Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 140 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6276977

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Nuo ko ir dėl ko atsiliko Lietuva? PDF Spausdinti Email
Praeitis iš arčiau
Ketvirtadienis, 12 Lapkritis 2009 02:04

„Susidaro įspūdis, kad kai kurie istorikai ieško vien lietuvos atsilikimo, juo mėgaujasi, bet neieško to atsilikimo priežasčių. Toks elgesys skatina prisiminti pašmaikštavimą apie skirtumą tarp gaidžio ir pikto kritiko. Ęsą gaidys džiaugiasi mėšlo krūvoje radęs grūdą, o kritikas- grūdų krūvoje mėšlo gabaliuką.

 

Nuo 2009.11.16 pradedama rodyti nauja laida "Pokalbiai pilyje" kurioje stengsimės atstatyti sąmoningai iškraipomą Lietuvos istoriją

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

 

E.Gudavičius postuluoja:“ Jei neolitas ir žalvario amžius Lietuvos teritoriją pasiekė labai pavėlavęs, tai geležies amžius chronologiškai vėlavo kur kas mažiau; tačiau nepamirštinas ir kontrastas tarp šio amžiaus pagreitėjusios civilizacijos raidos ir skurdžių jo apraiškų <...> Lietuvos teritorijoje“;“ Per pirmuosius amžius po Kr. Baltai pasiekė tai,ką Vakarų Europa buvo pasiekusi prieš kelis šimtus  ar net tūkstantį metų. Tai rodo didelį atsilikimą <...>
Pusinė tiesa.Arčiau tiesos būtų pasakymas, kad žalvaris buvo išrastas III tūkstantmetyje pr.Kr.Mezapotomijoje, o Vakarų Europa jį išmoko gaminti daug vėliau , kad žalvario amžius buvusioje SSRS teritorijos miškingoje zonoje ir Lietuvoje prasidėjo tuo pačiu metu; kad iš Baltijos šalių daugiausia žalvario dirbinių randama mūsų šalyje. Tada vaizdas būtų aiškesnis.
Bet labiau rūpi istoriniai laikai .E.Gudavičius aksiomatiškai deklaruoja, kad Lietuva buvo labiausia atsilikęs Vakarų civilizacijos užkampis, Europos geopolitinio pakraščio pakraštys. Vienoje „Būtovės slėpynių“ TV laidoje jis išsitarė apie lietuvių atsilikimą net nuo latviųir estų. Jeigu gerai supratau, turėjo mintyse pagonybės laikus. Jis XIII a. Lietuvą piešia tokią:“Lietuva buvo tipiška žaliavų tiekėja, produktai gaunami iš primityvių medžioklės ir miškų, bitininkystės verslų <...>.Lietuvos diduomenės buičiai dar buvo svarbus karo grobis“. Tai jau artima H.Lovmianskio pažiūroms, pagal kurias iki XVI a. Pabaigos Lietuva buvusi barbariška karių plėšikų valstybė. Ar ne todėl jį E.Gudavičius taip aukština:“ apstulbino mokslinę opiniją“, „po jo tokių veikalų daugiau nepasirodė“. Nors čia pat dėstomi tokie argumentai:“<....> nuėjo per toli, kaimynų plėšimą paskelbęs Lietuvos valstybės egzistavimo pagrindu“;“<...> liko nesuprastas ir lenkijoje , ir Lietuvoje.
E.Gudavičius manęs neįtikina dėl Lietuvos atsilikimo, nes jis teigia jį buvus, nesiremdamas Lietuvos ir kaimynų šalių ūkio lyginamąją analize; jo teigimą neigia kitų tyrinėtojų pateikiami faktai ir išvados.
Jau minėta, kad V.Pašuta stebėjosi aukštu Lietuvos materialinės kultūros lygiu I tūkstantmetyje po Kr. K. Jablonskis dėstė:“<...> Lietuvos materialinė kultūra ėjo lygiagrečiai arba bent neką teatsilikdama nuo Vakarų Europos kultūros. Remdamiesi archeologiniais radiniais, H.Mora ir H.Ligis darė išvadą, kad pietinių baltų gamybinių jėgų lygis buvo aukštesnis už šiaurinių kaimynų. Jie nurodė, kad latvių ir estų ekonomika buvo vienpusiška, agrarinė, o Lietuvos-daugiašalė, su stipria išplėtota prekyba, kad juvelyrinis menas atsirado tik Lietuvoje. Pagal juos, Lietuvoje amatai atsiskyrė nuo žemdirbystės anksčiau (X-XI a.) negu šiaurinių jos kaimynų kraštuose, kad VI-VIII a. Lietuvių geležies gaminiai išsiskyrė formų puošnumu ir technikos tobulumu. Jųišvadas galima papildyti. Tokio turtingo kario kapo, koks aptiktas Taurapilio pilkapyje, nerasta kitose Baltijos regiono žemėse. Estijoje neaptikta žirgų kapų, Latvijoje jų rata mažai, o Lietuvoje randami didžiuliai žirgų kapinynai. Techninę pažangą rodančios horizontalios audimo staklės mūsų šalyje pradėtos naudoti apie II tūkstantmečio pradžią, Latvijoje- XII a, Gdanske Xiii a. Pagal estų ir latvių mokslininkus, didžiausią reikšmę jų šalių prekyboje turėjusi prekyba su pietvakariniais kaimynais; per Lietuvą ėję prekybos keliai į Prūsiją, Vengriją, iš prūsų ir lietuvių jie daugiausia apsirūpindavę metalais. Lenkų istorikas K.Slasis mano,kad I tūkstantmečio antroje pusėje aisčiai, ypač sembai, savo išsivystymu pralenkė vakarų slavus. Todėl  Vulfstanas neatsitiktinai nepateikęs apie pastaruosius jokių žinių. S.Rouvenas rašo:“<....> lietuva nebuvo skurdo šalis, stokojanti metalų ir kitų brangių reikmenų“.                      

B.Dundulis, remdamasis archeologine medžiaga, teigia, kad“<.... >nuo X a. Vidurio Pabaltijo kultūros įtaka Gotlande buvo net stipresnė negu  Gotlando Pabaltijy“. Anot R.Volkaitės- Kulikauskienės, jau I tūkstantmetyje- II tūkstantmečio pradžioje lietuvos pirkliai konkuravo su skandinavais Baltijos jūroje. Svarbų faktą išaiškino H.Mora su H.Ligiu. Jų žiniomis, kuršių prekyba su Gotlandu rėmėsi ilgalaikėmis sutartimis. X-Xia. Palangos kuršiai plaukiodavo prekiauti į prūsų, vakarų slavų, skandinavų žemes. Senieji keliautojai, kronininkai paliko liudijimą apie gerą Vakarų baltų laivybą, patyrimąjūroje. Danų saga pasakoja apie sembą Vidgantą, garsėjusį kaip pirklį, gerą jūrininką, plaukiojanti į Daniją ir Naugardą. B.Dundulis mano,kad“<....> ne vėliau kaip IX a, o greičiausia dar anksčiau baltai<....> įvaldė jūros laivų statymo techniką. XI a. Kuršių antpuoliai laivais privertė daniją sudaryti specialų laivyną saugotis nuo jų. A.butrimas tikina lietuvių irklininkus ir burinius laivus buvus ne prastesnius negu vikingų. Visą tai rodo pakankamas navigacines žinias, gerą amatininkų kvalifikaciją. Labai reikšminga suomių etnografo U.Sirelijaus išvada, kad Baltijos suomiai iš baltų išmoko jūrininkystės ir plaukioti buriniais laivais. Ji patvirtina K.Būgos prielaidą apie suomių ir estų pasiskolintus iš baltų laivybos ir žvejybos pavadinimus. Ar ne lietuvių meistrų dėka „Laivų statyboje estai pasiekė tokio pat meistriškumo kaip skandinavai‘? Aukštą baltų amatininkų meistriškumą liudija sugebėjimas pastatyti tiltus per Prieglių ir Nemuną, jame įrengti lauvų užtvaras. Z.Ivinskis žavėjosi lietuvių karių sugebėjimais čia pat miške pasidaryti pilims imti mašinas, katapultas, per naktį nutiesti tiltą per Dauguvą, pastatyti pilis, ištisą gynimosi sistemą. Prikityvių lietuvių meistrų nebūtų kvietusi Kijevo Rusia, Vokiečių ordinas.“


Vladas Terleckas

Įštrauka iš knygos:  Lietuvos istorijos klastojimo ir niekinimo iššūkiai

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: