlugošo kronikoje minima, kad kunigaikščio Algirdo palaikai buvo sudeginti ant Kukaveičio kalno esančiame šventame miškelyje netoli Maišiagalos pilies.

„Aišku, tada atėjo eilė archeologijai, kiek archeologija yra pajėgi aptikti tas liekanas, kurios galėjo likti po to, kai iškilmingų laidotuvių metu buvo sudeginti Algirdo palaikai, kartu su aštuoniolika žirgų (bent jau taip nurodo metraščiai), kartu su brangiausiomis įkapėmis, daiktais ir visu tuo turtu, kuris iš tiesų prilygo to meto imperatoriaus turtui“, – pasakojo pašnekovas.

Atrasta vieta domina archeologus

Patikrinus ir nustačius, kad apytiksliai lenkų istoriko aprašytoje kunigaikščio Algirdo kremavimo vietoje iš tikrųjų buvo sudegintas šis valdovas, kilo daugybė klausimų.

„Visa šita istorija iš tikrųjų aukščiausio lygio detektyvas, kuriame ieškotojų vaidmenyje dalyvauja archeologai. Yra keliamos ir tikrinamos kelios prielaidos.

Pirmoji prielaida galėtų būti tokia, kad po to, kai didžiojo kunigaikščio Algirdo kūnas buvo įdėtos į ceremonijos laužą, galbūt toje pačioje vietoje galėjo būti įrengtas ir jo kapas (galbūt supiltas pilkapis, galbūt ta vieta apkasta simboliniu grioviu, galbūt kažkokiais kitais būdais tas kapas pažymėtas neperkeliant jo niekur kitur).

Kita prielaida galėtų būti, kad palaikai (ar tai kas iš jų liko) buvo išrinkti iš tos vietos, kur įvyko iškilminga sudeginimo ceremonija, ir palaidoti kažkur kitur. Bet kyla klausimas – kur? Galbūt ten pat netoliese, kur mes jau esame aptikę buvus laidojimo vietas, t.y. didžiojo kalno Kukaveičio papėdėje (šiandien jis taip nebevadinama, tačiau jo istorinis vardas yra Kukaveitis – dabar ši vieta atskiro pavadinimo neturi, priklauso Gudulinės kaimui)“, – atradimais dalinosi archeologas V. Vaitkevičius.

Anot jo, netgi tuo atveju, jeigu kunigaikščio Algirdo kaulai buvo išrinkti iš laužo ir kapas įrengtas kur nors kitur, atrasta vieta kelia nemažą susidomėjimą.

„Faktiškai tai vienintelė vieta, kuri susijusi su kapu, palaidojimu, žmogaus išlydėjimu į kitą pasaulį, turiu omenyje, pagoniškos Lietuvos valdovą. Nė apie vieną ar kitą valdovą nieko panašaus ir net truputį panašaus negalime pasakyti, išskyrus legendą apie Šventaragio slėnį Vilniuje, kur pasakojama, kad Kęstučio palaikai buvo sudeginti. Bet vėlgi – mes nežinome, kur jie palaidoti.

Skirtumas toks, kad Vilniaus Šventaragio slėnis yra urbanizuota miesto dalis ir pradėjus archeologinius tyrimus kažin ar apskritai pasisektų rasti kokių nors liekanų. Lygindami Vilniaus Šventaragio situaciją su Gudulinės Kukaveičiu matome milžinišką skirtumą.

Gudulinėje šiuo metu yra visos sąlygos pradėti tyrimus ir yra tikimybė, kad juos gali lydėti sėkmė. Mes turime unikalią galimybę pabandyti atrasti vieną iš mūsų pagoniškos Lietuvos valdovo kapų“, – teigė pašnekovas.

Visas straipsnis:  http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/95324