Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 36 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Baltų kunigaikščių kapai PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Penktadienis, 27 Lapkritis 2009 20:00

1977 metais E. Jovaiša ir 1978-1984 metais V. Kazakevičius Plinkaigalio kapinyne13 ištyrė, galima sakyti, etaloninius aukštaičių karinio elito kapus.

360 šio kapinyno kapų datuojami III–VI amžiumi. Tarp V-VI amžiumi datuojamų kapų yra neabejotinai kunigaikščiams arba kariniam elitui priklausančių kapų. 8 vyrų kapuose (2, 50, 54, 59, 61, 64, 80, 332) rasti geriamieji ragai su unikaliais sidabriniais apkalais. Kunigaikštiškų kapų inventorius pasižymi puošnumu, ginklų bei kario aprangos turtingumu. Sidabrinės segės, sidabrinės antkaklės, sidabrinės storėjančiais galais apyrankės, puošnūs ornamentuoti apavo diržų apkalai ir sagtys, pentinų diržai, perpetės, kovos peiliai, kovos kirviai, ietys, o tarp ritualinių daiktų - kaulinis Saulės diskas. Moteriškosios „karinės aristokratijos“ dalies kapų įkapių gausa ir jų meninė raiška atsiskleidžia papuošalų ir aprangos reikmenų formų įvairovėje bei ornamentikoje.
Žemaičių areale L. Vaitkunskienė ištyrė kario raitelio kapą iš Žvilių kapinyno 47 kapo.14 Čia rasta raitelio aprangos reikmenų - pentinai, kamanos, perpetė ir visas papuošalų kompleksas. Kario kapą L. Vaitkunskienė datuoja IV a. viduriu, tačiau su tokiu datavimu nesutinka V. Šimėnas, nurodydamas, kad jį reikėtų datuoti V a. viduriu15.
Skalvių žemės kunigaikščių kapus tyrė V. Šimėnas. 1986-1990 ir 1994-1997 metais Vidgiriuose jis ištyrė 64 V amžiaus antra puse ir VI amžiumi datuojamus kapus. 30 ir 32 kapas yra neabejotini kunigaikščių kapai.16 30 kape su kunigaikštiška pagarba įrengtas kapas patvirtina baltų ryšius su Padunojo sričių tautų kraustymosi įvykiais. Didžiulėje kapo duobėje buvo atskirta vieta kunigaikščio žirgo kapui, o nuo jo laiptas vedė į kunigaikščiui skirtąją kapo dalį. Karstas buvo padarytas iš masyvių ąžuolinių lentų, o jo pagrinde sumontuotos aukštos medinės kojos. Be Padunojo meistrų kovos peilio, sidabrinės paauksuotos segės, kunigaikščio kape buvo rasti žąslai, antkaklė, keturios segės, apavo sagtelė, sidabrinė apyrankė ir žiedas, pakabutis, geriamasis ragas su sidabro apkaustais, mediniai smeigtukai ir ornamentuotas dvigubo nupjauto kūgio formos karolis. Mediniai smeigtukai ir nedegto balto molio karolis greičiausiai apeiginės paskirties daiktai, beje, kaip ir Plinkaigalio 2 kapo kaulinis ornamentuotas diskas. Kariui sudėjo ir papildomų įkapių - žiedai ir žalvarinės įvijos rastos beržo tošies dėžutėje.
Kiek vėliau, 1998-2001 metais, V. Šimėnas ištyrė 52 II–VII amžiaus kapus Barzūnuose (Tauragės raj.). Ankstyvųjų viduramžių pradžiai skiriama 30 kapų. Iš jų neabejotinai kunigaikščio ar karinės aristokratijos atstovui reikia skirti V amžiaus antrąja puse datuojamą 5 kapą. Turtingas karys palaidotas kartu su žirgu ir iš tiesų kunigaikštiška prabanga: gintaro karolių vėrinys, antkaklė su kabliuku ir kilpele, 2 žiedai, 5 lankinės žieduotosios segės, perpetė kovos peiliui prilaikyti, įmovinis kirvis, 2 ietigaliai, geležinis dalgis ir pagaliau dažni kunigaikščių kapų palydovai - pincetas ir galąstuvas. Tarp žirgo įkapių - dvinariai žąslai ir kamanos.17
2006 metais šių eilučių autorius pradėjo Vėluikių (Tauragės raj.) plokštinio kapinyno tyrinėjimus. 150 kvadratinių metrų plote ištirti 3 nedegintų mirusiųjų kapai18. Pirmasis kapas priklausė 18-20 metų vyrui. Įkapės - geležinis ietigalis, kovos peilis su perpetės geležine sagtimi, žalvarinė lankinė žieduotoji segė, dvi žalvarinės juostinės apyrankės ir du žalvariniai žiedai -leidžia datuoti kapą III a. antrąja puse-IVa. pradžia. Antrasis kapas priklausė 25-30 metų moteriai. Įkapės -geležinė yla, žalvarinis įvijinis žiedas, geležinis lazdelinis smeigtukas - leidžia datuoti kapą III a. antrąja pu-se-IV a. Trečiasis kapas priklausė 40-45 metų vyrui. Įkapės - geležinis ietigalis, kovos peilis su puošnia, žalvariniais spurgeliais ornamentuota ir žalvariniais pakabučiais puošta perpete, geležinis įmovinis kovos kirvis, dvi žalvarinės lankinės žieduotosios segės, dvi žalvarinės apyrankės (juostinė ir storėjančiais galais), du žalvariniai žiedai, žalvariniai trinarių žąslų žiedai, žirgo kamanos su žalvariniais kryžiaus pavidalo apkalais - leidžia kapą skirti karinio elito viršūnei ir datuoti IV a. antrąja puse-V a. pradžia.
 
Kunigaikštiškieji kapai ir etninės istorijos klausimai
 
Didžioji mūsų proistorės „baltoji dėmė“ yra išsamūs senųjų baltų bendruomenių tyrimai. Ypač jautriai tai atsiliepia, kai mėginame įvertinti ir apčiuopti tą laiką, kai baltų visuomenė darėsi panaši į, M. Gimbutienės žodžiais, istorinių laikų pradžios visuomenę. Kitaip tariant, kai ji įgavo luominėms visuomenėms būdingą hierarchinę valdžios sistemą su ryškiai išreikštu kariniu tos sistemos palaikymo dariniu - kariauna. Ir čia atrandame prieštaringiausių nuomonių. Sovietmečiu kunigaikštiškųjų kapų sąryšio su Europoje vykusiais etniniais procesais tyrinėjimai nebuvo skatinami. Ypač nebuvo skatinamas baltų visuomenės kilties ir jos įtakų nušvietimas: sovietinė archeologijos mokykla visur, net ir Fatjanovo ar skitų visuomenėse, ieškojo slavų kilties šaknų, ieškojo slavų pasaulį iškeliančių ir jos kilmę ankstinančių patvirtinimų. Tad sena baltų kiltis, o dar labiau jos vaidmuo Europos istorijoje neturėjo jokių galimybių būti bent jau objektyviai išaiškinta. Todėl ankstyvieji baltų pasaulio luominės visuomenės požymiai - kunigaikštiški kapai - nesusilaukė tinkamų tyrinėjimų ir interpretacijų. Pastaraisiais metais tokių darbų atsirado. Juose šie klausimai paliesti iš esmės. T. Baranauskas, apibūdindamas vadystę (protovalstybę) kaip pereinamąją organizaciją tarp genties ir valstybės, nurodo, kad vadysčių kūrimosi laikotarpis susijęs su suintensyvėjusia karine veikla, o vadysčių susiformavimo laiką rodo turtingų diduomenės kapų išsiskyrimas. Teisingai pastebi, kad Vakarų Lietuvoje jie atsirado 150-200 m., Žemaitijoje, Siaurės ir Vidurio Lietuvoje - III-IV a. Kiek vėliau, IV-V a., pasirodo turtingumu išsiskiriantys sūduvių kunigaikščių kapai (Švaicarijos kapinyne), dar vėliau, apie 400 m., vadystės galutinai susiformavo Rytų Lietuvoje.20 Reikia suprasti, kad tie kunigaikščių kapai reiškia ir kariaunos - profesionalaus karių sluoksnio - susiformavimą. Kitaip išeitų, kad kalbame apie „karalius be jų kariaunos“. V. I. Kulakov darbe apie prūsų pasaulio kunigaikštiškuosius kapus prioritetu tapo polietninės prūsų visuomenės įrodinėjimai. Čia jis polietniškumą mėgina pritaikyti ir kitiems vėlesnio laikotarpio, V-VI amžių, kunigaikš-tiškiems aukštaičių kapams iš Plinkaigalio (Kėdainių raj.) kapinyno bei lietuvių kapams iš Taurapilio (Utenos raj.) pilkapyno. V. I. Kulakov „germaniškų“ pradų atpažinimo metodai daugiau nei abejotini. Štai tipiškas pavyzdys: aprašydamas greičiausiai  (150-220 m.) laikotarpio kapą iš Wiekau kapinyno Wi-34, V. I. Kulakov išvardina inventorių: romėnų provincijos apskritinė segė, puošta raudonu ir mėlynu emaliu, dvi bronzinės sidabruotos segės, pentinų pora, trumpas dviašmenis kalavijas su medinių makščių liekanomis, įmovinis kirvis su medinio koto liekanomis, 6 ietys, peilis, galąstuvas, skydo geležinis umbas su rankenos likučiais, skustuvas, geležinė diržo sagtis, žirgo aprangos reikmenys - kamanos. Pripažįsta, kad kamanos yra vietos meistrų darbo, o štai ginkluotės kompleksas - visai kas kita. Ir kas gi tampa tuo „kompleksu“? Tik kalavijas ir gal dar kirvis. Kalavijo genezei aprašyti skirta daug vietos: buvęs tipiškas romėnų „gladius“ (išvadinėje dalyje jis taps „Spatha“ tipo kalaviju“) naujojoje aplinkoje tapo neatpažįstamas. Jį sutrumpino iki 37 cm, griovelis kraujui nutekėti užbaigtas ne taip, kaip romėnams įprasta, pakeistas smaigalio kampas - jis tapo bukesnis. Po visų šių metamorfozių, kurias patyrė tipiškas romėniškas „gladius“, V. I. Kulakov prieina išvadą, kad šis kažkada romėnų raiteliui priklausęs kalavijas barbarų aplinkoje buvo perdirbtas pagal germanišką, pėsčiajam kariui skirtą kalavijo standartą. Kodėl ne pagal baltų pėsčiojo kario standartą? Ar jau V. I. Kulakov vietinę aplinką priskyrė germanams? Toliau dar gražiau: „Rinkinys ir jo sudėtis neleidžia kategoriškai pripažinti čia palaidoto kario vakarų baltų kilmės“.23 O germanišką leidžia? Tad reikia pasakyti tai, ką V. I. Kulakov nutyli. Tokie skydų umbai, iečių antgalių, pentinų formos, peiliai, galąstuvai puikiai pažįstami ir šiauriau išsidriekusio baltų arealo C1a periodo kapuose.24 Pažįstama ir kirvio forma. Ją A. Malonaitis savo įmovinių kirvių klasifikacijoje vadina „lanko pavidalo kirviais“, išskiria į 5 tipą ir jų pasirodymo data laiko IV amžių.



LAST_UPDATED2
 
Komentarai (4)
Taigi kad nei Vytauto anei Mindaugo nein
3 Trečiadienis, 02 Gruodis 2009 01:19
Algis
Taigi kad nei Vytauto anei Mindaugo neina kaip valdovu gerbti abu dukart pardave zemaicius kryziuociams, o Vytautas su Jogaila Kernaves gyventojus su visa karine igula izude kad jie nesutiko apsikrikstyti ir dar neviena kunigaiksti su jo pavaldiniai iskerde ar pakore, galima sakyti griutis valstybes prasidejo nuo Mindaugo kuris bande lysti tuometiniai ES i subine.
Prieš Lietuvą kariaujamas informacinis
2 Antradienis, 01 Gruodis 2009 13:35
Kęstutis
Prieš Lietuvą kariaujamas informacinis karas, tenka kariauti rytų ir vakarų frontais. Šiemet kaip tik ir švenčiame šio karo pradžią, o pabaigos ir nematyt. Nenuostabu, kad kare kaip kare, yra dvasiškai sužeistų, dvasiškai neįgalių ir dvasiškai žuvusių. Žuvusių nebeprikelsime, bet sužeistuosius ir neįgaliuosius reik gelbėt.
Didzioji dalis isminties yr uzkoduota mu
1 Antradienis, 01 Gruodis 2009 00:25
Algis
Didzioji dalis isminties yr uzkoduota musu Kudirkos sukurtame himne valstybineme nedaug zodziu tam himne tik reikia pamatyti ju prasme nes nedideliame zodziu kiekyje slypi didi musu proteviu ismintis. Musu keles nera i susinaikinima tik mes dabar tikrai netuo keliu einam, dabar einam prisipalakeliu keliu bandom irodyti visai ES ir pasauliui kad mes esam tokio lygio kaip ir jie deja mes neesam tokio lygio kaip jie ir tai veda link susinaikinimo musu lygis yr kurkas aukstesnis, tik siuo metu reikia sustyguoti ir suderinti valstybes instrumentus kad galetu graziai groti muzika dabar tai kazkoks neaiskius garsus skleidziantis instrumntas.
Suprantu, kad nėra kas veikti, bet gali
0 Pirmadienis, 30 Lapkritis 2009 16:10
Suprantu, kad nėra kas veikti, bet galima kažką protingo nuvekti. Pvz. ieškoti būdų pagerinti dabartinę lietuvos padėtį, perimti ES patirtį. Praeityje net jei kas ir buvo (tačiau atrodo, kad viskas iš piršto laužta arba nėra išlikę anų laikų žmonių tikrųjų minčių ir idėjų) - tai neturi prasmės. Sėkmingos tautos išliko ir paplito, kaip kad romos, prancūzų, britų, ispanų. Kitos buvo silpnos ir ne tokios protingos ir tai yra žiaurus faktas. Lietuvių tauta stipri tiek, kiek jie patys yra lietuviai. Visi kiti baltiški ir nebaltiški keliai yra Prūsų likimo - jie neteisingi ir vedantys į susinaikinimą.

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: