Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 28 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Ukraina Europos kontekste PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Politika
Antradienis, 04 Rugsėjis 2012 18:04


Matyt, kai kas Briuselyje nuogąstauja, kad štai didžiulė Europos valstybė įsilies į ES su visomis savo problemomis. Todėl atsiranda naujų barjerų, sąlygų, atidėliojimų, per didelio atsargumo, o reikiamo skatinimo mažai.

„Prisiminkime Lietuvos stojimo į ES laikus, – sako V.Landsbergis. – Juk mes išsireikalavome, kad Ignalinos AE būtų uždaroma padedant ES. Reikia daugiau draugiškumo iš Briuselio pusės, bet dar daugiau noro būti visateise Europos nare – iš paties Kijevo.”

Kaip ir dera diplomatui, Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas ne taip ryžtingai vertina šį procesą. Jis akcentavo, kad kitąmet Lietuvai perėmus vadovavimą ES vienas pagrindinių darbų bus pagreitinti arba bent jau nesulėtinti Ukrainos žingsnių ES link.

Diplomatas pabrėžia, kad yra konkrečių darbų šios integracijos linkme: parengta asociacijos su ES sutartis, suderėta dėl Laisvosios prekybos sutarties, daug daroma dėl bevizio režimo arba jo lengvatinio varianto.

Neseniai vykusiame Lietuvos ir Ukrainos premjerų susitikime buvo svarstomi regioninio, ypač energetinio, bendradarbiavimo klausimai, taip pat ryšiai transporto srityje. Šie santykiai naudingi ir Lietuvai, kuri taip pat kenčia nuo krizės.

P.Vaitiekūnas savo interviu pabrėžė, kad „Lietuva į Ukrainą žiūri kaip į lygiavertį ir labai reikšmingą partnerį, ir Vilnius visada pasirengęs pasidalyti savo patirtimi.” Jis priduria, kad Lietuvos ekspertai turi standartizacijos, sertifikavimo sričių patirties.

Tai – labai konkreti pagalba Ukrainai, kad produkcija pasiektų ne tik Kijevą, bet ir ES šalis.

Ropščiasi iš gilios duobės

Laidoje kalbinamas Ukrainos premjeras Mykola Azarovas neigia kalbas, kad šalis nedaro pažangos ir stovi vietoje.

Jis tvirtina, kad 2010 m. atėję į valdžią jie rado tuščią iždą, buvo tik skolos, pavyzdžiui, likę didžiuliai šalies įsipareigojimai dėl 2012 m. Europos futbolo čempionato.

Tai reiškė, kad būtina statyti stadionus, oro uostus, kelius ir kitus infrastruktūros objektus, kurie buvo privalomi pagal įsipareigojimus FIFA.

„Pateiksiu tik vieną pavyzdį, – sakė ministras pirmininkas. – Buvusi valdžia skolinosi pinigus su 35 proc. metinių palūkanų. Ar tokią politiką galima vadinti normalia?

Buvusi valdžia iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) gavo vienuolika milijardų dolerių, mums, Ukrainai, – tai milžiniška suma.

Mūsų nacionaline valiuta tai buvo beveik trečdalis šalies biudžeto. Ir mes nematome, kur tie 11 milijardų panaudoti... Kas už juos buvo pastatyta? Visiškai nieko! Neliko net jokių apčiuopiamų pėdsakų!”
Premjeras teigia, kad Ukraina vien tik šiais metais TVF turėjo grąžinti 1,7 milijardo dolerių, nes paskola buvo trumpalaikė – penkeriems metams.

Taigi fondas jokių lengvatų Kijevui netaikė, o skolos grąžinamos neimant papildomų kreditų.

Ne veltui TVF, kaip teigia premjeras, ką tik išleido direktorių tarybos sesijos rezultatų komunikatą, kuriame aukštai įvertino Ukrainos pastangas stabilizuoti padėtį šalyje.

„Jie buvo priversti pripažinti, kad mes elgiamės teisingai, einame teisinga kryptimi, kad ekonomika stabili, valiutos kursas pastovus, kad ekonomika plečiasi, palyginti su kitomis šalimis, kurioms jie dalijo savo „receptus”, – pokalbyje su laidos rengėjais tvirtino M.Azarovas.

Buvęs Ukrainos vadovas Leonidas Kravčukas nelinkęs savo šalies plėtros tapatinti su vieno ar kito asmens veikla. Į klausimą, kaip jis palygintų savo ir Viktoro Janukovyčiaus valdymo laikus, politikas sako, kad jie yra skirtingi: anuomet nebuvo tokio demokratijos supratimo, o ir tokios organizuotos opozicijos nebuvo.

Jis pripažįsta, kad atėjus V.Janukovyčiui Ukrainoje prasidėjo realios reformos.

„V.Janukovyčius ėmėsi šių permainų žinodamas, kad dėl to gali nukentėti net jo įvaizdis, nes dažniausiai žmonės reformų laikais gyvena sunkiau. Ne veltui kinai, norėdami žmogui pasakyti ką nors nemalonaus, sako: „Kad tu gyventum reformų laiku.”

Taip ir čia. Klausimas labai rimtas, bet Janukovyčius to ėmėsi”, – kalbėjo interviu buvęs Ukrainos vadovas.

Kas kiša pagalius į ratus?

Klausimas ne toks paprastas. Juk įvairių visuomeninių, juo labiau integracinių, procesų prielaida – pačios tautos sugebėjimas tvarkytis savo namuose.

Galima visą kaltę versti Briuseliui, kad jis kelia pernelyg griežtas sąlygas, ar globalinei krizei, stabdančiai tikrąją pažangą, o gal kaimynams, dabar pasyviai stebintiems, kaip pavyks Kijevui susidoroti su, pavyzdžiui, kylančiomis importuojamų energijos išteklių kainomis ir dėl to atgyjančiais ginčais su Maskva. Tačiau vidaus padėtis kiekvienoje valstybėje lemia ir jos vietą globaliniame kontekste.

Štai kodėl laidos rengėjai negalėjo apeiti klausimo apie teisinės sistemos problemas Ukrainoje, konkrečiai – apie Julijos Tymošenko ir Jurijaus Lucenkos bylas.



LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: