Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 73 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 5925827

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Nesinuodykime A.Bumblausko "Senosios Lietuvos istorija 1009–1795" PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Antradienis, 03 Lapkritis 2009 22:23

Soc. m. dr. Vladas Terleckas

1. Koks išmanymas, tokios sintezės


Tilstant šią knygą šlovinusioms fanfaroms, istorikas Tomas Baranauskas, suregistravęs gausybę joje padarytų klaidų, nekompetentingą kai kurių reiškinių vertinimą, dėstymo prieštaringumą, nusišnekėjimus, pagrįstai paskelbė rūstų nuosprendį: „A. Bumblauskas – bulvarinis istorikas, o jo knyga – bulvvararinė Lietuvos istorija.“ (Voruta, 2005 06 04, 18). Kažko kitko nesitikėjau iš A. Bumblausko, kuris viešai atviravo, kad jaučiasi ne savo rogėse, abejoja, ar antrąkart pasirinktų istoriko profesiją, kad apie praeitį rašąs pagal išankstines nuostatas, joms parinkdamas faktus. Prieš ją perskaitydamas, buvau prisiekęs nediskutuoti su tokiu istoriku, nedaryti jam nepelnytos reklamos. Bet fantazavimų, vertinimo akibrokštų, netiesos propagavimo gausa tiesiog apstulbino, amą atėmė. Tenka imtis plunksnos, nes toks Lietuvos istorijos interpretavimas, poeto P. Valery žodžiais, prilygsta baisiausiam nuodui, kokį yra sugalvojęs žmogus. Tai žudo sąmonę, istorinę atmintį.

Aiškumo dėlei reikia pasakyti, kad ir pats A. Bumblauskas, ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Mokslo taryba aptariamą knygą laiko sintetine studija, kurioje esą į visumą sintezuojama politinė, kultūros, ūkio ir kt. istorija. Keliais pavyzdžiais parodysiu, kaip šis sintezuotojas geba sieti, matyti įvairių procesų ryšius, sąveikas. Štai skaitome „genialią“ mintį: „Miestų augimas Lietuvoje (...) buvo susijęs (...) ir su pinigų kalybos aukso amžiumi – tokios įvairovės (monetų. – V. T.) (...) vėliau (po Žygimanto Augusto. – V. T.) nebus“. Matote, kaip paprasta: valstybei tereikia pradėti kaldinti kuo įvairesnio metalo ir nominalo monetas, ir miestai augs kaip ant mielių, nereikės nei amatų, nei prekybos plėtros! Nebent žmogui protą sujaukė didelis noras nuslėpti Lietuvos ūkio pažangą. Greičiausiai šiam tikslui ar dėl neišmanymo paskleidė dūmų uždangą: „Miestai augo dėl prekinių-piniginių santykių plėtros“. Betgi tai išvestinis dalykas, ūkio augimo padarinys. Daug ką sintezuotojas apverčia aukštyn kojomis. Skaitydamas knygą nespėji registruoti „atradimų“. Štai autorius suranda kai kurių pirmųjų LDK monetų nominalus, kurių nė nebuvo. Na, o tvirtinimas „Taigi prireikė smulkaus pinigų ekvivalento – visa ko vertė ir galėjo būti matuojama kiaušinio kaina“ nevertas kiaušinio lukšto. Ir vardan populiarumo, šmaikštaujant, nederėtų prarasti saiko, save kompromituoti. Turbūt autorius nesuvokia parašęs absurdą: „XIV a. kiaušiniai lietuviams buvo pinigai“. Kiaušiniais jis bando suramstyti sidabrinės mokesčio įvedimą Algirdo laikais. Tačiau finansų istorijos žinovai (prof. V. Jurgutis, A. Veryha-Darevskis) teigė, kad šis mokestis imtas ikialgirdiniais laikais. Nors tebesitęsia ginčas dėl mūsų pirmųjų monetų atsiradimo laiko (iki krikšto ar po jo), A. Bumblauskas kerta iš peties: „(...) Lietuvos krikštas (...) Lietuvos pinigų istorijoje laikytinas lūžiu – kaip ir visuose kiruose civilizacijos procesuose“. Net sutikus su pokrikštine monetų atsiradimo versija, negalima jų (pirmųjų LDK monetų) kaldinimo priežastimi laikyti krikšto (potekstėje nujaučiu implikuojamą mintį apie Lenkijos įtaką). Kodėl? Dėl daugelio priežasčių. Pirma, kaip taikliai ir teisingai rašė V. Jurgutis, pinigus sukuria ūkis (amatų, prekybos išplitimas), o valstybė juos valdo. Kitaip sakant, monetoms atsirasti reikalingos atitinkamos ekonominės prielaidos. Nebent tikėtume seniai atgyvenusia sakraline pinigų teorija, teigusią Dievo valią šioje srityje. Antra, daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių monetos pasirodė po krikšto praėjus 100–200 m. Trečia, krikščioniški kraštai iš pradžių naudojo Graikijos, Romos, arabų monetas, o tik vėliau pradėjo kaldinti savas monetas. Nesutikčiau monetų įvedimą laikyti lūžiu Lietuvos pinigų istorijoje. Neabejotina, kad tai pinigų sistemos sumodernėjimas, viena jos pakopų. Jų ar lūžių būta daugiau: 1) perėjimas nuo prekių-pinigų prie svetimų monetų naudojimo (anot V. Jurgučio, tai liudijo jau aukštą Lietuvos kultūrą); 2) sidabro lydinių (kapų) kaldinimas ir liedinimas. Bendra išvada tokia: krikšto įtaka LDK pinigų istorijoje mažų mažiausiai perdėta. Išdėstyta seka beveik sinchroniškai vyko pinigų tobulėjimo procesas didžiulėje teritorijoje nuo Elbės iki Uralo, o Lietuva nebuvo „balta varna“.

Neaišku, kas norėta pasakyti sakiniu „XIV a. pinigai buvo vadinamieji sidabriniai ilgieji“ (kapos. – V. T.). Mat tuomet, be jų, pinigai buvo ir monetos. Be to, daugelis kapų atsiradimą datuoja net X–XII a. Gal sakiniu „Ilgainiui sidabras beveik nunyko ir dabar matome varinį lietuviškąjį ilgąjį“ norėta pasakyti, kad kapas ilgainiui išstūmė monetos, bet tekstas pasišaipė iš autoriaus. „Sidabras beveik nunyko“ – gryniausias lepsusas, o pasakymas „matome varinį lietuviškąjį ilgąjį“ gali labai suklaidinti skaitytojus, nes negali suprasti, kad sidabrą (tiek lydinius, tiek monetas) pakeitė varis, t.y. pinigų sistema smarkiai regresavo. Ar solidu rodyti tiek dėmesio vienintelei Kernavėje rastai kapų klastotei (sidabru padengtam vario lydiniui)?

Matyt, dėl paprasčiausio žodžio „lydimas“ prasmės nesuvokimo šiam istorikui pavyksta dirvonuojančiose žemėse mišką išauginti „po keleto ar keliolikos metų“. Tuomet nėra ko norėti, kad pajėgtų suprasti valakų reformos esmę, tikslus. Jam esmė ta, „kad prievolės (...) priklausė nuo valstiečio turimos žemės ploto ir buvo taikomos visam ūkiui (...)“. Taigi 20 m. užtrukusį procesą suveda į duotybę arba geriausiu atveju redakciniu požiūriu nevykusiai nusako reformos tikslą. Reforma reiškė išskaidytų valstiečių sklypų sujungimą į taisyklingus masyvus, sodybų sukėlimą į gatvinius kaimus, rėžių sistemos ir trilaukės sėjomainos įvedimą. Su tiesa prasilenkia teiginys „valstiečiai galėjo imti žemės tiek, kiek pajėgė atlikti prievolių“. Nieko panašaus. Nebuvo tokios teisės, visi gavo vidutiniškai po 1 valaką žemės, tik pagal jos kokybę plotai šiek tiek buvo diferencijuoti. Įgyvendinant reformą siekta: 1) valstiečių prievolių ir mokesčių dydį susieti su jų ekonominiu pajėgumu, teisingiau, juos paskirstyti ir šitaip padidinti suinteresuotumą darbo rezultatais; 2) padidinti valstybės pajamas; 3) visuotinai įvesti pažangią trilaukę žemėtvarkos sistemą. Šią reformą istorikas vertina taip – „galutinai sueuropino Lietuvos žemėtvarką“. Tačiau dar 1800 m. Čackis buvo pareiškęs, jog valakų reforma neturinti atitikmens visoje tuometinėje Europoje. Pastarųjų laikų lenkų istorikas J.Ochmanskis tokį Čackio požiūrį laikė visiškai pagrįstu. Tad apie mūsų šalies žemėtvarkos sueuropėjimą galima būtų kalbėti tik paneigus minėtų istorikų nuomones. Aišku, to sintezėje nepadaryta.

Gal iš bulvarinio skaitalo būtų per daug norėti, kad autorius ūkių našumą skirtų nuo derlingumo. Antraip nerašytų, kad, įvykdžius valakų reformą, „keleriopai padidėjo ūkių našumas“. Kas tais laikais skaičiavo našumą, iš kur gauti apie jį duomenis?! Nebent galima sugraibyti žinių apie derlingumą. Keleriopas našumo padidėjimas tėra autoriaus fantazavimas. Težinoma apie valstybės pajamų padidėjimą. Aukštaitijoje jų surinktą 2 kartus, Žemaitijoje – 45 proc. daugiau.



LAST_UPDATED2
 
Komentarai (7)
/lv /ln/vlxc
7 Pirmadienis, 28 Sausis 2013 13:54
Jus reikia nubombint ne istorikus.
Tai ką skaityt?
6 Antradienis, 24 Sausis 2012 00:50
Tai į suns dienas isdejo, bet kuria (ar kieno) literatura vertėtų perskaityti eiliniam zmogeliui, besidominciam Lietuvos istorija... Taip ir nepaminejo?
gsss
5 Šeštadienis, 14 Sausis 2012 11:20
Mums liepta perskaityt sia knyga. Manau tai geras istorinis saltinis...
tai jeigu vu pripazista kad leidinys sin
4 Šeštadienis, 14 Lapkritis 2009 20:08
tai jeigu vu pripazista kad leidinys sinteninis, kam ji cia dar papildomai kvestionuoti? Kam nepatinka , yra sapokos istorija! :)
lietuviams pats laikas atsiimti valstyb
3 Sekmadienis, 08 Lapkritis 2009 22:35
lietuviams pats laikas atsiimti valstybę iš krikščionių pakalikų ir kuo skubiau nubombinti visus niekšus istorikus.
Vinilas tik gramofonui deja, ir tai ne v
2 Trečiadienis, 04 Lapkritis 2009 14:53
Vinilas tik gramofonui deja, ir tai ne visad tinka; antikvaras.
Taip ir "vinilinės" Bumbliarašio žinios-/įrašai/.
(užuojauta VU bendruomenei)
"Kaip jums atrodo: už ką kai kurie mū
1 Antradienis, 03 Lapkritis 2009 22:47
"Kaip jums atrodo: už ką kai kurie mūsų profesoriai apdovanoti Lenkijos ordinais? Dar akademikas Merkys yra prasitaręs, kad mūsų istorikus veikia įsipareigojimai užsienio fondams ir institucijoms. Gėda žiūrėti į mūsų istorikų pataikavimą lenkų istorikams. Lenkai patys iš jų šaiposi. Tai vėl, žiūrėk, kitas istorikas dėl giminystės ryšių ar kitokių įsipareigojimų staiga ima pataikauti vokiečių istorikams ir skelbti, kad lietuviai - Klaipėdos krašto okupantai..."

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: