Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 12 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 5850954

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Tautos atminties laikas (3-dalis) PDF Spausdinti Email
Parašė   
Sekmadienis, 07 Birželis 2009 12:19

Tauta, kaip ir kiekvienas žmogus, suvokia save ir geba pažinti vienas kito atvaizde, - ar veidrodyje, ar kitam atspindy: TV, i‘nete, spaudoje... kiekviename paveiksle, judesio pėdsake, ir žodyje, rašte ir kalboje.

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 

 

Po 9 mėn., 2010 m. kovą, sukaks 1000 metų nuo pirmo žinomo svetimųjų Litvos(Lietuvos) užrašymo. Kaip ir kodėl mūsų tautos gyvavimo-judėjimo pėdsakas likęs svetimųjų tikybų atstovų (agentų) ataskaitose jau vargiai beatseksime, tačiau pasaulio Tautų atminties lobyne jis yra (pati „tūkstantmečio“ minėjimo laiko slinktis nuo 1009 m. per esamuosius metus į 2010-uosius patapusi dėl kadais 16-17 amžių sandūroje krikščionių vadovybės užgaidos, - metskaitlio pradžią iš tūkstantmečiais visų naudotos pavasarinio laiko atskaitos iškėlus į sausio 1 d.; mums ir kaimyninėms tautoms belikę tiktai ankstesnieji pavasarinio jorėjimo ir metų atskaitos per Jores įžodžiai: Das Jahr, New Year...). 

Senų seniausia pasaulio Tauta (jei už mūsų kalbą senesnių, dar gyvų kalbų tikrai nebesą), lietuvių tauta, ir gyvasties patirčių bei papročių lobiais turtingiausia. Patsai žodis Lietuva – Litva (kitataučių tarime) galimai sukaupęs savyje ryškų ir aiškų pradą, - kilmę iš kadais tvirtai sulietų-susiliejusių vienumon genčių-giminių šeimų: gyvi tarsi SULIETI, tvirti ir svetimų nepergalėti „Lity kak v odno slity, – litovcy“. Žinia-nežinia kiek prasmių ir tiesos tame slavų bei kt. kaimynų palikime (retsykiais susitelkdavusių į „pochod na Litvu“). Šios ir kitos vis naujai atsiveriančios Tautos Atminties paslaptys 20-uosiuose atsikūrusios Lietuvos Valstybės metuose sustiprina ir dar labiau sutelkia lietuvių kartas.

„Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“ - gyvąja jungtimi Lietuvos Himno žodžiai atliepia kartų kartose išugdytą patirtį, siekius, vilčių išsipildymą Tautos augime. Per 21-rius Sąjūdžio veiklos metus užaugome, sutvirtėjome. Kovo 11-osios angoje į Valstybės gyvenimą atėjusi naujoji karta jau savąją kūrybą skleidžia, - tarsi bitučių darbštuolėlių pavasarinio dūzgesio džiugesiu žadina gamtos ir Valstybės pavasario Laiką. Siekia, stengiasi, - savosiose rankose jau laiko ir „Sidabro gervių“ pripažinimus, aukso spindesį sportuose, meno kūrybos ir kultūros garbingiausiąją šlovę pačioje Lietuvos širdyje, – valdovo Vytenio rūpesčiu-parėdymu kadais įkurtoje sostapilėje – Vilniuje.

Senasis ramus ir orus Lietuvos šventovių sostas Vilnius tartum vis rymo laukime, - laukia iš mūsų globos ir malonės, alsėja nuo šiųjų šimtmečių nerimasties atsigaivaliodamas, ir sava lietuvystės galia, savąja dvasia vėleis atsiliepia mumyse, mūsų darbuose. Darbuotė laukia nemenka. Iš po sovietmečio dvasinio gniaužto įtakų ne kiekvienas pagalėjo išsprūst be žalos, be pasekmės. Tačiau Sąjūdžio metas, Laisvės žymeniu įsirašęs tautoje, palaiko kiekvieną – už Laisvę ėjusį. Visa mūsų karta – gyvoji Sąjūdžio dalis, visybė. Perduoti šią patirtį: kiekvienas savyje suėmus išsaugotą bendros kovos už laisvę turinį privalom juo ugdyti ateities kartas.  Sąjūdis - šventa išsivadavimo būsena. 

Kuomet turėsim vietos Sąjūdžio atminčiai, - parodys laikas. Gal Žemutinės pilies skliautai mūsų pastangomis taps pajėgūs priimti gyvąją atmintį, kiek ilgai jie vėduosis nuo melo imperijos tarnų lykio.
Laikas begaliniame praeities veidrodyje vis atsiveria ir naujame pažinime veda mus į pažintį, - su Norberto Vėliaus, Sigito Lasavicko, Birutės-Marijos Alseikaitės Gimbutienės, Mato Šalčiaus, Stasio Naginsko, Julijos Pranaitytės, Fridriko Bajoraičio – Paukštelio, Ramūno Bytauto, Zigmo Gėlės, Konstancijos Skirmuntaitės, Napoleono Ordos ir kt. kūrybinio palikimo sugrįžimu, su VIII-XIII amžiaus lietuvių-prūsų-jotvingių-kuršių Lietuvos valstybingumo ištakų žiniomis, su garbingų Lietuvos Valdovų ir jos kūrėjų atmintimi...
Giedrius Papinigis

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: