Algirdo epochos mįslės (2-dalis) Spausdinti
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Sekmadienis, 24 Gegužė 2009 15:40

Neseniai plačiai nuskambėjo žinia apie archeologo Vykinto Vaitkevičiaus atradimą. Tyrinėtojui pavyko patikslinti vietą, kurioje pagal pagoniškus papročius buvo iškilmingai sudegintas Algirdas. Paaiškėjo, kad ta vieta yra Širvintų rajono Jauniūnų seniūnijoje, maždaug dabartinio Gudulinės kaimo ribose, o pačio Algirdo kapo reikėtų ieškoti gretimo Turlojiškių kaimo pilkapiuose, išsidėsčiusiuose miškelyje prie Variekos ežero.

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 

 

Ką apie Algirdo laidotuves rašė Jonas Dlugošas?

Please install Flash plugin

Iki šiol apie Algirdo palaidojimo vietą buvo žinoma tik tiek, kiek užrašė XV amžiaus lenkų kronikininkas Jonas Dlugošas, pasakodamas apie mirusiųjų deginimo paprotį Lietuvoje: „Nors Lietuvoje buvo daug girių ir miškų, tačiau lietuviai turėjo ir ypatingų miškų, o ten kai kurios sodybos, namai ir šeimos turėjo tam tikrus židinius, kuriuose buvo įprasta deginti mirusiųjų kūnus. O degindami pridėdavo prie palaikų tai, kas buvę jam gyvenant reikalingiausia, būtent žirgą, jautį, karvę, krėslą, ginklų, drabužių, diržą, grandinę, žiedą, ir kartu su kūnu, nors tai būtų buvę ir iš aukso ar sidabro, sudegindavo. Pagal tokį paprotį ir Gedimino sūnus Algirdas, Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karaliaus Vladislovo tėvas, kuris pagoniškoj klaidatikystėje likimo užkluptas žuvo Kukovaičio miške, netoli Maišiagalos pilies ir gyvenvietės, buvo sudegintas kartu su puikiausiu žirgu, uždengtu perlais ir brangakmeniais atausta gūnia, apvilktas aukso apvadais žėrinčiu purpuriniu drabužiu, paauksuotu sidabro diržu perjuostu apsiaustu.“

Nauji duomenys

Vykintas Vaitkevičius surado dokumentų, leidžiančių patikslinti, kur buvo Jono Dlugošo minimas Kukovaičio miškas. 1560 m. dokumente Kukovaitis minimas kaip valstybinio Mešliukų kaimo užusienis, kurį valdovas atidavė Vilniaus vyskupui Valerijonui Protasevičiui. Tai buvo 27 margų (apie 19 ha) miško ir prastos šienaujamos žemės plotas. Kukovaitis šaltiniuose minimas iki XVIII a. pabaigos. 1775 m. minimas Askierkai priklausantis Kukovaičio palivarkas (Folwark Kukaweytis), vėliau – Kukovaičio vienkiemis (zaścianek Kukowajtys). Iki šių dienų išlikęs Mešliukų kaimas – pietinis Gudulinės kaimynas, leidžia Kukovaičio vietovardį susieti su Gudulinės kaimo laukais.

Gudulinėje galėjo būti Algirdo sudeginimo, o šalia esančiame Turlojiškių pilkapyne – jo palaidojimo vieta. Lauke į šiaurę nuo Turlojiškių pilkapių atsitiktinai rasta XIV a. II pusės ar XV a. pradžios žalvarinė segė rodo, kad čia galėjo būti laidojama kaip tik Algirdo laikais.

Kodėl ne Šventaragio slėnyje?

Kodėl Algirdas nepalaidotas Vilniuje, Šventaragio slėnyje, kur, kaip sako Lietuvos metraščiai, buvo laidojami visi Lietuvos valdovai? 1377 m. vasario 6 d. kryžiuočiai pirmą kartą surengė rimtą Vilniaus puolimą ir sudegino pusę miesto.

1377 m. gegužę, kai mirė Algirdas, Vilniuje dar tebevyko atstatymo darbai. Tai patvirtina naujausi archeologiniai tyrinėjimai. Tyrinėjant Vilniaus žemutinės pilies teritorijoje išlikusius medinius grindinius, paaiškėjo, kad juos galima tiksliai datuoti, naudojant dendrochronologinį metodą – pagal medžių rieves (įvairiais metais užauga nevienodo storio medžių rievės, o tai leidžia sudaryti skalę, kuri parodytų, kuriais metais kuri rievė susiformavo – paskutinė rievė rodo medžio nukirtimo datą). Vienas iš grindinių datuotas itin tiksliai – kai kurie jam skirti medžiai buvo nukirsti vos prasidėjus 1377 m. augimo sezonui, tai yra gegužės mėnesį. Šio grindinio paklojimas, aišku, susijęs su platesniais statybos darbais Vilniuje, vykusiais likviduojant 1377 m. vasario mėnesio kryžiuočių antpuolio pasekmes.

Matyt ta aplinkybė, kad Vilnius tebebuvo neatstatytas, ir lėmė tai, kad Algirdo laidotuvės surengtos ne Šventaragio, o Kukovaičio šventvietėje.

Tomas Baranauskas

 
Komentarai (1)
Ooo, panašu, kad šiandien Algirdo mirt
1 Sekmadienis, 24 Gegužė 2009 20:03
BituteKu
Ooo, panašu, kad šiandien Algirdo mirties metinės. Ką gi, pagerbkime.
yvComment v.1.20.0