Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 10 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 5921316

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Sąmoninga istorijos tyla ? PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Ketvirtadienis, 15 Spalis 2009 15:54

Mokyklose, per tikybos pamokas, yra pasakojama apie tai, koks dievas yra visagalis, koks gailestingas, kokie šventi jo pasiuntinių darbai ir pan. Bet kodėl nė žodžiu neužsimenama, kokiais keliais krikščionybė atėjo į pagoniškąsias šalis? Kodėl per pamokas nėra pasakojama apie kruvinuosius kryžiaus žygius, per kuriuos būdavo išžudomos ištįsos gyvenvietės, kaip kad antai 1099m.,kai kryžiuočiai prasiveržė pro vieną Jeruzalės bokštą, užplūdo miestą ir puolė medžioti musulmonus. Skerdynės nesiliovė kelias dienas. Žuvo beveik visi 60tūkst. Jeruzalės gyventojų. Savo akimis viską matęs liudytojas rašė:


"Ir tada atėjo valanda, kai mūsų Viešpats Jėzus Kristus,dėl mūsų miręs ant kryžiaus,tai leido,ir mūsų ant bokšto sustatyti riteriai karštai puolė... Greitai...visi gynėjai nuo sienų spruko į miestą, o mūsiškiai nusivijo juos, ginė juos priešais save žudydami ir kapodami kardais iki Saliamono šventyklos (t.y. iki Uolos rūmų), kur prasidėjo tokios skerdynės, kad mūsiškiai iki kulkšnių braidė kraujyje... Paskui kryžiuočiai apieškojo visą miestą, grobė auksą,arlius ir mulus, plėšė turtų pilnus namus. tada laimingi ir verkdami iš džiaugsmo mūsiškiai ėjo pagerbti mūsų Išganytojo kapo... Likę saracėnai vilko lavonus iš miesto ir sukrovė namo aukščio jų krūvas. Niekas niekad nebuvo girdėjęs ir matęs tokių pagoniškos tautos skerdynių."
Argi tai žmogiškumas? Pamanyk tik - šventas žygis, palaimintas paties popiežiaus!
Vat tokių faktų maža mums pateikiamoje literatūroje. Ir didžioji dalis krikščionių nežino šių dalykų. O gal ir nenori žinoti.
Gal ir per daug, bet faktai kalba patys už save.
Lietuviai 9 – 19 a.


Etnografija ir Folkloras

A.Vyšniauskaitė, Lietuviai IX – XIX a. vidurio istoriniuose šaltiniuose 1994.
Ši knyga tai pavyzdys, kaip galima nutylėti tikrąją tautos istoriją.
113 p. Rašydama apie jėzuito S.Rostovskio ataskaitas 1718 m., Vyšniauskaitė tik cituoja ataskaitoje minimus papročius ir tikėjimus, nutylėdama esminę ataskaitos dalį – jos paskirtį. J.Lebedžio knygoje yra pilnesni tekstai, iš kurių aiškėja, jog jėzuitų misija nebuvo kraštotyrinė, bet skirta kovai su nekrikščion iška kultūra. “Pamokslininkai pasidarbavo su tokiu pasisekimu, kad atsipeikėjo apie 500 tų kerėtojų ir velniškos medicines daktarų. Paskui mūsų misija išvyko į kitą Lietuvos kraštą, prinokus rudens sodų vaisiams, ir sužinojo, jog pagonystė dar gyva šiaurėje,..”

1428 – Kartūzo pamokymai – “Per vestuves ir Užgavėnes būna visai velniškų šokių

1590 – keliauna per Žemaitiją - “Jų velniški šokiai”
Bretkūnas 1589 – bara žmones – “nederamus liaudiškuosius Joninių papročius”
1526m už vestuvinį paprotį – deginti vaškinį vainiką - už kaklo prirakinti prie stulpo šventoriuje (39). Už tą patį paprotį 1540m – mirties bausmė.

XVIa. Dar ne visada buvo tuokiamasi bažnyčioje.
65 p. tariama lietuvių pagonybė
1604m. instrtukcijos Įsrutės ap. – “kadangi žmones jokiu būdu neįmanoma” atkalbėti nuo pirčių statymo”, tai įsakoma, grąsinant
1639 m - vizitacijos M.Lietuvoje – nurodo nepageidautinus vestuvių papročius, krikštynos.
Baudžiama “kaklo geležimi” – prirakinant prie bažnyčios (69)

1620 m kurfiursto įsakymas – būgnus pradurti, švilpynes sulaužyti. (70)
1682m. vysk. M.S.Paco aplinkraštis - draudžiantis per Jonines šokti apie medžius ir ugnį,
1723 m. Prieš tas apeigas (kaimo) buvo taip rimtai kovota, kad šie pagoniški prietarai buvo įveikti daugelyje – daugiau kaip 100 – namų.
1724 m. sv.Petro šventės su žaidimais buvo pasmerktos,
1726 m … Tokių ir panašių prietarų buvo išnaikinta daugiau kaip 100…
1725 m Du ąžuolai buvo nukirsti ir sudeginti, nes prietaringu būdu prasti žmonės juos garbino.
1737 m. Žemaičių vyskupo J.M.Karpio ganytojiškas laiškas : diecezijoje gyvos pagonybės liekanos: Per sv.Jono šventę …turėjo progų įžeisti Dievą, tas pat Kalėdų ,

Velykų papročiuose…Taigi visiems dvasios vadovams pavedame tuos ir panašius tuščius papročius…stengtis išrauti su šaknimis,
1752 m. vysk. A.Tiškevičiaus nutarimas – prieš kaimo skulptorius, prieš kaimo šokius ir jų muziką,
1815 m Valančius mini – Kartenos kunigas „rėkęs ant žmonių už tai, kad jie Jonines ant kalnų šventę senovės būdu. (Basanavičius, 1913, 52)
Valančiaus laikais Luokės kunigas iš sakyklos keikdavęs visus, kurie lankydavo Šatrijos kalną ir paskirtomis dienomis ten linksmindavosi ir šokdavo senoviniu būdu.Šatrija buvo apšaukta pagonių kalnu....Žmonių susirinkimai ilgainiui ant kalno išnyko. (B.1913, 53)
Grinkmiškio parapijoje klebonas persekiojo stogastulpių ir koplytėlių statymą – Valančiaus laikais.
Garliavos parapijoje kunigas Budzeika uždraudęs per vestuves dainuoti vestuvines liaudies dainas (XIX a pabaigoje) (B.1913. 54). Dabar parapijoje jau tylu vestuvių metu.

J.Pabrėža, ( Vilnius, 1972 ) (1771-1849) XIX a. pradžioje pamoksluose smerkia senovinius vestuvinius papročius. Liaudies šokiai ir pramogos jam nesiderina su šventumu. „Kad nieks baisių dainų nedainuotų, kad nieks pasakų begėdiškų nepasakotų“.
P. peikia jonines, petrines, šokius, dainavimą susibūrus, per ilgą bovijimąsi muzikomis.

Surinkimininkai M . Lietuvoje
XVIII a. Pradžioje – Jie paniekinę visas lietuvių tradicines apeigas, šventes, dainas, drabužius ir kt.. Surinkimininkų teritorijoje liaudies dainų, papročių ir tradicinių drabužių beveik nelikę.(B. 1913, 56)

Konst.Tiškevičius, Neris ir jos krantai, V. 1992.
Knygoje aprašyti 1857 m kelionės Nerimi įspūdžiai.
p.286. Priplaukęs Karmėlavą, prie Kauno, pamėgino užrašyti vietinių liaudies dainų.
„Neįmanoma įsivaizduoti, kaip sunku rinkti liaudies dainas Žemaičių vyskupijoje. Vietiniai klebonai stengiasi išnaikinti senuosius žmonių prietarus. Iš sakyklų liepia nedainuoti liaudies dainų /.../ Karmėlavos klebonas žmonių, kurie dainuoja senąsias dainas, nepriimąs išpažinties, nė poros netuokia, jei jungtuves lydėjo senos vietinės apeigos ir žmonių dainos, jų dainuojamos nuo senų senovės.“. Ir kitose gretimose vietovėse K.Tiškevičiui nepavyko priprašyti žmonių padainuoti.
V.Kudirka: „Vilniaus žinios“ 1905 m pasakoja apie Druskininkus. Paklausus vienos moters, kodėl ji ne lietuviškais tautiniais rūbais rengėsi, atsakiusi, kad kunigėlis bara, nes, lietuviškas apdaras esą.

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (3)
Kada pajėgsime sustabdyti dvasinės pra
3 Šeštadienis, 17 Spalis 2009 11:56
Kada pajėgsime sustabdyti dvasinės pragarmės krizę?
Ne užvaldyta bankų naudai ekonominė sistema slegia, o mūsų pačių TYLA.

Apie ją:
"vergu tauta... patys save laikome vergais ir kunu ir savo tikejimu. nes tik vergas gali svesti savo tautiskumo ir tikejimo sunaikinimo tukstantmeti..."
TYLOMIS
net ir komunijinio (+komunistiškuoju išvirtusio 1917 m.) pavelde
http://www.lrytas.lt/?id=12524167441250520029&view=9&p=6
http://www.straipsniai.lt/lietuvos_istor
2 Šeštadienis, 17 Spalis 2009 11:04
http://www.straipsniai.lt/lietuvos_istorija/puslapis/9204
taigi, kad SAMONINGA, isTOROS istorijos
1 Ketvirtadienis, 15 Spalis 2009 19:11
taigi, kad SAMONINGA, isTOROS istorijos

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: