Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 181 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 5856880

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Lietuvos senovės keliai ( Įvadas) PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Sekmadienis, 07 Birželis 2009 00:23

Kūlgrindos sudaro atskirą archeologinių paminklų grupę. Istoriografijoje nusistovėjęs jų apibūdinimas, kad tai slaptas vingiuotas povandeninis kelias, grįstas akmenimis arba rąstais ir einantis per pelkę, upę arba ežerą.
Pats žodis „Kūlgrinda žemaitiškas, sudarantis „Kūlis“ reiškiantis „akmuo“ ir „grinda“- grįstas. Kūlgrindos neatsiejamos nuo senovės Lietuvos kelių bei kitų archeologijos paminklų, kadangi buvo naudojamos kelyje pasitaikančioms gamtinėms kliūtims įveikti. Todėl žinių apie jas yra jau kronikose. Pavyzdžiui, Strijkovskio kronikoje rašoma apie kelių per pelkes tiesimą Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Algirdui, ruošiantis žygiui prieš Didįjį Maskvos kunigaikštį Dmitrijų 1375 m. Apie kūlgrindas užsimenama kryžiuočių kelių aprašyme bei kituose archyvuose ir vėlesniuose šaltiniuose. Sprendžiant pagal juos, kūlgrindos naudotos kovų su kryžiuočiais laikais. Tikslesnio jų datavimo neleidžia daryti tyrinėjimų trūkumas.“
Šiuose pasakojimuose- ištraukose iš istoriko Zenono Baubonio mokslinės studijos skelbime, pabandysime pateikti istoriko darbą apie kūlgrindas.
„Didelį vaidmenį kūlgrindos vaidino pilių gynybinėje sistemoje, kai kurioms pilims, buvusioms iš visų pusių apsuptoms vandeniu ar pelkėmis, kūlgrindos buvo vienintelis susisiekimo kelias su krantu ir tuo pačiu „ tai buvo patogi apsaugos priemonė, trukdant užpuolikams, ypač šarvuotiems, prasiskverbti į pilį. Kompleksinėje kelių pilių gynybinėje sistemoje Kūlgrindomis per pelkes buvo palaikomi betarpiški ir nuolatiniai ryšiai. Pilies užėmimo atveju tai buvo puikus atsitraukimo kelias. Ir nors kūlgrindų vaidmuo baltų genčių gyvenime neabejotinai didelis, iki šiol jos nesusilaukė didesnio archeologų dėmesio. Tik šešios iš jų įtrauktos į „Kultūros paminklų sąrašą“, kai žinių yra apie virš keturiasdešimt kūlgrindų ir tai dar ne galutiniais duomenimis. Deja, dėl tyrinėjimų stokos sunku dar atskirti jas nuo panašių įtvirtinimų, kaip „senovinių kelių“, „brastų“,“žemgrindų“. Kol kas žvalgyta tik kelios iš jų. O tai ypač aktualu dabar, kai vyksta intensyvūs žemės judinimo darbai, melioruojamos pelkės, vyksta žemės reforma.
Savo paslaptingumu, reikšme kovoje su priešais, neperprasta statybos technika, kūlgrindos seniai atkreipė vietinių gyventojų bei istorikų dėmesį. Liaudis, amžių tėkmėje pamiršusiųjų paskirtį, priskyrė jų tiesimą mitinėms būtybėms bei vėlesniems istoriniams  įvykiams, susiedama jas su švedų ir prancūzų kariuomenių veiksmais.
Remiantis vietinių gyventojų pasakojimais ir iš vietinių atsiųstomis anketomis, kai kurios kūlgrindos buvo įtrauktos į Vilniaus mokslo muziejaus direktoriaus F.Prokovskio sudarytus Vilniaus ir Kauno gubernijų archeologinius žemėlapius. Tačiau žinutės labai trumpos, o pateikėjų duomenys netikrinti. Lenkų archeologo L.Kšivickio darbuose taip pat nemažas dėmesys skiriamas šiems paminklams. Jis dalį iš kūlgrindų žvalgė pats, kitas aprašo pagal vietinių gyventojų pasakojimus.
Apie Kernavės kūlgrindą užsimena ir vienas pirmųjų Lietuvos archeologų K.Tiškevičius veikale „Vilija ir jos krantai“. Tačiau tai tik vietinių gyventojų pasakojimai , kurie, kaip pamatysime vėliau , tik pasitvirtino iš dalies.
Kur kas gausesnė medžiaga surinkta P.Tarasenkos darbe „Lietuvos archeologinė medžiaga“. Ją sudarydamas autorius remiasi vietinių gyventojų, provincijos inteligentijos pasakojimais, ankstesne literatūra, periodika ir žvalgomųjų išvykų duomenimis.Keletas straipsnelių apie kūlgrindas paskelbta ir prieškarinėje periodikoje: „Lietuvos aide“, Skautų aide“, „Lietuvoje“ ir kitur. Didelį darbą šioje srityje nuveikė prieškarinėje Lietuvoje įsteigta „Valstybinė archeologinė komisija“, kurios dėka gauti anketiniai duomenys iš vietos gyventojų davė smulkius kūlgrindų situacijos aprašymus, kur pateikti liaudies padavimai bei liaudyje vartojami jų pavadinimai.
Remiantis bylų duomenimis buvo sudarytas ir „Senovės paminklų sąrašas“, į  kurį įtrauktos  ir kai kurios kūlgrindos.
Tarybiniais metais dėmesys kūlgrindomis nepadidėjo.Dalis kūlgrindų buvo įtrauktos į pirmąjį „ Kultūros paminklų sąrašą“, bet vėliau žvalgomųjų ekspedicijų metu jų nesuradus, antrajame leidime kūlgrindų dar sumažėjo. Kadangi kai kurios kūlgrindos buvo pripažintos „paprastais akmenų permetimais“ arba laikytos sunaikintomis, nors archeologiniai kasinėjimai nebuvo vykdyti, ir išbrauktos.
Keletas užuominų apie jas dar buvo periodikoje ir tyrinėjimų ataskaitose, bet tyrinėjimai dar nepradėti. Viltis teikia V.Urbonavičiaus, A.Luchtano, A.Butrimo ir dar kelių archeologų tyrinėjimai, kurių metu susidurta su panašios konstrukcijos objektais.“

Zenonas Baubonis -1999m,Vilnius

Nuo 2009.06.0, mes planuojame aplankyti „Kūlgrindas“ Lietuvoje, gerai išlikusią  Varnių regioniniame parke esančią kūlgrindą. Tikimės pateikti video reportažų medžiagą .Tuo pat metu toliau tęsime istoriko Zenono Baubonio mokslinės studijos „Lietuvos senovės keliai“ perpasakojimą.

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: