Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 19 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
A. Bumblausko polonofilinės melodijos PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Pirmadienis, 23 Lapkritis 2009 01:44

 

Anot E. Mieželaičio, S. Daukantas įminė sunkią istorinę mįslę: kaip, kokiu būdu nedidelė tauta atlaikė mirtinus smūgius? Poeto žodžiais, S. Daukantas davęs tokį atsakymą: „Lietuvių tauta istorinės kovos arenoje parodė ištvermės ir gajumo maksimume <...>, slypinti <...> jos pačios sieloje" (14, p. 87). Labai aktualiai nuskamba ir E. Mieželaičio beveik prieš 35 metus ištarti žodžiai „Be estetinių vertybių nėra tautos" (14, p. 99).Iš A. Bumblausko lūpų jau nuskambėjo raginimas atkurti Lietuvoje monarchiją, kurti aristokratijos už Lietuvą ir LDK idėją sąjūdį (15, p. 7). Regis, T. Baranauskas klausė, ar A. Bumblauskas nebus nusitaikęs į Lietuvos karaliaus pagrindinį metraštininką.Kas kartą A. Bumblausko ištarmėse ryškėja prolenkiškos tonacijos. Štai dalis jų: „Lucijanas Želigovskis ne tiek okupantas, kiek paklydėlis <...>", XX a. pradžios Lietuvos lenkai „<...> nebuvo kokie kolonizatoriai, kaip <...> vokiečiai Latvijoje, jie buvo tik lietuvių tautos elitas, <...> dėdamiesi su bolševikais, jaunalietuviai [taip tituluoja Lietuvos kūrėjus - V. T.] nesuprato J. Pilsudskio vaidmens sustabdant bolševikus <...>", lietuvių pusei derėtų jausti „<...> gėdą dėl koketavimo [1920 m. - V. T.] su bolševikais", ragina atsigręžti, t. y. istorinėn atmintin susigrąžinti Lenkijos prezidentą Gabrielių Narutavičių, įvertinti antibolševiką J. Pilsudskį (15, p. 7-8). Tuo tarpu Lietuvos lenkas ir jos patriotas prof. M. Riomeris po L. Želigovskio „maišto" kalbėjo: „O, Lenkija, tai tu tą lietuvių kraują praliejai, tai tu išmokei Lietuvą kariauti prieš tave dėl Nepriklausomybės!" (cit. pagal: 16, p. 101).A. Bumblauskas net nemato skirtumo tarp gyvenimo sąlygų pagerėjimo, įvairiose srityse pasiektos pažangos laisvojoje Lietuvoje ir Vilniaus krašto merdėjimo, jo tapsmo Lenkijos gūdžiu užkampiu. Mūsų, vyresniosios kartos, A. Bumblauskas neapmulkins, bet iš kur jaunimas žinos apie brutalų Lietuvos lenkinimą, Lenkijos, jos maršalo J. Pilsudskio siekį ginkluota jėga pavergti mūsų Tėvynę, kad „lietuvių tautos elitas" (daugiausia dvarininkai) organizavo karinį perversmą ir 1.1. Šiuose polemiškuose paistaluose tarp eilučių galima įžvelgti paslėptą bandymą neigti Lietuvos nepriklausomybės, kovų dėl jų prasmę. Jis daro užuominą, kad lietuviai neturėjo savo Šviesuolių (elito), o buvo mužikai, bežemiai ir mažažemiai - nesusipratėliai, kadangi savanoriškai išėjo ginti savo Tėvynės ir teisės kalbėti tėvų kalba. Pagal šį polonofilą, kaimiečiai ir toliau turėjo kentėti nuo bežemystės, kurnėčiauti pas lenkų ar lenkavusius dvarininkus. Šios pakraipos istorikai išzyzė ausis priekaištais 1918 m. Lietuvos kūrėjams apie lenkakalbių gyventojų atstūmimą ir tautinės valstybės sukūrimą. Tai dar viena dezinformacija. Tuomet mėginta Lietuvos nepriklausomybės pusėn pasitelkti visas tautines mažumas, neišskiriant ir lenkų ar lenkakalbių. 1919 m. Lenkijos kariuomenei besiveržiant gilyn į Lietuvą, rugpjūčio 17 d. į Kauno rotušės aikštėje susirinkusius mitinguotojus lenkiškai kreipėsi M. Krupavičius ir paragino ginti savo Tėvynę. Jam baigus kalbėti, minia lenkiškai skandavo: „Tegyvuoja nepriklausoma Lietuva!" (17, p. 13). Anot K. Skrupskelio, skirtumas tarp lietuvių ir lenkų darytas ne pagal kalbą, o pagal nusistatymą nepriklausomybės atžvilgiu. Kitaip sakant, lietuviu laikytas nepriklausomos Lietuvos šalininkas, o lenku - vienaip ar kitaip siekiantis atgaivinti uniją su Lenkija. Minėtame mitinge kalbėjęs žydų atstovas L. Garfunkelis kvietė savo tautiečius remti lietuvius. Tuo metu Kauno miesto tarybos narys lenkas įkalbinėjo nemitinguoti, esą viena Lietuva neišsilaikys ir turės jungtis prie Lenkijos (17, p. 13). 1920 m. vėl lenkams puolant Lietuvą, ją ginti ragino žydai, vokiečiai. Žydų spauda rašė, kad Lietuvai iškilęs pavojus nėra vien lietuvių bėda. Seimo vokiečių frakcijos atstovas pareiškė: „Lietuvos vokiečiai <...> yra Lietuvos piliečiai ir [aukos] visa ką bendrosios tėvynės laisvei ginti". Kaip ir 1919 m., lojalumo Lietuvai vėl neišreiškė lenkai. Nors Seime kalbėdamas M. Krupavičius tiesiogiai kreipėsi į lenkų frakcijos narius palaikymo, bet susilaukė jų protesto, esą Seimas įžeidęs visus lenkus (17, p. 15). Taigi ne „jaunalietuviai" atstūmė lenkus, bet šie save susaistė su Lenkija, norėdami išsaugoti savo luomą (dvarininkų), dvarus. Tokia jų pozicija trukdė Lietuvai spręsti gyvybiškai svarbiausią žemės klausimą ir šitaip įgyvendinti socialinį teisingumą, suteikti dinamiką ekonominei bei kultūrinei pažangai.

A. Bumblauskui, A. Nikžentaičiui su kitais isteriškai spaudžiant, liaupsinant pavyko pasiekti, kad Seimas įrašytų į atmintinų dienų sąrašą 1791 m. gegužės 3 d. Abiejų Tautų Respublikos konstitucijos priėmimo dieną. Jie puikiai žinojo, kad ja buvo panaikintas net Lietuvos vardas. Anot M. Riomerio universiteto teisės istorijos specialisto prof. Vytauto Andriulio, ši konstitucija buvo skirta Lietuvos savarankiškumui sunaikinti, ji buvusi reikalinga Lenkijai, kuri iki tol neturėjo sunormintos teisinės sistemos, kai Lietuvoje konstitucija buvo sukurta 1588 m. Trečiuoju Lietuvos statutu (6). Prof. E. Aleksandravičius pripažįsta, kad ji „<-..> yra Lietuvoje patekusi į itin didelių įtampų lauką", „<...> kad jos „rudens pataisymai" [Lietuvos bajorų „išverkti" įsipareigojimai - V. T.] šio akto iš esmės nepakeitė" (19, p. 3). Konstitucijos aukštintojai užmigdė Seimo narius, tautą pasakėlėmis apie jos naujoviškumą, „pamestą istoriją". Mito „pamesta istorija" (konstitucija) kūrėjui E. Aleksandravičiui tenka priminti, kad jos niekas „nepametė", ji minėta ir minima kiekviename istorijos vadovėlyje. Norint išaukštinti konstituciją, buvo suorganizuotas televizijos tiltas tarp Varšuvos ir Vilniaus. Seime taip skubėta „prastumti" Konstitucijos dieną, kad nepaisyta Vilniaus pedagoginio universiteto istorikų kreipimosi (2007 04 28) į Lietuvos vadovus ir raginimo išdiskutuoti šį klausimą. Be atgarsio liko ir Kovo 11 -osios Akto signatarų kreipimasis. Seimo rezoliucijoje dėl konstitucijos metinių išdėstyti teiginiai neatspindi istorinės tiesos, daro ją neatpažįstamą. Šitai pripažįsta ir konstituciją palankiai vertinantis L. Glemža. Pasak jo, persūdyta, teigiant, jog „<...> tuo metu buvome vieni pagrindinių iš pažangios pilietinės Europos kūrėjų", kad buvo žengti pirmieji žingsniai, „<...> naikinant visuomenės skirstymą į luomus", įtvirtinta tikėjimo laisvė, lygybė įstatymui, tolerancija, tautos valia pagrįsta valstybinė valdžia (19, p. 4). Tuo tarpu E. Aleksandravičius išvedžioja: „Lietuvos valstybingumo praradimas ir visuomenės pažanga bei laisvės disonavo, kėlė lemtingą mūsų tautai alternatyvą: valstybės suverenumas ar demokratija" (19, p. 3). Kadangi, kaip matėme, konstitucija demokratija „nekvepėjo", kodėl turėtume minėti Konstitucijos dieną - Lietuvos valstybingumo laidotuves?



LAST_UPDATED2
 
Komentarai (3)
8-696 50838
2 Trečiadienis, 08 Gruodis 2010 00:03
Ryšys su protėvių anapusybe blėsta. Okupacinė krikščionybė tampa kultūros ''paveldu''ir iš visų jėgų su visa juodaskvernių armija stengiasi christianizuoti mus.
Ir Bumblauskas ir Gudavičius ir Nikžen
1 Sekmadienis, 06 Gruodis 2009 21:05
Ir Bumblauskas ir Gudavičius ir Nikžentaitis ir Truska yra mitę iš to paties sovietinio papo. Tas fakultetas buvo sukurtas po fašismo pralaimėjimo ir tokių tautiškumo dvasios nekentėjų, kad nieko nuostabaus, kad dėstytojų dvasia persidavė mokiniams sugestijų metodu, lyg savaime ir netyčia.
Bet kokie naikinantys tautiškumą metodai yra geri. O "liaudis" yra pakankamai buka, - jai užtenka dabar tų persivertėlių paburnojimo ant sovietų, kad juos besąlygiškai pripažintų savais, priimtinais. Pažeistas atpažinimo instinktas - jei meška bloga, tai vilkas geras. Neužtenka intelekto gilesnei analizei.
Maloniai nustebino Landsbergio atsikirtimas Bumblauskui - ir tikslus, protingas ir landsbergiškai sąmojingas, kandus. "Bet jie (pilsudskiai, Želigovskis ir "senalietuviai" [koks šventvagiškas sąvokų apvertimas!]) visi norėjo kad Lietuvos nebebūtų". Nebesitikėjau iš Landsbergio šito, Bumblauskas irgi, todėl ir pasikvietė.
Tai ne tik Bumblausko problema, sutikim,
0 Ketvirtadienis, 26 Lapkritis 2009 20:22
Tai ne tik Bumblausko problema, sutikim, kad visi esam nuvertinę savo protėvius. Pažvelkim į viską kituo kampu, pamatysim, kad ne dabartinė santvarka yra tobula, o mūsų protėvių. O mes jaučiamės kaip nesavam kaily, nes išdavėm protėvių tikėjimą...

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: