Tautos atminties laikas (2-dalis) Spausdinti
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Penktadienis, 05 Birželis 2009 00:00

Stasys Naginskas (1891-1955), pedagogas, kalbininkas, literatas.

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 

 

Mokslinė, kūrybinė veikla (1915?-1953). Grožiniai kūriniai (1917-1953): istorinės pjesės “Aukų šventė” (1947?), “Katkaus duktė” (1952), “Sulaužyta sutartis” (1938) ir pjesių fragmentai, eilėraščiai. Lietuvių kalbos, literatūros ir Lietuvos istorijos tyrinėjimai (1915?-1953). Mokslinio pobūdžio studijos apie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino tėvą Pukuverą (1939?-1941), 1351 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio priesaikos tekstą (1947), pirmykštės Lietuvos gyventojus bei jų kalbą (1940?); rašiniai, jų fragm. apie IX – XIV a. Lietuvos istorinius įvykius, prūsus, kuršius, žemgalius ir kitus baltus, jų kaimynus ir kalbą, lietuvių mitologiją; temų paruošiamoji medžiaga (1935 ?-1951?); kai kurių lietuvių kalbos vietovardžių etimologijos, rokiškėnų žodyno (raidės A-Ž) kartotekėlė, istorinės gramatikos tyrinėjimai (1926-1952), straipsniai, jų fragmentai lietuvių k. rašybos norminimo ir akcentologijos klausimais (1915?-1951?), bandymai tyrinėti M. Mažvydo, M. Daukšos kalbą (1938?-1953); V. Šekspyro autorystės tyrinėjimai (1935?-1939) ir “Hamleto” vertimas (1939-1942?); A. Gribojedovo komedijos “Vargas dėl proto” vertimas (1944); bandymai parengti visuotinio pasaulinio kalendoriaus projektą (1948-1949?). Lietuvių, rusų, lotynų k. ir literatūros pamokų planai, užrašai (1922?-1951?).


“Santara” gimė su mūsų visų Atgimimu.   Santaros tuomet buvo kaip niekada daug, pats tautos susikaupimas, susitelkimas. Bet kažkuris jausmas kuždėjo: laisvė gali atnešti ir daug bėdų... Jau buvome spėję “paragauti” laisvos spaudos iš svetur, išsilaisvino ir mūsiškė. Taip išsilaisvino, kad ėmė ir visokios velniavos rastis. Tuomet dirbau “Nemuno” žurnale, kur buvo labai šauni komanda - Robertas Keturakis, Aleksas Dabulskis, amžinasis “nemunietis” fotomenininkas Romualdas Rakauskas, kiti taurūs žmonės.

Kaip tik tuo metu “Nemune” pirmieji išspausdinome paskutiniojo tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio atsiminimų fragmentus, kurie iki to laiko buvo skelbti tik užsienyje. Pabendravęs su juo vieną kartą, antrą, trečią, prisilietęs prie jo atminties, išminties ir didžiulės tolerancijos, pasitaręs su Lietuvos kultūros fondo vadovu Česlovu Kudaba, kurio padorumas tuomet stulbino ne vien mane, su kolegomis žurnalistais ryžausi... Tyliai, ramiai padariau pirmąjį mūsų “Santaros” maketuką.

O pavadinimas atėjo ne iš Vakarų, iš Amerikoje veikiančios federacijos “Santara-Šviesa”, o iš... Rytų. 1917-1918 m. Maskvoje ir Petrograde ėjo savaitraštis “Santara”. Jos autoriai buvo poetas Jurgis Baltrušaitis, būsimasis Lietuvos teisingumo ministras, Valstybės Tarybos pirmininkas Stasys Šilingas, būsimasis literatas ir pedagogas Stasys Naginskas, būsimasis teisingumo ministras, kiti tuo metu Rusijoje studijavę ar dirbę būsimieji šviesuomenės lyderiai. Vienu jos autorių buvo ir dar visiškai jaunas Juozas Urbšys. Jis tarsi atėjo iš anos “Santaros” į mūsiškę...

- Vadinasi, “Santara” iš esmės atsirado kartu su kita Atgimimo ir atgimusia spauda. Įdomiausia, kad beveik visa ji iš esmės liko tokia, kokia buvo tada. Viena, niekaip nenumalšinanti kautynių su valdžia, kad ir kokia ji būtų, troškulio, ir liko barikadų statytoja, kita - kaip tavo “Santara”, su savo tolerancija, patriotizmu, kultūros istorija."

Visą straipsnį skaitykite: http://www.ve.lt/?data=2009-02-19&rub=1225371800&id=1235033980

LAST_UPDATED2