Ukraina Europos kontekste Spausdinti
Straipsniai - Politika
Antradienis, 04 Rugsėjis 2012 18:04

 Būtina spartinti Ukrainos integraciją į ES
 Česlovas Iškauskas
Politikos apžvalgininkas

 
 Ukraina – didžiausia, išskyrus Rusiją, Rytų Europos valstybė – ne šiaip sau kaitina pasaulio lyderių politines aistras ir skatina ginčus, kada gi ji integruosis į europines ir transatlantines struktūras.

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 

 Savo nuomonę apie Ukrainos perspektyvas televizijoje pradėtame rodyti studijos „Baltų Atlantida” rengiamame laidų cikle „Ukraina Europos kontekste: nuo praeities iki ateities” išsakė buvę Lietuvos ir Ukrainos prezidentai, esami abiejų šalių valdžios atstovai, žinomi politikai ir diplomatai.

Šios laidos ir jose nušviečiamos aktualijos svarbios tiek dėl bendrų šimtmečius siekiančių Lietuvos ir Ukrainos istorinių sankirtų, tiek ir dėl to, kad ateinančiais metais Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai.

Šiemet minimos 650-osios Mėlynųjų Vandenų mūšio metinės, kai bendros lietuvių ir ukrainiečių karinės pajėgos, vadovaujamos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo, iš Ukrainos žemių išvijo mongolus-totorius.

Šiems Ukrainai ir Lietuvai svarbiems istoriniams įvykiams ant Kijevo pilies kalno atminti atstatomi paminklai, Podolės Kamenece planuojama atidaryti istorinį memorialą, panaši veikla Lietuvos ir Ukrainos santykiams atminti planuojama ir Lietuvoje.

Briuselis stokoja nuoseklumo

„Man atrodo, kad Ukrainos integracijos į ES procese kai kurioms Sąjungos šalims trūksta nuoširdumo, jos sudaro tam tikrų sunkumų Ukrainai patekti į Europos Sąjungą”, – teigia kadenciją baigęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Bet jis tvirtina, jog ir šios šalies valstybinėje struktūroje yra jėgų, kurios nelabai suinteresuotos, kad tai įvyktų kuo greičiau.

Buvęs mūsų valstybės vadovas anksčiau manė, kad šis procesas būtų galėjęs trukti kokius metus, dabar jam atrodo, kad, iškėlus naujas sąlygas, jis užsitęs dar penkerius ar net ilgiau.

Interviu V.Adamkus pabrėžė, kad labai svarbu, jog dar kartą būtų išsakytas pačios ukrainiečių tautos noras tapti ES nare. Politikas įsitikinęs, kad Ukraina turi priklausyti Europai – būti ten, kur jos buvimas tikrai naudingas: „Ukrainos vieta Europos Sąjungoje – natūralus procesas.”

Rytų Europoje gerai prisimenama ir vertinama V.Adamkaus „šaudyklinė” misija Vilnius–Varšuva–Kijevas, kai per Oranžinę revoliuciją 2004 m. pabaigoje ir po jos naujiesiems Ukrainos reformatoriams reikėjo padėti stimuliuoti demokratinius ir eurointegracinius procesus.

„Mums tai pavyko. Nors kelias buvo sunkus ir ilgas, jis davė rezultatų”, – ne be pagrįsto pasididžiavimo sako V.Adamkus.

Tačiau kartu jis nusiminęs, kad jau negirdėti draugiškų raginimų Ukrainai: pasitempkite, padarykite, stokite – mes paremsime.

Buvęs pirmasis faktiškas Lietuvos vadovas, dabar europarlamentaras Vytautas Landsbergis taip pat skeptiškai nusiteikęs jo atstovaujamos ES atžvilgiu. Jis neretai laido kritikos strėles Briuseliui dėl pasyvios pozicijos tiek Rusijos agresijos Gruzijoje atžvilgiu, tiek dėl energetinės ES politikos, tiek dėl itin priekabių, vis naujai keliamų sąlygų Ukrainai.

Profesorius pritaria Ukrainos sulyginimui su Turkija, kuriai taip pat keliamos naujos griežtos sąlygos stoti į ES.



Matyt, kai kas Briuselyje nuogąstauja, kad štai didžiulė Europos valstybė įsilies į ES su visomis savo problemomis. Todėl atsiranda naujų barjerų, sąlygų, atidėliojimų, per didelio atsargumo, o reikiamo skatinimo mažai.

„Prisiminkime Lietuvos stojimo į ES laikus, – sako V.Landsbergis. – Juk mes išsireikalavome, kad Ignalinos AE būtų uždaroma padedant ES. Reikia daugiau draugiškumo iš Briuselio pusės, bet dar daugiau noro būti visateise Europos nare – iš paties Kijevo.”

Kaip ir dera diplomatui, Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas ne taip ryžtingai vertina šį procesą. Jis akcentavo, kad kitąmet Lietuvai perėmus vadovavimą ES vienas pagrindinių darbų bus pagreitinti arba bent jau nesulėtinti Ukrainos žingsnių ES link.

Diplomatas pabrėžia, kad yra konkrečių darbų šios integracijos linkme: parengta asociacijos su ES sutartis, suderėta dėl Laisvosios prekybos sutarties, daug daroma dėl bevizio režimo arba jo lengvatinio varianto.

Neseniai vykusiame Lietuvos ir Ukrainos premjerų susitikime buvo svarstomi regioninio, ypač energetinio, bendradarbiavimo klausimai, taip pat ryšiai transporto srityje. Šie santykiai naudingi ir Lietuvai, kuri taip pat kenčia nuo krizės.

P.Vaitiekūnas savo interviu pabrėžė, kad „Lietuva į Ukrainą žiūri kaip į lygiavertį ir labai reikšmingą partnerį, ir Vilnius visada pasirengęs pasidalyti savo patirtimi.” Jis priduria, kad Lietuvos ekspertai turi standartizacijos, sertifikavimo sričių patirties.

Tai – labai konkreti pagalba Ukrainai, kad produkcija pasiektų ne tik Kijevą, bet ir ES šalis.

Ropščiasi iš gilios duobės

Laidoje kalbinamas Ukrainos premjeras Mykola Azarovas neigia kalbas, kad šalis nedaro pažangos ir stovi vietoje.

Jis tvirtina, kad 2010 m. atėję į valdžią jie rado tuščią iždą, buvo tik skolos, pavyzdžiui, likę didžiuliai šalies įsipareigojimai dėl 2012 m. Europos futbolo čempionato.

Tai reiškė, kad būtina statyti stadionus, oro uostus, kelius ir kitus infrastruktūros objektus, kurie buvo privalomi pagal įsipareigojimus FIFA.

„Pateiksiu tik vieną pavyzdį, – sakė ministras pirmininkas. – Buvusi valdžia skolinosi pinigus su 35 proc. metinių palūkanų. Ar tokią politiką galima vadinti normalia?

Buvusi valdžia iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) gavo vienuolika milijardų dolerių, mums, Ukrainai, – tai milžiniška suma.

Mūsų nacionaline valiuta tai buvo beveik trečdalis šalies biudžeto. Ir mes nematome, kur tie 11 milijardų panaudoti... Kas už juos buvo pastatyta? Visiškai nieko! Neliko net jokių apčiuopiamų pėdsakų!”
Premjeras teigia, kad Ukraina vien tik šiais metais TVF turėjo grąžinti 1,7 milijardo dolerių, nes paskola buvo trumpalaikė – penkeriems metams.

Taigi fondas jokių lengvatų Kijevui netaikė, o skolos grąžinamos neimant papildomų kreditų.

Ne veltui TVF, kaip teigia premjeras, ką tik išleido direktorių tarybos sesijos rezultatų komunikatą, kuriame aukštai įvertino Ukrainos pastangas stabilizuoti padėtį šalyje.

„Jie buvo priversti pripažinti, kad mes elgiamės teisingai, einame teisinga kryptimi, kad ekonomika stabili, valiutos kursas pastovus, kad ekonomika plečiasi, palyginti su kitomis šalimis, kurioms jie dalijo savo „receptus”, – pokalbyje su laidos rengėjais tvirtino M.Azarovas.

Buvęs Ukrainos vadovas Leonidas Kravčukas nelinkęs savo šalies plėtros tapatinti su vieno ar kito asmens veikla. Į klausimą, kaip jis palygintų savo ir Viktoro Janukovyčiaus valdymo laikus, politikas sako, kad jie yra skirtingi: anuomet nebuvo tokio demokratijos supratimo, o ir tokios organizuotos opozicijos nebuvo.

Jis pripažįsta, kad atėjus V.Janukovyčiui Ukrainoje prasidėjo realios reformos.

„V.Janukovyčius ėmėsi šių permainų žinodamas, kad dėl to gali nukentėti net jo įvaizdis, nes dažniausiai žmonės reformų laikais gyvena sunkiau. Ne veltui kinai, norėdami žmogui pasakyti ką nors nemalonaus, sako: „Kad tu gyventum reformų laiku.”

Taip ir čia. Klausimas labai rimtas, bet Janukovyčius to ėmėsi”, – kalbėjo interviu buvęs Ukrainos vadovas.

Kas kiša pagalius į ratus?

Klausimas ne toks paprastas. Juk įvairių visuomeninių, juo labiau integracinių, procesų prielaida – pačios tautos sugebėjimas tvarkytis savo namuose.

Galima visą kaltę versti Briuseliui, kad jis kelia pernelyg griežtas sąlygas, ar globalinei krizei, stabdančiai tikrąją pažangą, o gal kaimynams, dabar pasyviai stebintiems, kaip pavyks Kijevui susidoroti su, pavyzdžiui, kylančiomis importuojamų energijos išteklių kainomis ir dėl to atgyjančiais ginčais su Maskva. Tačiau vidaus padėtis kiekvienoje valstybėje lemia ir jos vietą globaliniame kontekste.

Štai kodėl laidos rengėjai negalėjo apeiti klausimo apie teisinės sistemos problemas Ukrainoje, konkrečiai – apie Julijos Tymošenko ir Jurijaus Lucenkos bylas.


 

Ambasadorius P.Vaitiekūnas įsitikinęs, kad teisingumą turi vykdyti teismas, ir Europos Sąjunga yra suinteresuota, kad būtų laikomasi tų procedūrų ir normų, kurios yra priimtos Europoje, ir pareiškusi savo nuomonę dėl procedūrinių klausimų.

Kalbant apie ES ir Ukrainos baudžiamojo teisyno neatitikimus, Lietuva, kaip ir ES, anot diplomato, yra pasirengusi suteikti ir ekspertinę pagalbą, ir pasidalyti savo patyrimu visais klausimais, susijusiais su integracija į

„Juk mes perėjome panašų kelią, pradėjome maždaug nuo to paties techninio lygio ir sukaupėme daug patirties integruodamiesi į ES”, – kalbėjo P.Vaitiekūnas.

V.Landsbergis įsitikinęs, kad niekas pasaulyje, taip pat ir ES, negali diktuoti Ukrainos teismui, kad jis priimtų būtent tokį ar kitokį sprendimą.

„Tokiu atveju ES būtų diktatoriška sistema. Negalima peržengti ribos, kai sakoma: sutvarkysite tuos ar anuos savo reikalus, tada kalbėsimės. Tai netikusi pozicija”, – apibendrina europarlamentaras.

Pirmasis Ukrainos prezidentas L.Kravčukas (beje, vasario pradžioje jis priėmė ambasadoriaus P.Vaitiekūno pasiūlymą tapti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio atminimo įamžinimo Ukrainoje globėju) mano, kad į problemą reikia žvelgti plačiau.

„Kad ir kaip gerbčiau J.Tymošenko, J.Lucenką, kitus šiuo metu kalinčius žmones, aš niekada nesutiksiu, kad Ukraina – tai tik šie žmonės, – sakė politikas. – Juk Ukraina – tai 46 milijonai žmonių – didžiulė valstybė.

Ir jeigu Ukrainos liaudį, šalies praeitį, dabartį ir ateitį vertinsime būtent tik per konkrečių asmenų prizmę, padarysime didelę klaidą.

Taip, reikia padaryti viską, kad šie asmenys būtų laisvėje, bet nereikia žvelgti į Ukrainą negatyviai tik todėl, kad ji turi tokių problemų dėl teisės viršenybės.”

Pašnekovai tvirtino, kad tarptautinės organizacijos gali teikti rekomendacijas, kaip tobulinti teisinius valstybių svertus siekiant demokratinės pertvarkos, tačiau kalbėti įsakmiu tonu ir daryti spaudimą suvereniai šaliai, juo labiau dėl to stabdyti jos plėtros perspektyvas, yra neleistina. Tokia šiuo požiūriu yra ir Lietuvos pozicija.

Reikia tęsti pagalbą

Kaip vis dėlto pastūmėti Ukrainos integracijos procesą? Laidos pašnekovai sutiko, kad su savo pagalba Lietuva turi žengti toliau, ypač kai ji pirmininkaus ES.

„Mūsų pirmininkavimo prioritetai susiję su energetiniu saugumu, su Rytų partneryste, Europos išorinių sienų klausimais, – sakė ambasadorius P.Vaitiekūnas. – Visi šie klausimai, šios problemos siejamos su Ukraina ir atveria Ukrainai didesnes galimybes integruotis į ES.

Tai bus, manau, ir vienas Lietuvos rūpesčių, vienas darbų – pagreitinti ar bent jau nesulėtinti Ukrainos žingsnių Europos Sąjungos link.”

Priimti Kijevo prašymą dėl buvusių ambasadorių, šalių vadovų, tarptautinių teisininkų patarimų sutiko ir V.Adamkus, kuris kartu su Lenkijos vadovais buvo nepaprastai aktyvus remiant Oranžinę revoliuciją.

O V.Landsbergio nuomone, tokią teisės ekspertų grupę turėtų suburti Europos Komisija, kad būtų išvengta įtarimų, jog Ukrainos vyriausybė jai darys kokią nors įtaką. Tai taptų lyg nepriklausomas trečiųjų teismas, su Kijevo sutikimu objektyviai galintis išnarplioti sudėtingas Ukrainos teisėtvarkos problemas.

Visa tai padėtų sukurti optimistinį Ukrainos integracijos į eurostruktūras įspūdį. Jis remtųsi ne kartą šalies vadovybės kartojama nuostata, kurią liepos viduryje dar kartą pareiškė prezidentas V.Janukovyčius.

„Kursas integruotis į Europą tebėra nesikeičiantis Ukrainos užsienio politikos prioritetas. Ukraina nusistatė prioritetą – integraciją į Europą”, – pareiškė Ukrainos vadovas spaudos konferencijoje, pasibaigus Rusijos ir Ukrainos tarpvalstybinės komisijos posėdžiui.

LAST_UPDATED2