Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 69 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 5916723

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Lietuvos senovės keliai (I-dalis) PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Trečiadienis, 10 Birželis 2009 16:14

„Duomenys rodo,kad Lietuvos teritorijoje yra 63 kūlgrindos, medgrindos ir panašūs kelių, įveikiant pelkes , upes ir ežerus , sutvirtinimai.
Gausiausia jų Žemaitijoje. 50 procentų visų žinomų kūlgrindų- medgrindų yra 11 jai priklausančių administracinių teritorinių rajonų. Likusiuose rajonuose jos pasiskirstę maždaug vienodai po 5-10. Tokio skirtumo priežastys ne visai aiškios. Galbūt tai sąlygojo gamtinės sąlygos.

 

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

 

Susiklosčius pagal gamtines kliūtis, per kurias tekdavo statyti sutvirtinimus, pasirodė, kad per pelkes ėjo 44 procentai visų grindinių ( Zubrelių- Gumbakalių, Daugų, Piliakalnio,Tarnupių, Šėtos, Šimšų-Ružos, Talučių, Sudėnų, Durbėnų, Aukštrėnų, Daubarių, Laumėnų), per ežerą ar pelkes jo pakrantes 8 procentai ,per upelį ir pelkėtas jo pakrantes -7 procentai. Daug grindinių randama ir vietose, kur anksčiau, matyt, buvo pelkės; durpynuose ir laukuose- po 8 procentus.
Taigi, daugiausia grindiniai buvo tiesiami per pelkėtas vietoves -75 procentai.
Yra žinučių, tik neaišku kiek jos patvirtintos, kad grindiniai esą ir ežeruose. Sudėjus juos kartu su žinutėmis apie grindinius, ėjusius per ežerus ir jų pelkėtas pakrantes, jų bus 6 procentai iš bendro skaičiaus.
15 procentų visų sutvirtinimų eina per upelius. Pagal nusistovėjusį kūlgrindų- medgrindų apibrėžimą jos laikomos archeologijos paminklais- brastomis. Tačiau 50 procentų iš jų yra grįstos akmenimis, o kalbant apie likusią pusę, tai jos visos yra prie piliakalnių ir alkakalnių, tarnavo tiems tikslams kaip ir kūlgrindos- medgrindos, kurios nebuvo slaptos, ir sudaro neatsiejamą archeologijos paminklų komplekso dalį.
Per balą ėjusi kūlgrinda minima tik viena, ir tai duomenys labai nepatikimi.
Mišku ėjo du keliai, tačiau dėl duomenų fragmentiškumo, ir apie juos sunku ką nors konkrečiau pasakyti.
Šaltiniuose esamais duomenimis iš 63 kelių sutvirtinimų, 34 yra prie kitų rūšių archeologijos paminklų.
Daugiausia jų yra prie piliakalnių- 53 procentai , 9-procentai prie alkakalnių, 3 procentai jungė piliakalnį su alkakalniu, 3 procentai su mitologinių akmeniu, 6 procentai tarp piliakalnio ir salos, 6 6 procentai tarp dviejų piliakalnių.
Vadinasi, iš viso su piliakalniais ir sutvirtintomis alkavietėmis susiję 81 procentai iš bendro 34 sutvirtinimų skaičiaus. Tai leidžia iškelti hipotezę, kad daugelis kūlgrindų- medgrindų bei brąstų buvo sudėtinė piliakalnių įtvirtinimo dalis.
Be piliakalnių ,du kelių sutvirtinimai minimi ir tarp atskirų kaimų.Vienas ėjo nuo paprasto kelio iki miško aikštelės, du- netoli pilkapių ir du – nuo mitologinių akmenų. Pastarasis faktas patvirtina prielaidą, kad kūlgrindos plačiai naudotos ir pagonybės kulto vietose.. Be to grindiniai naudoti ir paprastam susisiekimui, kur jie galėjo būti nebūtinai slapti.“

Zenonas Baubonis-" Lietuvos Senovės Keliai"

Sietuvos kūlgrinda
 
Jau pirmajame Lietuvos archeologinių paminklų sąraše archeologas Fiodoras Pokrovskis, remdamasis vietos inteligentų atsiųstomis anketomis, mini kūlgrindą: "Pagal liaudies pasakojimus (…) yra kažkoks tai slaptas karinis kelias (…) ilgas akmeninis tiltas, pasislėpęs po vandeniu".
 
Bene daugiausiai duomenų apie Sietuvos kūlgrindą ir jos konstrukciją yra pateikęs žymus archeologas Liudvikas Kšivickis, kurio 1903 m. kelionės lankant Sietuvos kūlgrindą aprašymas išlikęs rankraštyje: "Pasakojo man apie šią Sietuvą stebuklų stebuklus: kelias šis išgrįstas po vandeniu, akmenys esą plokšti ir dideli kaip stalas, galima važiuoti ketvertu greta sukinkytų arklių. Bet jei šiek tiek kryptelėsi į šoną, tai brinktelėtumei su visu vėžimu į tokią gilumą, iš kurios jau nebeišlystumei" (L. Kšivickis Žemaičių senovė,1927 m.). Anot šio archeologo Sietuvos kūlgrinda – viena slaptų kelio, jungusio Medvėgalio, Paršpilio ir Šiuraičių pilių įgulas, atkarpų.
 
Apie šį žmogaus rankų kūrinį Česlovas Kudaba rašė: "Sietuvos Kūlgrinda – didis mūsų krašto archeologinis paminklas. Neveltui (…), pasakojama, jog tai iš seniai, kai gyveno čia milžinai. Tai jų darbas. Šiaip ar taip, gręžinių duomenimis, Sietuvos pelkės gylis 5-7 m. Kiek akmenų tekę paskandinti darant tą akmens taką!". L. Kšivickio teigimu, kūlgrindos akmenys metai iš metų vežti žiemą ant pelkės ledo, pavasarį nugrimzdavę – tokiu būdu suformuotas povandeninio kelio pylimas ir grindinys.  
 
Greičiausiai, šios kūlgrindos įrengtos žemaičių ir kuršių kovų su Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinais laikotarpiu: XIII - XIV a. Kūlgrindos, kaip ir medgrindos (slaptas povandeninis kelias, grįstas rąstais), dar labai mažai Lietuvoje tyirinėta archeologinių paminklų grupė. Jos buvo įrengiamos įvairiais proistorės laikotarpiais prie svarbiausių krašto piliakalinių, alkakalnių ir senųjų gyvenviečių, pavyzdžiui: Kernavėje, prie Medvėgalio, per Biržulio pelkynus ir kitur.

Plačiau rasite: http://www.varniuparkas.lt/view.php?id=kultura&sbid=87

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: