Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 17 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6215210

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Baltų kunigaikščių kapai PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Penktadienis, 27 Lapkritis 2009 20:00

Ankstyvuosius prūsiškųjų kunigaikščių kapų kompleksus 2005 metais aprašė ir savaip interpretavo V. I. Kulakov publikacijoje „B1-C1 fazės Baltijos kunigaikštiškieji palaidojimai. Su mūsų nagrinėjamuoju laikotarpiu jie turi betarpišką ryšį vien dėl to, kad pats terminas „kunigaikštiškas kapas“ naudojamas jau 10-200/220 metų palaidojimams įprasminti.

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 

Laida "Pokalbiai pilyje", I-dalis  http://www.sarmatija.lt/index.php/tv

"Pokalbiai pilyje"  II-dalis  http://www.sarmatija.lt/index.php/tv

"Pokalbiai pilyje" III-dalis jau paskelbta !

 http://www.sarmatija.lt/index.php/tv

Iki mūsų tyrinėjamo laiko praeis bent 300 metų, tad netenka abejoti, kad romėniškojo laikotarpio pradžios medžiagoje atsiskleidę karinio elito kapai yra svarbūs ankstyvųjų viduramžių pradžios procesams suprasti. V. I. Kulakov pateikė jam žinomų pirmųjų baltų kunigaikščių kapų, rastų prūsų Ilischken (Kr. Wehlau), Wiekau (Kr. Fischhausen), Klein FlieS (Kr. Labiau), Kirpehnen (Kr. Samland) kapinynuose, katalogą. Kapai datuojami 10-200/220 metais ir išsiskiria ginklų gausa, raitelio aprangos reikmenimis bei geriamaisiais ragais.
IV amžiaus pabaiga ir V amžiumi datuojami dviejų jotvingių kunigaikščių kapai buvo ištirti 1956 ir 1957 metais Švaicarijos pilkapyno 2 ir 25 pilkapiuose (Suvalkų apskritis, Lenkijos Respublika).7 1956 me-tais antrame pilkapyje ištirtų vyro griaučių krūtinės srityje gulėjo 2 lankinės žieduotosios sidabru puoš-tos segės, šalia jų - 2 žalvariniai pincetai ir šukos, prie kairio šono - dviašmenis kalavijas, pentinis kir-vis bei diržo pėdsakai. Diržas ar kalavijo makštys buvo papuoštos žalvarine briedžio figūrėle ir 2 ap-skritomis žalvarinėmis plokštelėmis, padengtomis sidabrine paauksuota ornamentuota skardele, diržas turėjo sidabrinę sagtį. Ant kairio dubens gulėjo geležinis pusrutulio formos antskydis, ant kojų - geležiniai pentinai, o kairėje pusėje prie kojų, prie kalavijo galo, - puošnių kamanų liekanos. Galvos kairėje pusėje buvo padėtos vienanarės žirklės, o galvūgalyje - 2 įmoviniai ietigaliai. Prie jų buvo antrų puošnių kamanų liekanos. 1957 metais buvo ištirtas 25 pilkapis. Jo centre gulėjo žirgo griaučiai su dvinariais žąslais ir sagtimis, o netoliese, 2 metrus į šiaurę, 1,2x2 m dydžio duobėje buvo rastos sudeginto žmogaus kaulų liekanos. Tarp jų buvo sidabrinė lankinė segė, 2 gintaro karoliai, Damasko plieno dviašmenis kalavijas, emaliu puošta apskrita plokštelė ir vienanarės žirklės.
Pirmasis kapas datuojamas IV a. pabaiga, antrasis -V amžiumi. Abu vyrai palaidoti su žirgais ar jų apranga, vietinės gamybos papuošalais (lankinėmis segėmis), įrankiais ir ginklais (kirviu, ietigaliais). Įkapės brangios: sidabrinės ar sidabru puoštos segės, sagtis, žirgo kamanos. Šalia vietinių gaminių yra ir importinių -Damasko plieno dviašmenis kalavijas, emaliu puošta plokštelė. Abiejuose kapuose rastos žirklės, o 2 pilkapyje pincetai ir šukos. Pastaruosius daiktus tyrinėtojai sieja su pagoniškais ritualais.
1958 metais V-VI a. jotvingių karinio elito kapą
 
Krikštonyse (Lazdijų raj.) ištyrė P. Kulikauskas,8 1958 metais ankstyvųjų viduramžių pradžios karinio elito kapą Reketėje (Kretingos raj.) ištyrė O. Navickaitė-Kuncienė.9 1970 metais A. Tautavičius Taurapilio (Utenos raj.) pilkapyne ištyrė kariniam elitui priklausantį kapų kompleksą- kunigaikščio ir jo palydos kapus.10 A. Tautavičius pilkapyną skiria lietuviams ir datuoja V amžiaus pabaiga ir VI amžiaus pradžia. Mano, kad tai - seniausi kapai lietuvių pilkapiuose.
Vakarinėje komplekso dalyje, nedidelės kalvos centre, buvo supiltas pilkapis (Nr. 5) kunigaikščio kapui. Kapui įrengti iškasta didesnė nei įprasta kapo duobė, kurioje vienas šalia kito buvo palaidotas kunigaikštis ir jo kovos žirgas. Virš kapo supylė didesnį sampilą, aplink kurį sudėjo stambių akmenų ratą. Laidojimo papročiai ir didžioji įkapių dalis neišsiskiria iš to laiko Siaurės Rytų Lietuvos kapų inventoriaus. Jame rastas Rytų Lietuvai įprastos formos pentinis siauraašmenis kirvis, peilis, Lietuvai būdingas antskydis, ietigaliai, segė, pincetas, galąstuvas. Ir kapo inventorius, ir laidojimo papročiai liudija, jog tai - vietinio gyventojo kapas.
Kunigaikštišką rangą išskiria ginklų ir kario aprangos puošnumas: žalvarinėmis vinutėmis prie medinio pagrindo pritvirtintas antskydis, ant kojų uždėti pentinai, kuriuos su apavu jungė sidabru apkaustyti diržai, ant piršto užmautas sidabrinis žiedas. Iš Padunojo atvežto kalavijo makštis puošė sidabriniai paauksuoti apkalai, plokštelės, sagtys, geležinė, granatais dabinta sagtis ir savitai kaustytas ragas. A. Tautavičiaus ir K. GodJowski teigimu, ragas ir pincetas su-siję su religiniais ar pilietiniais ritualais. Pavyzdžiui, geriamasis ragas gali būti siejamas su priesaika, kuria sutvirtinama sutartis, taika ar kitokie tarpgentiniai reikalai. Manoma, kad baltų gentyse apeigas atlikdavo bendruomenės galva, vėliau - genties ar žemės kunigaikštis. Panašus paprotys buvo ir Vidurio Europoje: ten kunigaikščių kapuose dažnai randamas pincetas ir puošnus geriamasis ragas, o kartais dar ir žirklės bei šukos.11
Bene įspūdingiausiu Taurapilio atradimu reikia lai-kyti ne tiek patį kunigaikščio kapą, kiek aplink centrinį kunigaikščio kapą išdėstytus jo palydos pilkapius. Jų čia turėjo būti iki 13, tačiau ištirti tik 8 likę. Tyrinėtojas neabejoja, kad tai karių raitelių kapai, kuriuose rasta įprastų lietuviams ginklų, tarp jų ir kovos kirvių. Dar svarbesnę išvadą autorius išsakė kalbėdamas apie rytinės Taurapilio pilkapyno dalies medžiagą. Pasak jo, vakarinėje grupėje yra turtingų karių ir jų vado kunigaikščio kapas, o rytinėje - eilinių to paties laiko bendruomenės narių kapai.



LAST_UPDATED2
 
Komentarai (4)
Taigi kad nei Vytauto anei Mindaugo nein
4 Trečiadienis, 02 Gruodis 2009 01:19
Algis
Taigi kad nei Vytauto anei Mindaugo neina kaip valdovu gerbti abu dukart pardave zemaicius kryziuociams, o Vytautas su Jogaila Kernaves gyventojus su visa karine igula izude kad jie nesutiko apsikrikstyti ir dar neviena kunigaiksti su jo pavaldiniai iskerde ar pakore, galima sakyti griutis valstybes prasidejo nuo Mindaugo kuris bande lysti tuometiniai ES i subine.
Prieš Lietuvą kariaujamas informacinis
3 Antradienis, 01 Gruodis 2009 13:35
Kęstutis
Prieš Lietuvą kariaujamas informacinis karas, tenka kariauti rytų ir vakarų frontais. Šiemet kaip tik ir švenčiame šio karo pradžią, o pabaigos ir nematyt. Nenuostabu, kad kare kaip kare, yra dvasiškai sužeistų, dvasiškai neįgalių ir dvasiškai žuvusių. Žuvusių nebeprikelsime, bet sužeistuosius ir neįgaliuosius reik gelbėt.
Didzioji dalis isminties yr uzkoduota mu
2 Antradienis, 01 Gruodis 2009 00:25
Algis
Didzioji dalis isminties yr uzkoduota musu Kudirkos sukurtame himne valstybineme nedaug zodziu tam himne tik reikia pamatyti ju prasme nes nedideliame zodziu kiekyje slypi didi musu proteviu ismintis. Musu keles nera i susinaikinima tik mes dabar tikrai netuo keliu einam, dabar einam prisipalakeliu keliu bandom irodyti visai ES ir pasauliui kad mes esam tokio lygio kaip ir jie deja mes neesam tokio lygio kaip jie ir tai veda link susinaikinimo musu lygis yr kurkas aukstesnis, tik siuo metu reikia sustyguoti ir suderinti valstybes instrumentus kad galetu graziai groti muzika dabar tai kazkoks neaiskius garsus skleidziantis instrumntas.
Suprantu, kad nėra kas veikti, bet gali
1 Pirmadienis, 30 Lapkritis 2009 16:10
Suprantu, kad nėra kas veikti, bet galima kažką protingo nuvekti. Pvz. ieškoti būdų pagerinti dabartinę lietuvos padėtį, perimti ES patirtį. Praeityje net jei kas ir buvo (tačiau atrodo, kad viskas iš piršto laužta arba nėra išlikę anų laikų žmonių tikrųjų minčių ir idėjų) - tai neturi prasmės. Sėkmingos tautos išliko ir paplito, kaip kad romos, prancūzų, britų, ispanų. Kitos buvo silpnos ir ne tokios protingos ir tai yra žiaurus faktas. Lietuvių tauta stipri tiek, kiek jie patys yra lietuviai. Visi kiti baltiški ir nebaltiški keliai yra Prūsų likimo - jie neteisingi ir vedantys į susinaikinimą.

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: