Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 46 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6170288

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Baltų civilizacijos menas ( 1-ji dalis) PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Trečiadienis, 17 Vasaris 2010 22:12

Iki šių dienų išliko tik dvi gyvos baltų kalbos – lietuvių ir latvių. Kitos baltų kalbos išnyko apie XV-XVII a. ir, deja, dauguma jų nepaliko jokių rašto paminklo. Baltų vardas atsirado iš Baltijos jūros pavadinimo ir pirmą kartą buvo pavartotas 1845 m. vokiečio kalbininko Ferdinando Neselmano. Senesnis baltų pavadinimas – aisčiai.

 

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

 

Baltų istorija tęsiasi jau 12000 m. Lietuva susilaukė gyventojų X tūks. pr.Kr.  kai tik ledynai, kurie dengė dabartinę Lietuvos teritoriją, pasitraukė į šiaurę. Pirmieji šių kraštų gyventojai buvo medžiotojai. Iš pradžių jie medžiojo mamutus ir šiaurės elnius. Vėliau, klimatui atšilus, miškuose ėmė rastis briedžių, taurų, šernų, daugybė kailinių žvėrių. Žmonės juos medžiojo lankais su strėlėmis ir ietimis. Ežerų ir upių vandenyse tinklais ir žeberklais jie gaudė žuvis. Apie 2500 m. p. Kr. taikus gyvenimas rytinėse Baltijos teritorijose baigėsi. Į senųjų europiečių gyvenamas vietas atsikėlė ateiviai iš pietų (iš Azijos ir Europos Stepių). Šie ateiviai ir čia buvę gyventojai, keletą šimtų metų pragyvenę šalia kitų, tapo baltais. Maždaug V-VI a. jau buvo susiformavusios visos šiandien žinomos baltų gentys: kuršiai, prūsai, jotvingiai, žiemgaliai, latgaliai, lietuviai, sėliai.
Baltai gyveno atskiromis šeimomis ir gentimis. Apsigyventi jie stengėsi prie upių, nes upėmis buvo galima ir vieniems su kitais susisiekti. Upėse buvo daug žuvų, prie upių augo plačios pievos. Gyventojai vertėsi gyvulininkyste, žemdirbyste, bitininkyste, medžiokle ir žvejyba. Reiktų dar šiek tiek pasikalbėti apie bitininkystę. Bites baltai laikė beveik šventais padarais. Bitės vienintelės “valgo” ir “miršta” (visi kiti gyvūnai – “ėda’ ir “gaišta”). Žmogus, dovanojęs kitam bites , tampa jo bičiuliu. Bičiulystė reiškia daug daugiau nei draugystė. Vaškas – viena iš seniausių Lietuvos eksporto prekių.
Sėjo žmonės daugiausia rugius ir avižas. Daržovių beveik niekas nežinojo, gal tik ropes teaugindavo. Be to sėdavo linų, iš kurių priausdavo nuostabių audeklų. Iš gyvulių daugiausia laikydavo arklius. Visa, ką žmonėms ir ūkiui buvo reikalinga, mūsų protėviai gaminosi patys. Suaugę vaikai pasistatydavo savo namus ir pradėdavo savo atskirą ūkį, bet kaip ir visi giminės laikydavosi draugėje. Vieni kitiems padėdavo, kartu į karą eidavo ir nuo priešų gindavosi. Lietuvių vadai buvo vadinami kunigaikščiais rikiais. Kad apsigintų nuo priešų, ant kalnelių, pelkių statydavo pilis. Pinigų tada mūsų krašte dar nežinojo, kai ko prireikdavo - išsimainydavo. Pirkliai dažniausiai atvykdavo upėmis. Jie atveždavo druskos, geležies, stiklo, ginklų. Mainydavo į vašką, kailius, dervą, gintarą. Gintaras pasiekdavo ne tik kaimynus, bet ir Kaukazą, Mažąją Aziją, Graikiją  ar net Angliją.
Pirmą kartą aisčių vardas paminėtas romėnų istoriko Tacito veikale. Tacitas rašė, kad aisčiai javus ir kitus žemės vaisius rūpestingiau augino, negu germanai.
Iki krikščionybės ( XIV a. pabaigoje 1387 m. ) baltai daugiausiai buvo pagonys. Pagonys nebuvo gamtos garbintojai, jie garbino dievus, o ne gamtos reiškinius. Tik jie negalėjo kitaip išsivaizduoti, nesuteikę medžiagiško pavidalo.
Laima – likimo deivė. Lėmė visų padarų gyvybę, kiekvieno gimusio likimą (būsi sveikas ar ligonis), kiek metų gyvens žmogus. Pats seniausias Laimos įvaizdis – gegutė. Laimos medis buvo liepa.
Perkūnas – vieni jį laikė vyriausiuoju dievu, kiti teisingumo. Perkūnas buvo įsivaizduojamas vidutinio amžiaus, tamsiais plaukais, labai stiprus ir griežtas. Kartu buvo ir teisėjas, ir budelis. Lietuviai labai jo bijojo, vengdavo net paminėti jo vardą. Manė, kad Perkūnas mėgsta rūgštų pieną ir galima gesinti Perkūno uždegtą namą raugintu pienu. Tada Perkūnas pasisotina. Ginkluotas Perkūnas turėjo akmeninį kūjį, vaikščiodavo su strėlėmis. Perkūnas visur trankė velnius.
Austėja – kai kas laikė bičių deive, nes buvo vaizduojama bitės pavidalu. Susijusi su gyvybe, šeimos pagausėjimu. Globojo moteriškąją galią pratęsti žmoniją.
Gimdymo deivė buvo Lada.
Bubilas – buvo vaizduojamas trano pavidalu. Yra vyriškosios galios globėjas.
Žemyna – žemės deivė. Gabija – ugnies deivė. Vaižgantas – derliaus dievas. Jūratė – jūros deivė. Milda – meilės deivė.

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (6)
aisciai yra estai
6 Pirmadienis, 04 Balandis 2011 12:49
Kiek teko bendrauti su su estais, ju kalbininkai seniai irode, kad aisciai yra eesti.
Istorija
5 Trečiadienis, 10 kovas 2010 09:13
Turedami 10 000 metu istorija svenciame tukstantmeti,archeologijos faktu nepripazystame,savo rasto(runu)nemokame skaityti,priesu pavadinti pagonimis ir baltais jais vadinames,jai kas pavadins balvonais taip ir pasivadinsim.
MES
4 Antradienis, 09 kovas 2010 11:33
Mes ne iš pelkių ir balų. Mes iš labai pažangios civilizacijos, kuri buvo prarasta. Krikščionybė ne tik sunaikino Indėnų civilizaciją, bet ir mūsų civilizaciją su pasaulėžiūra, kuri buvo daug pažangesnė - draugiška gamtai, žmogui, darnoje su visuomene, gamta ir Dievu. Krikščionybė sunaikino mūsų raštą - runas, sunaikino mūsų istoriją, kultūrą. Mūsų valstybei turbūt 5 tūkstančiai metų jei ne daugiau - tik jos istorijos nežinome.
Sauliui
3 Ketvirtadienis, 04 kovas 2010 23:15
kaip suprantu, pas Tave taip isisaknyjes sovietinis mastymas, kad nors kuola ant galvos tasyk, vistiek kalbesi ta pati....
Baltų mitologija
2 Šeštadienis, 27 Vasaris 2010 22:13
Taip jau atsitiko, kad Norbertui Vėliui pasiūlius Balsių mikrorajono (Vilnius) gatvių pavadinimai atskleidė visa plejadą baltiškųjų dievybių. Tai jau aukščiau paminėtieji Austėja, Bubilas, Laima šalia kitu :Kaukų,Laumių, Ragės, Aitvarų, Žalčių, Aušrinės, Dalios, Jundos, Romuvos, Dundulio, Ragučio, Ugnies, Žemėpačio, Alko, Žynių, Aukuro, Dausų, Numėjos. Tokios misterijos paveikti Balsių bendruomenės aktyvistai 2008 m.pasiryžo įkurti "Mitologinį parką" kuriame granito rieduliuose bus įamžintos šias gatves simbolizuojančios ir protėvių garbintos dievybės. Surengtų "Tarptautinio granito skulptūrų simpoziumų " metu jau sukurtos ir eksponuojamos šešios skulptūros. balsiai.org
Giminės atsiradimas
1 Sekmadienis, 21 Vasaris 2010 21:09
O ar mes ne iš pelkių ir balų? Juk krikščionybė mums raštą atnešė ir mums kaip valstybei 1000 metų ? Hm,gal klystu? O tie aisčiai gal dar vieni paistalai kaip Č.Gedgaudo ar De Rosalės.

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: