Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 116 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Baltų kunigaikščių kapai PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Penktadienis, 27 Lapkritis 2009 20:00

Tik kai 1986 metais Valdemaras Šimėnas Vidgiriuose atrado kunigaikštiškąjį kapą su V a. pabaigos-VI a. pradžios perpete,34 tapo aiški ir Šaukėnų radinių prigimtis. Abu Šaukėnų kapai datuojami III a. antrąja puse. Vadinasi, Šaukėnuose rastosios perpetės yra ankstyviausios iš visų Marvelėje (Kauno m.), Plinkaigalyje (Kėdainių raj.), Vdgiriuose, Barzūnuose (Tauragės raj.), Žviliuose (Šilalės raj.) rastųjų. Vėluikių (Tauragės raj.) plokštinio kapinyno 1 vyro kape prie dešiniosios rankos rasta stambi geležinė perpetės diržo sagtis. Kapo inventorius ir ypač 1 grupės žieduotoji segė rodo, kad ir šią perpetę reikia datuoti III amžiaus antrąja puse. Puošni perpetė, panaši į Vidgiriuose ir Barzūnuose rastąsias, buvo 3 vyro kape ir datuojama IV amžiaus viduriu ir antrąja puse. Tai kaipgi šių faktų šviesoje atrodo „apleisti kapinynai“, ištuštėjęs Nemuno žemupys ir prarastos kultūros tradicijos? Tašką šioje grandinėje gali padėti pats V. Šimėnas. Jis tarp 1998 ir 2001 metų Barzūnuose (Tauragės raj.) ištyrė 52 II–VII amžiaus kapus. Tai unikalus senojo geležies amžiaus ir ankstyvųjų viduramžių pradžios skalviškas kapinynas, kuriame plačiausiai atsiskleidžia kultūros perimamumo panorama.
Kitas teiginys apie Centrinės Lietuvos kultūros išsiplėtimą naujųjų ateivių iš Nemuno žemupio dėka yra visiškas nesusipratimas. 1997 metais M. Michelbertas ir šių eilučių autorius kartografavo senojo geležies amžiaus paminklus ir sudarė to laiko kultūrų žemėlapį. Priminsiu ribinius I-V a. vidurio Centrinės Lietuvos paminklus: Kiduliai Šakių rajone (vakarinė kultūros riba Nemuno kairiajame krante), Marvelė Kauno mieste (rytinė kultūros riba Nemuno kairiajame krante), Raudonėnai Jurbarko rajone (vakarinė kultūros riba Nemuno dešiniajame krante), o toliau į šiaurės rytus veda linija Kalniškiai-Plinkaigalis-Vaitiekūnai-Upytė–Griniūnai. Eiguliai Kauno mieste yra rytinė kultūros riba Nemuno dešiniajame krante. A. Tautavičiaus kartografuotas V-VI amžių Centrinės Lietuvos kultūros arealas išlieka TOSE PAČIOSE RIBOSE!Vadinasi, V. Šimėno aprašytas Centrinės Lietuvos kultūros plėtimasis Nemuno žemupio ateivių sąskaita neturi jokio archeologijos paminklais paremto pagrindo. Kaip neturi ir šie nemotyvuoti teiginiai: „Pakeliui jie nepaliko didesnių gyvenviečių. Matyt, tuo metu vyko kovos su vietiniais gyventojais. Tai rodo kai kurie išnykę senojo geležies amžiaus paminklai: Kriemala, Veršvai ir kt. Vietinių gyventojų pasipriešinimas, matyt, vyko neilgai ir jie pasidavė ateiviams, todėl centrinėje Lietuvoje susiliejo senoji ir naujoji kultūra. Tokie miš-rūs paminklai galėtų būti Marvelė, Plinkaigalis, Pašušvys. Juose ateiviški kapai, matyt, sudarė pagrindą. Todėl visai nestebina, kad antropologas G. Česnys pietiniame Plinkaigalio kapinyno pakraštyje išskiria atskirą grupę kapų, kur palaidoti vyrai išsiskiria veido gracilumu. Kaip tik šioje kapinyno dalyje koncentruojasi šiaurės vakarų kryptimi orientuoti vyrų kapai.“ Tokią tautų kraustymosi bangos schemą, remdamasis ankstesniais V. Šimėno darbais, pakartoja ir M. Bertašius savo darbe apie Vidurio Lietuvą VIII-XII amžiuose.37 Pirmiausia krenta į akis V. Šimėno teiginys „išnykę senojo geležies amžiaus paminklai: Kriemala, Veršvai ir kt.“. Jie niekur neišnyko: Veršvuose laidojo ir senajame geležies amžiuje, ir viduriniajame, o pastarojo laikotarpio kapų yra didžioji dauguma! Dabar panagrinėkime, ką G. Česnys rašo apie Plinkaigalio gyventojų populiacinę genetiką: „Analogijų Plinkaigalio gyventojų antro-pologiniam tipui apstu Lietuvos to paties laikotarpio medžiagoje. Pagal apibendrinto atstumo koeficientus, apskaičiuotus Penrouzo metodu, plinkaigališkiai kartu su VI–XI a. aukštaičių ir Lietuvos žiemgalių paribio gyventojais (Meldiniai, Paįstriečiai, Linksmučiai), V-VI a. vakarų aukštaičiais (Griniūnai, Kriemala), to paties laikotarpio latgaliais (Lejasbitenai), rytų ir vakarų aukštaičių paribio žmonėmis (Obeliai), VIII–XI a. Lietuvos žiemgaliais ir sėliais (Jauneikiai, Žeimelis, Pamiš-kiai, Valdomai, Astravas), V-VI a. Rytų Lietuvos pilkapių kultūros atstovais (Taurapilis, Maisiejūnai, Dikta-rai) ir VI–VIII a. vakarų aukštaičiais (Graužiai) sudaro dolichokraninį plačiaveidį klasterį. Moterų kaukolėms Penrouzo analizė nebuvo atlikta, tačiau jos, kaip matėme, atstovauja tam pačiam labai masyviam, pailgagalviam plačiaveidžiam tipui.“ Ir išvadinę G. Česnio dalis: „1. Plinkaigalio V-VI a. gyventojų amžinę struktūrą, lyčių santykį ir svarbiausius demografinius rodiklius galima laikyti tipiškais Lietuvos ir apskritai Pabaltijo geležies amžiui; 2. Plinkaigalio gyventojai atstovavo hipermorfiškam dolichokraniniam plačiaveidžiam tipui, būdingam to paties laikotarpio aukštaičiams ir latgaliams; 3. Antropologinėmis ypatybėmis plinkaigaliečiai tarytum užėmė tarpinę padėtį tarp siauraveidžių žemaičių ir ypač masyvių plačiaveidžių aukštaičių;
4.    Genų fondu Plinkaigalio gyventojai liko artimesni autochtoniniams ankstyviems Dubysos ir Nevėžio tarp-upio gyventojams ir sinchroniniams žemaičiams;
5.    Plinkaigalio žmones laidojo giminių kapavietėse, kurių didžiausioje galima pastebėti „žemaitiško“ ir „aukštaitiško“ tipo maišymosi atspindį; 6. Geležies amžiaus gyventojai buvo masyvaus ir harmoningo skeleto bei aukšto ūgio.“ Kaip jau buvo sakyta anksčiau, Plinkaigalio tyrinėtojas V. Kazakevičius tokias pat išvadas apie aukštaitišką Plinkaigalio tyrinėtojų prigimtį priėjo nagrinėdamas jų materialinės kultūros bei laidosenos pasireiškimus.
V. Šimėnas dalies Plinkaigalio kapų išskirtinumui pagrįsti nurodo erdvinio mirusiųjų orientavimo apraiškas. Mėginama pietinėje dalyje esančią grupę padaryti ypatinga ir per neva tai išskirtinį, į šiaurės vakarus nukreiptą mirusiųjų orientavimą. V. Kazakevičiaus monografijoje yra speciali erdvinė diagrama, skirta vyrų kapų kryptims iliustruoti. Nesunku įsitikinti, kad vyrų kapų orientavimo dominantės yra 210, 240, 270, 300, 330, 360 laipsnių, o tai juos susieja su senojo geležies amžiaus Centrinės Lietuvos plokštinių kapinynų vyrų kapų erdvinio orientavimo tradicija, kuri detaliai aprašyta disertacijoje „Centrinė Lietuva I-IV a. (laidojimo paminklų pagrindu)“.40 Erdvinio mirusiųjų orientavimo apraiškos dar kartą bus pajudintos, kai V. Šimėnas, ieškodamas klajoklinių pradų, mėgins pritaikyti vyro ir moters kapų orientavimo priešybę gyvulių augintojų (nomadų) papročiams.



LAST_UPDATED2
 
Komentarai (4)
Taigi kad nei Vytauto anei Mindaugo nein
1 Trečiadienis, 02 Gruodis 2009 01:19
Algis
Taigi kad nei Vytauto anei Mindaugo neina kaip valdovu gerbti abu dukart pardave zemaicius kryziuociams, o Vytautas su Jogaila Kernaves gyventojus su visa karine igula izude kad jie nesutiko apsikrikstyti ir dar neviena kunigaiksti su jo pavaldiniai iskerde ar pakore, galima sakyti griutis valstybes prasidejo nuo Mindaugo kuris bande lysti tuometiniai ES i subine.
Prieš Lietuvą kariaujamas informacinis
0 Antradienis, 01 Gruodis 2009 13:35
Kęstutis
Prieš Lietuvą kariaujamas informacinis karas, tenka kariauti rytų ir vakarų frontais. Šiemet kaip tik ir švenčiame šio karo pradžią, o pabaigos ir nematyt. Nenuostabu, kad kare kaip kare, yra dvasiškai sužeistų, dvasiškai neįgalių ir dvasiškai žuvusių. Žuvusių nebeprikelsime, bet sužeistuosius ir neįgaliuosius reik gelbėt.
Didzioji dalis isminties yr uzkoduota mu
-1 Antradienis, 01 Gruodis 2009 00:25
Algis
Didzioji dalis isminties yr uzkoduota musu Kudirkos sukurtame himne valstybineme nedaug zodziu tam himne tik reikia pamatyti ju prasme nes nedideliame zodziu kiekyje slypi didi musu proteviu ismintis. Musu keles nera i susinaikinima tik mes dabar tikrai netuo keliu einam, dabar einam prisipalakeliu keliu bandom irodyti visai ES ir pasauliui kad mes esam tokio lygio kaip ir jie deja mes neesam tokio lygio kaip jie ir tai veda link susinaikinimo musu lygis yr kurkas aukstesnis, tik siuo metu reikia sustyguoti ir suderinti valstybes instrumentus kad galetu graziai groti muzika dabar tai kazkoks neaiskius garsus skleidziantis instrumntas.
Suprantu, kad nėra kas veikti, bet gali
-2 Pirmadienis, 30 Lapkritis 2009 16:10
Suprantu, kad nėra kas veikti, bet galima kažką protingo nuvekti. Pvz. ieškoti būdų pagerinti dabartinę lietuvos padėtį, perimti ES patirtį. Praeityje net jei kas ir buvo (tačiau atrodo, kad viskas iš piršto laužta arba nėra išlikę anų laikų žmonių tikrųjų minčių ir idėjų) - tai neturi prasmės. Sėkmingos tautos išliko ir paplito, kaip kad romos, prancūzų, britų, ispanų. Kitos buvo silpnos ir ne tokios protingos ir tai yra žiaurus faktas. Lietuvių tauta stipri tiek, kiek jie patys yra lietuviai. Visi kiti baltiški ir nebaltiški keliai yra Prūsų likimo - jie neteisingi ir vedantys į susinaikinimą.

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: