Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 194 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 5850849

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
A. Bumblausko polonofilinės melodijos PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Pirmadienis, 23 Lapkritis 2009 01:44

Pastaraisiais metais nuo Lietuvos praeities, jos vadovų ir tautos niekinimo pereita prie svetimų valstybių politinių užmačių propagavimo, XX a. agresorių teisinimo*. Dalis istorikų tapo angažuotais propagandistais, vienas po kito skandalingai išsišokančiais tai žiniasklaidoje, tai istori kų suvažiavime (2005 m.), tai Prezidentūros organizuotame pasitarime dėl patriotinio ir tautinio ugdymo (2006 01 06) ir kt. Pasitarime Prezidentūroje A. Bumblauskas eilinį kartą pareiškė nepasitenkinimą S. Daukanto-A. Šapokos istoriografine tradicija, ragino atsikratyti senosios Lietuvos istorijos sampratos (ugdžiusios Tėvynės meilę). V. Landsbergis jam atkirto: „Tai, apie ką kalba A. Bumblauskas, yra karikatūra. Kad būtų juokinga <...>. Bet istorikui juokdario vaidmuo netinka. Net laukiniai gerbia savo protėvius." (8).

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

 

Laida "Pokalbiai pilyje", I-dalis  http://www.sarmatija.lt/index.php/tv

"Pokalbiai pilyje"  II-dalis  http://www.sarmatija.lt/index.php/tv

Kas rimtai mokslinio darbo nedirbančiam, bet populiarumo besivaikančiam istorikui belieka? Ne šiaip sau pernai (2007 m.) buvo „įsiropštęs į gatvės reklamos skydus. Kalbama, kad ir pašto ženklą su savo atvaizdu išleido. Juokdarystė kartais irgi naudinga, nes Lietuvos televizijos vadovai patikėjo jam vesti specialią laidą. Tad ir juokina, ypač pasakėlėmis apie būsimą Lietuvos karalių SanguŠką, o dar labiau paistalais apie Anglijos Karalienės ir Gediminaičių kraujo ryšį. Savo kvailiojimais kompromituoja tautą pasaulio akyse, žemina ją. Ką galėjo pagalvoti apie mus užsieniečiai, kai toks protas atstovavo mokslo elitą. T. Baranauskas neiškentė nepakomentavęs: „Šitie stulbinantys tauškalai mane, kaip istoriką, privertė pasijusti nejaukiai. Istoriją aš laikau mokslu, bet tokie istorikai, kaip Bumblauskas, jau baigia Įrodyti, kad tai tik užsiėmimas, artimas bulvarinei žurnalistikai <...>" (9). Gėda buvo klausyti jo pasisakymo teletilto Vilnius-Kijevas laidoje, kurio „vinis" buvo kvietimas apsilankyti Lucko pilyje ar prie jos esančioje kavinėje „Vytauto karūna". Prieš tai suminėjo istorijos pradžiamoksliams žinotinų faktų: Ukrainoje yra Lietuvos paveldo dalis, Lucko pilis didelė - 1429 m. joje vyko regiono vadovų suvažiavimas, kuriame iškilo Vytauto Didžiojo karūnavimo klausimas. Ką galėjo pagalvoti ukrainiečiai, laidos dalyviai, klausydami tokios išminties apie Vilniaus universitetą, Lietuvą? Ši laida dar ir dar kartą liudija Lietuvos televizijos dalykinį ir dvasinį bankrotą.
Girdėdami ar skaitydami pigius juokelius, nepamirškime, kad kartais karaliai savo mintis pasakydavo juokdarių lūpomis. Iš šio istoriko juokelių kyšo tikslas graužti tautiškumo, patriotizmo šaknis. A. Bumblauskas neapsiriboja kvietimu išmesti į šiukšlyną tautiškąją mūsų istorijos sampratą. S. Daukanto, T. Narbuto vaizdiniams priešina ir perša lenko Juzefo Jaroševičiaus požiūrį, kad Lietuvos pažangos rodiklis buvo polonizacija (10). Besikartojantis lietuviškosios istoriografijos pradininko S. Daukanto menkinimas verčia priminti, kaip sovietmečiu jį vertino istorikai, rašytojai. 1972 m. V. Merkys teisingai pažymėjo, kad ieškodami S. Daukanto istorijos kūriniuose prasilenkimų su tiesa, kaltindami jį istorizmo stoka, „<...> mes patys nesilaikytume istorizmo" (11, p. 5). Juk S. Daukantas rašė prieš 170-180 metų, kai mažai buvo ištyrinėti istorijos šaltiniai, kai dar tik kūrėsi archeologijos mokslas. Šiandien kai kam S. Daukanto darbai tikriausiai nepriimtini todėl, kad, pagal V. Merkį, juose buvo išreikštos antibaudžiavinės nuostatos, pasisakoma prieš dvarininkų bajorų viešpatavimą, tautinę priespaudą (11, p. 198).

Tikėtina, jog polonofilams užkliūna S. Daukanto „Būde" paskelbta mintis, kad garbinga Lietuvos senovė priklauso kalbantiems lietuviškai ir gyventojų skirstymas tautybėmis pagal jų kalbą, papročius, socialinę padėtį. Akad. J. Jurginio nuomone, „Tai buvo naujas, ligi tol negirdėtas žodis, iškėlęs aikštėn <...> socialinį ir tautinį skirtume tarp to paties krašto gyventojų11 (12, p. 198). 1972 m. filosofas B. Genzelis teigė: „Sociologinė mintis Lietuvoje darėsi vis pažangesnė" dėka S. Daukanto, A. Tatarės, kurie protestavo prieš žiaurią nacionalinę ir socialinę priespaudą (13, p. 78). Aukštindamas ir garsindamas senovės Lietuvą, S. Daukantas siekė pakelti lietuvių tautinę savivoką, ugdyti valstybingumo poreikį. Geriausia suvokti S. Daukanto darbų istorinę reikšmę padeda poeto E. Mieželaičio skirti jam žodžiai. Apie jo veikalą „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių" poetas rašė: „Tai kūrinys, kuris neturi mūsų literatūroje sau lygaus pavyzdžio <...>, yra genijaus rankų darbas. <...> giesmė tautos sielai" (14, p. 87).



LAST_UPDATED2
 
Komentarai (3)
8-696 50838
3 Trečiadienis, 08 Gruodis 2010 00:03
Ryšys su protėvių anapusybe blėsta. Okupacinė krikščionybė tampa kultūros ''paveldu''ir iš visų jėgų su visa juodaskvernių armija stengiasi christianizuoti mus.
Ir Bumblauskas ir Gudavičius ir Nikžen
2 Sekmadienis, 06 Gruodis 2009 21:05
Ir Bumblauskas ir Gudavičius ir Nikžentaitis ir Truska yra mitę iš to paties sovietinio papo. Tas fakultetas buvo sukurtas po fašismo pralaimėjimo ir tokių tautiškumo dvasios nekentėjų, kad nieko nuostabaus, kad dėstytojų dvasia persidavė mokiniams sugestijų metodu, lyg savaime ir netyčia.
Bet kokie naikinantys tautiškumą metodai yra geri. O "liaudis" yra pakankamai buka, - jai užtenka dabar tų persivertėlių paburnojimo ant sovietų, kad juos besąlygiškai pripažintų savais, priimtinais. Pažeistas atpažinimo instinktas - jei meška bloga, tai vilkas geras. Neužtenka intelekto gilesnei analizei.
Maloniai nustebino Landsbergio atsikirtimas Bumblauskui - ir tikslus, protingas ir landsbergiškai sąmojingas, kandus. "Bet jie (pilsudskiai, Želigovskis ir "senalietuviai" [koks šventvagiškas sąvokų apvertimas!]) visi norėjo kad Lietuvos nebebūtų". Nebesitikėjau iš Landsbergio šito, Bumblauskas irgi, todėl ir pasikvietė.
Tai ne tik Bumblausko problema, sutikim,
1 Ketvirtadienis, 26 Lapkritis 2009 20:22
Tai ne tik Bumblausko problema, sutikim, kad visi esam nuvertinę savo protėvius. Pažvelkim į viską kituo kampu, pamatysim, kad ne dabartinė santvarka yra tobula, o mūsų protėvių. O mes jaučiamės kaip nesavam kaily, nes išdavėm protėvių tikėjimą...

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: