Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 94 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6068161

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Neleistina tylėti,kai kertamos tautos stiprybės šaknys PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Sekmadienis, 15 Lapkritis 2009 16:36

Istorikas, neigdamas praeitį kaip vertybę, naikina lietuvybę

 Istorikas E.Kriščiūnas


Nebe pirmi  metai apie ikikrikščioniškąją Lietuvos valstybę, jos valdovus, jų politiką tik ir girdi, skaitant tokius apibūdinimus : Lietuva- Europos užkampių užkampis, barbarų kraštas, lietuviai – imperialistai, visi didieji kunigaiksčiai neverti  vieno 1918-1919 m. Savanorio, Lietuva sutrukdė Vakarų civilizacijos plėtrą slavų žemėse, atplėšė baltarusius ir ukrainiečius nuo rusų, t.y. pirmiesiems neleido surusėti (E.Gudavičius). A.Bumblauskas dėsto:“Baltarusiai yra tauta, gimusi Lietuvai nuskriaudus rusus [ pabraukta cituojant- V.T.]. LDK atplėšė nuo senosios Rusios milžinišką teritoriją su Kijevu. Tai buvo imperializmas...“ TV laidoje“Būtovės slėpiniai“ net buvo įtaigojama mintis, kad turėtume Rusijos atsiprašyti už jai padarytas „skriaudas“.

Negana to. E.Gudavičius, nebūdamas senosios Lietuvos ekonomikos specialistas, neatlikęs išsamesnio tyrimo, skelbia jos ūkinį atsilikimą nuo kaimynų. Anot jo, mūsų proteviai vėliausiai išmoko prekiauti, vėliausiai Lietuvoje atsirado pirkliai, amatininkai, miestai. Visi šie teiginiai reklamuojami kaip atradimai, konceptualumai, naujas žodis istorijos moksle. Šiomis  „novacijomis“  gėrisi ir Tarptautinių santykių instituto direktorius R.Lopata: „Šia prasme kriticizmu sužėri Edvardo Gudavičiaus eilutės, kuriose lietuviai- dideli rusų [tuomet neegzistavusių- V.T.] žemių užkariautojai, nors faktiškai  jie –šakalai...“ Į tokius niekinimo pasažus reagavo A.Suraučius iš lenkijos:“Tik tokio nusikalbėjimo neteko išgirsti net iš didžiausių lietuvių nedraugų. Tenka apgailestauti  del istoriko E.Gudavičiaus nusikalbėjimo. Ar tai galima vadinti nusišnekėjimu?!  Greičiausia tai išplaukia iš istoriko pasaulėžiūros , istoriosofojos. Ją mokslininkė N.Neporožnia (Lietuvos ukrainietė) apibūdino griežtai:“E.Gudavičiaus istoriosofija ir politinis tendencingumas- nostalgiškai prosovietinis , monarchiškai- rusiškai imperialistiškas <...>

Kaip rašiau „XXI amžiuje“, A.Nikžentaitis, ištraukdamas iš istorinių šaltinių ir mokslinių tyrinėjimų sau parankias žinias bei išvadas, stengiasi įrodyti,kad XIII a. Pagonių lietuvių kariuomenė buvo primityvi: vyravo pėstininkai, kovėsi tik pėsčiomis, jų ginkluotė ir kovos taktika buvo prasta, kariai buvo prietarūs ir kerštingi.
Į niekinimo kompaniją įsitraukė ir istorikas L.Truska, kuris pagal sovietinių propagandos kurpalį juodina tarpukario Lietuvą, ją vaizduoja pūvančia, be asmenybių, iš esmės kaltę už Nepriklausomybės praradimą 1940 m. Suverčia Lietuvos valdovams, partijoms ir galiausiai tautai.
Tai negalima nepastebėti tendencingo, nihilistiško Lietuvos istorijos perrašinėjimo. Blogai, kad nevyksta diskusija. Maiausia abejones nihilistų tyrimų būdais ir jų išvadomis save pasikrikštijusieji etnokritikai, realistai nutildo etiketėmis: diletantai, liguisti praeities idealizuotojai, ištroškėliai pagražintos Lietuvos istorijos ir pan. O kodėl mes, lietuviai, neturime didžiuotis savo praeitimi, jeigu net svetimšaliui (anglui) Lietuvos istorijos nešališkam tyrinėtojui S.Rouvelui ji atrodo kitokia negu mūsų minėtiems istorikams:‘ lietuva turi seną ir garbingą praeitį“.Bet kodėl etnokritikams, „realistams“ prireikė antimoksliško istorinių šaltinių „preparavimo“ ir visiško kitų mokslininkų (archeo;ogų, istorikų) tyrimų rezultatų, prieštaraujančių išankstinėms pirmųjų nuostatoms, ignoravimo?!  Užvis pavojingiausia, kad „realistai“ įsitvirtino Lietuvos istorijos mokslo ir mokymo institucijose, žiniasklaidoje. Tikiu ir nesistebiu pasakojimais, kad  VU garba Tėvynei ir tiesai, kad patriotinės krypties istorikai laikomi nemoderniais, primityviais,  kad studentai istorikai negali išlaikyti egzamino ar gauti aukštesnio balo, jeigu mokosi iš A.Šapokos „Lietuvos istorijos“. Be abejonės, istorijos mokslo olimpe sėdintys „realistai“ turi galimybes pro savo „filtrus“ nepraleisti kitamintiškų moklslo darbų.
Tokia nenormali padėtis Lietuvos istorijos moksle (Nepriklausomybės laikais!) padiktavo mano straipsnį „Duglošiški anekdotai apie pagoniškosios Lietuvos kariuomenę“ ir jo tonaciją. Jame suregistravau A.Nikžentaičio habilitaciniame darbe nurodytas, nutylėtas istorinių šaltinių žinias ir kitų mokslininkų rimtais tyrimais pagrįstas išvadas apie pagoniškosios Lietuvos kariuomenę,kurios prieštarauja habilitanto teiginiams. Tuo siekiau sukelti istorikų, skaitytojų diskusiją ir sulaukti A.nikžentaičio paaiškinimo, kodėl jis nusidėjo mokslo darbams keliamiems reikalavimams, etikai. Deja, diskusijos nesukėliau. Gal skaitytojams nė motais, kai juodžiausiai piešiama Lietuvos senovė, išplaunama pagarba jai. Elgiamasi pagal rusų patarlę:“ Slušajut, da jest“. Atsiliepė A.Nikžentaitis ir D.Baronas .Nė vienas jų nepaneigė ,kad mano sudarytas A.Nikžentaičio darbe nutylėtų žinių, išvadų registras neteisingas. Galop mane būtų  patenkinęs jo kad ir toks paaiškinimas : ne visas kronikų žinias panaudojau dėl jų nepatikimumo. Nepaisyčiau, kad ir tokiu atveju mokslininkui privalu tokias žinias nurodyti ir jas kritiškai įvertinti. Dėl visa to darau išvadas: 1) A.Nikžentaitis pripažino, kad mano registras sudarytas reisingai; 2) jis neatliko objektyvaus, patikimo senosios Lietuvos kariuomenės tyrimo, kodėl jo habilitacijos skyrius siuo klausimu neatitinka mokslo darbams keliamų reikalavimų. Apie juos gal šiek tiek išmanau, nes 30 metų dirbu tiriamąjį darbą. Kyla klausimas: kodėl oponentai, disertacijos gynimo komiteto nariai to nepastebėjo ir A.Nikžentaičiui pripažino habilituoto daktaro laipsnį, o Mokslo taryba jį patvirtino? Tarytum nujausdamas toki klausimo galimybę, atsakyme A.Nikžentaitis kaltina mane neatpažįstamai iškraipius jo tekstą. Mano patarimas būtų toks: jeigu kas nors sukeitė jo disertacijos (esnčios MA bibliotekoje) lapus apie kariuomenę, apie tai reiktų  prenešti Mokslo tarybai.


Įštrauka iš Vlado Terlecko knygos
Lietuvos istorijos klastojimo ir niekinimo iššūkiai

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (4)
Pasiskaičiau "vartotojulyga.lt", pasiž
4 Antradienis, 17 Lapkritis 2009 12:41
Kęstutis
Pasiskaičiau "vartotojulyga.lt", pasižiūrėjau ir tuos filmukus http://www.youtube.com/watch?v=KD4ZeEfuHgE. . Galiu pasakyti tik, o kas galėtu paneigt? Jei pasaulinei mafijai priklauso ir Bleiras, Bušas, Baroso, o Grybauskaitė Baroso gera draugė...
http://www.vartotojulyga.lt/lt/news/deta
3 Pirmadienis, 16 Lapkritis 2009 11:41
http://www.vartotojulyga.lt/lt/news/detail.php?ID=22388 cia apie tai kas uzsako muzika
Tokius juodintojus reik spirt is Lietuvo
2 Pirmadienis, 16 Lapkritis 2009 00:14
Algis
Tokius juodintojus reik spirt is Lietuvos lauk ir dar pilietybe atimti.
Net nekyla abejonių, kad Lietuvos istor
1 Sekmadienis, 15 Lapkritis 2009 20:12
Kęstutis
Net nekyla abejonių, kad Lietuvos istorija labai skanus ir riebus kasnelis. Su džiaugsmu ją pasisavintu vokiečiai, rusai, lenkai... Jau ir pasisavinę nemažą dalį. Nikžentaitis, Baronas, Laurinavičius, Gudavičius... sovietmečio mutantai - parsidavėliai, bet stebiu kitą nemalonų reiškinį. Kai tik pasirodo pop spaudoje straipsnis istorine tematika, pasipila Lietuvos praeitį juodinantys komentarai. Matosi kryptingas palaikymas informacinio karo prieš Lietuvą. Informacinis karas prieš Lietuvą prasidėjo ne vakar ar prieš dvidešmt metų, jis prasidėjo jau prieš pirmajį kryžiaus žygį prieš Lietuvą. Ir dabar dar tenka kovoti informacinį karą rytų ir vakarų frontais. Sėkmės Terleckui.

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: