Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 95 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
A. Bumblausko polonofilinės melodijos PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Pirmadienis, 23 Lapkritis 2009 01:44

Apie kokį konstitucijos demokratiškumą galima kalbėti, kai ja panaikintas Lietuvos federacinis statusas. Šis istorikas bando nevykusiai atsakyti: konstitucija esanti „<...> ir lenkų, ir lietuvių bendras paveldas, nepriklausomai nuo to, ar jis geras, ar blogas" (19, p 3). Paveldas, juolab blogas - tik paveldas, bet ne šventė ar minėtina diena. Pritarčiau L. Glemžos minčiai, kad nebuvo svarbu gegužės 3 d. įrašyti į atmintinų dienų sąrašą, o kur kas svarbiau - konstituciją įvertinti neatpažįstamai neišliaupsinant (19, p. 12). Deja, ir įvertinti neveikusią konstituciją gan keblu. Kažkas taikliai yra pasakęs, kad minėti šią konstituciją yra tas pat, kaip minėti gimdant mirusį vaiką, kalbėti, koks būtų geras užaugęs. Kažkodėl pamirštama, kad priimta konstitucija supriešino Abiejų Tautų valstybę, tuo pasinaudodamos Rusija ir Prūsija įvykdė antrąjį jos padalijimą.
Sunku būtų paneigti prof. B. Genzelio ištarmę, kad tuomet sulenkėjusieji Lietuvos didikai „<...> savarankiškai pasiskelbė, esą Lietuva yra vieningos Lenkijos provincija. Taip žengta Lietuvos išdavystės link" (20).
Iš tikrųjų konstitucija išsaugojo luomus, bajorų viešpatavimą, nors tuomet JAV ir Prancūzijoje buvo įteisintos visų žmonių lygios teisės. Istoriko A. Liekio nuomone, „Konstitucija, priešingai negu teigiapolonizavimo šalininkai, buvo žingsnis atgal žmogaus teisių ir demokratijos raidoje" (21). Konstitucijos tekste buvo aiškiai pabrėžtas bajorijos išskirtinumas ir kone vienvaldis dominavimas politiniame gyvenime: „<...> bajorų luomui iškilmingiausiai užtikriname visas teises, laisves, prerogatyvas bei pirmenybes privačiame viešajame gyvenime" (cit. pagal: 19, p. 4). Privilegijos nesuderinamos su luomų panaikinimu. Ne katalikams, o ypač ne krikščionims, konstitucijoje suformuotos teisės ir laisvės nebuvo numatytos. Taip pat nebuvo įteisinta „tautos valia pagrįsta valstybinė valdžia", kadangi sąvoka „tauta" taikyta tik bajorų luomui. Kas - Seimo nariai ar juos konsultavę istorikai nusikalbėjo ir į gražesnį popierių įpakavo konstituciją? Veikiausiai jos trubadūrai istorikai.
V. Andriulio nuosprendis griežtas: „<...> mažareikšmę konstituciją statutų [Lietuvos - V. T.] sąskaita minėti nori tos grupuotės, kurioms aktuali Lietuvos ir Lenkijos draugystė <...> ir kai kurie pataikaujantys istorikai (18). Bijau, kad yra blogiau. Manau, kad paaiškinimą, kodėl buvo sukelta psichozė dėl konstitucijos, suradau A. Bumblausko šiame tekste: „<...> lenkų Lietuvai bandoma priminti jos užmirštą Gegužės 3-iosios konstituciją" (15, p. 7). Kodėl lenkai spaudė ir ko siekia? A. Liekis samprotauja šitaip: „Ji [konstitucija - V. T.] lenkų tautai <...> - viena iš svarbiausiųjų valstybingumo švenčių. Tačiau lietuvių tautai ir jos valstybingumui- tai savarankiškos <...> valstybės praradimo, polonizacijos pergalės dokumentas" (22, p. 931). Pamąstykime, kur vedama konstitucijos garbinimu ir šventimu.
Kieno interesus atstovauja A. Bumblauskas, geriausiai parodo naujausias jo „pokštas", kurio esmė tokia: „<...> lenkų pretenzijos į Vilnių nėra jau tokios nepagrįstos" (23, p. 105). „Įrodinėja" jis taip: „<...> mes XVII-XVILI a. saldžiai „miegojome", nesirūpindami savo sostine. O štai lenkai <...> statė ir visaip gražino mūsų miestą". Ar tai kvalifikuotina kaip kėsinimasis į Lietuvos teritorinį integralumą, turėtų pasakyti tie, kuriems priklauso pagal pareigas. O kol kas pakalbėkime apie kitką. Ar Vilniaus nestatė žydai, vokiečiai? Esmingiau yra tai, kad, poeto V. Daunio žodžiais tariant, Lietuvos istorija sukūrė Vilniaus veidą, dvasią. Antraip V. Syrokomlė nebūtų apgailestavęs, kad nemokėdamas lietuviškai negalėjo įsijausti į Vilniaus lietuvišką dvasią. V. Dauniui Vilnius - „<...> tai ženklas, tikrinantis mano sielos grynume, atvirumą <....>, tai išmėginimas <...>, ar esu vertas gyvybės pastangos. Kilnumo ženklas <...>, nepripažįstantis isterijos, noro užgožti" (24, p. 65, 67). Kad būtų aiškiau, kieno balsu Šneka A. Bumblauskas, trumpam persikelkime į 2002 m. rugsėjo 11-13 d. Varšuvoje vykusią konferenciją „Pasipriešinimas totalitarinėms sistemoms Antrojo pasaulinio karo metu Vilniaus regione". Nors konferencijos organizatoriai prašė nenukrypti nuo temos ir nekvestionuoti Vilniaus priklausomybės klausimo, tačiau per kiekvieną diskusiją prie to buvo nuolat grįžtama, kalbėta apie lietuviškąją Vilniaus „okupaciją" (2). Kaip gi į tai reagavo mūsų istorikai? Korespondentas jų poziciją nusakė taip: „<...> kai kurie lietuvių istorikai dar dažnai linkę nusižeminti ar net pataikauti vyraujančioms nuotaikoms <...>". Taigi A. Bumblauskas vienaip ar kitaip tapo be Vilniaus nenurimstančiųjų ruporu. Kad mazurkos garsai labiau girdėtųsi, nežinia kaip ir už kieno pinigus prie Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto išdygo Istorinės atminties akademija, o jos moksliniu vadovu tapo nepamainomasis A. Bumblauskas. Jo programinės paskaitos pavadinimas „Išbarstyta Lietuvos atmintis" ir skelbiamas siekis „prisidėti prie europietiškos Lietuvos tapatybės modelių formavimo darbo11 (1, p. 112), paprasčiau sakant, reiškia užmačią mus nutautinti. Ar universiteto vadovybė žino ir toleruoja po jų kabinetų langais vykstančius beprecedenčius dalykus? Šis istorikas džiaugiasi, kad jo akademijai nuolatos padeda A. Nikžentaitis, skandalingo G. Kirkilo tapsmo premjeru herojus R. Lopata ir bendraminčiai Č. Laurinavičius, A. Liekis bei kt.

 

Lietuvos istorijos klastojimo ir niekinimo iššūkiai

 

Vladas Terleckas

 



LAST_UPDATED2
 
Komentarai (3)
8-696 50838
1 Trečiadienis, 08 Gruodis 2010 00:03
Ryšys su protėvių anapusybe blėsta. Okupacinė krikščionybė tampa kultūros ''paveldu''ir iš visų jėgų su visa juodaskvernių armija stengiasi christianizuoti mus.
Ir Bumblauskas ir Gudavičius ir Nikžen
0 Sekmadienis, 06 Gruodis 2009 21:05
Ir Bumblauskas ir Gudavičius ir Nikžentaitis ir Truska yra mitę iš to paties sovietinio papo. Tas fakultetas buvo sukurtas po fašismo pralaimėjimo ir tokių tautiškumo dvasios nekentėjų, kad nieko nuostabaus, kad dėstytojų dvasia persidavė mokiniams sugestijų metodu, lyg savaime ir netyčia.
Bet kokie naikinantys tautiškumą metodai yra geri. O "liaudis" yra pakankamai buka, - jai užtenka dabar tų persivertėlių paburnojimo ant sovietų, kad juos besąlygiškai pripažintų savais, priimtinais. Pažeistas atpažinimo instinktas - jei meška bloga, tai vilkas geras. Neužtenka intelekto gilesnei analizei.
Maloniai nustebino Landsbergio atsikirtimas Bumblauskui - ir tikslus, protingas ir landsbergiškai sąmojingas, kandus. "Bet jie (pilsudskiai, Želigovskis ir "senalietuviai" [koks šventvagiškas sąvokų apvertimas!]) visi norėjo kad Lietuvos nebebūtų". Nebesitikėjau iš Landsbergio šito, Bumblauskas irgi, todėl ir pasikvietė.
Tai ne tik Bumblausko problema, sutikim,
-1 Ketvirtadienis, 26 Lapkritis 2009 20:22
Tai ne tik Bumblausko problema, sutikim, kad visi esam nuvertinę savo protėvius. Pažvelkim į viską kituo kampu, pamatysim, kad ne dabartinė santvarka yra tobula, o mūsų protėvių. O mes jaučiamės kaip nesavam kaily, nes išdavėm protėvių tikėjimą...

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: