Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 17 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Nesinuodykime A.Bumblausko "Senosios Lietuvos istorija 1009–1795" PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Antradienis, 03 Lapkritis 2009 22:23

Į klausimą, kodėl lietuviai žygių skaičiumi pralenkė prūsus ir kuršius, atsako spėlionė: „Matyt, lėmė genties vyrų gausumas (...)“. Pabrėžta, kad prūsai buvę turtingi, o kuršiai karingi. Iš to skaitytojai turėtų padaryti išvadas, jog lietuviai pergales skynė tik karių gausumu, nes lietuvės dažniau gimdė berniukus, vėliau dėl vyrų persvaros moterys ištvirkavo. Toliau deklaruojama: pagonių lietuvių ginklai buvo prasti, retai naudojo lanką, nekalbant apie arbaletą, nemokėjo kautis raiti, neįstengė prilygti vokiečių riterių ar rusų (tuomet neegzistavusių) rikiuotei, ypatingą dėmesį skyrė apsauginėms priemonėms (galima suprasti, kad prezervatyvams) ir t. t. Panašiai lietuvių ginkluotę ir karimus sugebėjimus vaizdavo kaimynų istorikai šovinistai. Nemažai dlugošiškais anekdotais persunktų pramanų aptinkama ir A. Bumblausko bendraminčio A. Nikžentaičio habilitacijoje. Svarbu žinoti, kad nė vienas jų nėra atlikę ginkluotės ir karybos specialių tyrimų. A. Nikžentaitis, „Eiliuotoje Livonijos kronikoje“ radęs vienintelį paminėjimą, kad lietuviai puldami pilį nulipo nuo žirgų, apibendrino: žirgus naudojo tik kaip susisiekimo priemonę, o kaudavosi pėsti. Ak, tie pagonys! Nesugebėjo išvesti pilims pulti skraidančių arklių veislės. Mintį apie ypatingą dėmesį apsauginėms priemonėms pajėgiu suprasti tik taip: į priešo teritoriją nujoję mūsų kariai nulipdavo nuo žirgų ir susispietę į krūvą bei prisidengę skydais tūnodavo, bet įveikdavo daug priešų.

Ką apie lietuvių ginkluotės kokybę rašo ne diletantai, bet rimti tyrinėtojai? Antai G. Rackevičius savo kruopščiame tyrime „Arbaletas ir lankas Lietuvoje XIII–XVI a.“ apibendrina: pirma, „XIII a. lietuvių kariuomenės šauliai buvo ginkluoti lankais“. Tik XIII a. pabaigoje – XIV a. lankas mažai naudotas, nes, kovojant su šarvuota priešo kariuomene, menkesnės pramušamosios galios lankas buvo mažai efektyvus. Antra, „arbaletas buvo abiejų kariavusių pusių (vokiečių ir lietuvių. – V. T.) šaulių labiausiai naudojamas“ (sudarė 86 proc. ginkluotės). Trečia, „XIV–XV a. lietuvių šaulių ginklai atspindi žemyninės Europos arbaleto ir lanko santykį (...). Lietuvių arbaletų strėlių raida atitinka europines tendencijas“. Kitas ginkluotės specialistas (V. Kazakevičius) priėjo prie analogiškos išvados: „Vyravo bendraeuropinių formų strėlių antgaliai“.

Jis spėja, kad mažesnį lanko naudojimą galėjo lemti didelis Lietuvos miškingumas, didelių atvirų plotų nebuvimas.

Kitas A. Bumblausko opusas apie lietuvių ginkluotę toks: „Labiau tikėtina, kad lietuviai kariavo (net XIV a. – V. T.) su trofėjiniais ar perlydytais iš mūšyje paimtų ginklų kalavijais“. Vyras pralenkė ir E. Gudavičių su A. Nikžentaičiu, įtikinėjančius, jog lietuvių ginkluotėje kalavijai buvę reti. O V. Kazakevičiaus monografijoje „IX–XIII a. baltų kalavijai“ randame tokias išvadas: „(...) Baltų kalavijai atitiko Europos standartus, vietos meistrai buvo patyrę, kūrybingi, nuolatos siekė tobulinti gamybos technologiją (...). Naudodami ir gerbdami kalavijus, baltai nebuvo išimtis tarp Europos (...)“. Be to, jis ir kiti aiškiai nurodo, kad kalavijai buvo gaminami iš balų rūdos. T. Baranauskas abejoja A. Bumblausko susipažinimu su naujausia istoriografija. Tam jis neturi laiko ir noro (niekuomet nemačiau bibliotekose ar archyvuose plušančio). Parankių faktų „prikabinėtojams“ prie išankstinių nuostatų, oi, kaip nereikalingi naujausių tyrinėjimų rezultatai. Dar susiaurins fantazavimų lauką. Ir kodėl jam reikėtų istoriografijos šaltinių, kai turi mintis generuojantį katiną, istorinį „šaltinį“ – pajuokavimus su E. Gudavičiumi „Būtovės slėpinių“ laidose (dalį jų įdėjo knygos šaltinių dalyje) ir neatremiamus argumentus „atrodo“, „regis“. Ko siekiama pasakomis apie prastą ginkluotę? Skaitytojams įbrukti mintį ne vien apie ginkluotės, bet ir ūkinį atsilikimą, kalvių meistrų neturėjimą. Mat šie dalykai organiškai susiję. Kita siekimybė – suformuoti nuomonę, kad Lietuva visokeriopą pažangą ginklų gamyboje pasiekė tik po krikšto, faktiškai atgaivinti mitą apie lenkų civilizacinę misiją. Postringaujama, kad, ir nepaisant XIV a. lietuvių pasiektos apsiginklavimo pažangos, vokiečių riteriams galėjęs prilygti tik lietuvių kunigaikščių elitas, kad neįstengta pasiekti reikiamos ginklų kiekybės (tarytum kas nors suskaičiavo). Už kelių puslapių parašytu teiginiu „(...) lenkų kariai mūšio (Žalgirio. – V. T.) įkarštyje kai kuriuos kryžiuočius palaikė lietuviais – taip panašiai jie buvo apsiginklavę“ demaskuoja pats save. Tiesiog žiobčioti priverčia „novacija“ – „Žalgirio mūšį išgelbėjo sunkioji lenkų raitija“. Kaip po to gali patikėti jo teisingu Vytauto Didžiojo gretinimu su žymiausiais Europos karvedžiais – E. Savojičiumi, Fridriku II, A. Suvorovu. O kodėl lyginama su daug vėlesnių laikų karo vadais? Ir ko siekia vieną skyrelį pavadindamas „Lietuviai Žalgirio mūšyje – bėgliai ar didvyriai?“ Juk puikiai žino, kad švedų istorikas Svenas Ekdahlis dokumentiškai įrodė, jog lietuvių karių pasitraukimas trumpam iš mūšio lauko tebuvo puikus apsimestinis manevras. Ar tai moksliškai sąžininga? Esu įsitikinęs, kad klausimu-jauku siekiama dvejonėse palikti tuos, kurie teksto neskaitys, o tik pavartys puslapius, pažiūrės iliustracijas.

Kitos antilietuviškos spazmos

Kai kurias piktybiškas fantazijas, svaičiojimus tik paminėsiu, jų nekomentuosiu. Nuo šiol liaukimės didžiuotis, kad mūsų protėviai buvo tolerantiško būdo, o XVI a. viduryje Vilnius laikytas Europos tolerancijos sostine. Nė už ką neatspėsite, kam už tai turime būti dėkingi. Pasirodo „(...) stačiatikių įtaka privertė lietuvius būti tolerantiškais“. Štai kur šuo pakastas! Oponuodamas apsiribosiu prof. V. Urbano vienos išvados pacitavimu. Jis rašo: „Lietuvių kunigaikščiai dorai elgėsi su visomis jiems pavaldžių žemių etninėmis grupėmis, todėl įvairių tautybių savo valdinius jie lengvai suburdavo efektyviai visuotinei gynybai“.

Toliau – dar gražiau. Kai skaitai tokią „naujieną“, kad LDK rastinėse vartota senoji slavų kalba „buvo tautos kalba. Tikriausiai ja kalbėjo ne tik valstiečiai, miestiečiai, bet ir ponų taryba“ (simptomatiška, kad institucijos pavadinimo pirmąjį žodį rašo mažąja raide), nežinai, ar sapnuoji, ar skaitai carų kalbas apie tai, kad lietuviai – sulenkinti rusai, lietuvių žemės – „iskonorusskije“. Baisu! 15-aisiais nepriklausomybės metais taip rašo Lietuvos istorikas, tituluotas profesoriumi. Galima įsivaizduoti, ką jis šneka auditorijoje studentams. Tiesa, kitur per žioplumą pamini apie Lietuvos valdovų reikalavimą į toli į rytus nuo dabartinėse teritorijose buvusias bažnyčias skirti lietuviškai mokėjusius kalbėti kunigus.


LAST_UPDATED2
 
Komentarai (7)
/lv /ln/vlxc
5 Pirmadienis, 28 Sausis 2013 13:54
Jus reikia nubombint ne istorikus.
Tai ką skaityt?
4 Antradienis, 24 Sausis 2012 00:50
Tai į suns dienas isdejo, bet kuria (ar kieno) literatura vertėtų perskaityti eiliniam zmogeliui, besidominciam Lietuvos istorija... Taip ir nepaminejo?
gsss
3 Šeštadienis, 14 Sausis 2012 11:20
Mums liepta perskaityt sia knyga. Manau tai geras istorinis saltinis...
tai jeigu vu pripazista kad leidinys sin
2 Šeštadienis, 14 Lapkritis 2009 20:08
tai jeigu vu pripazista kad leidinys sinteninis, kam ji cia dar papildomai kvestionuoti? Kam nepatinka , yra sapokos istorija! :)
lietuviams pats laikas atsiimti valstyb
1 Sekmadienis, 08 Lapkritis 2009 22:35
lietuviams pats laikas atsiimti valstybę iš krikščionių pakalikų ir kuo skubiau nubombinti visus niekšus istorikus.
Vinilas tik gramofonui deja, ir tai ne v
0 Trečiadienis, 04 Lapkritis 2009 14:53
Vinilas tik gramofonui deja, ir tai ne visad tinka; antikvaras.
Taip ir "vinilinės" Bumbliarašio žinios-/įrašai/.
(užuojauta VU bendruomenei)
"Kaip jums atrodo: už ką kai kurie mū
-1 Antradienis, 03 Lapkritis 2009 22:47
"Kaip jums atrodo: už ką kai kurie mūsų profesoriai apdovanoti Lenkijos ordinais? Dar akademikas Merkys yra prasitaręs, kad mūsų istorikus veikia įsipareigojimai užsienio fondams ir institucijoms. Gėda žiūrėti į mūsų istorikų pataikavimą lenkų istorikams. Lenkai patys iš jų šaiposi. Tai vėl, žiūrėk, kitas istorikas dėl giminystės ryšių ar kitokių įsipareigojimų staiga ima pataikauti vokiečių istorikams ir skelbti, kad lietuviai - Klaipėdos krašto okupantai..."

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: