Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 39 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6308758

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Ukraina - ekonominės perspektyvos PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Politika
Sekmadienis, 23 Rugsėjis 2012 18:54

Buvom sutvėrę ir  Lietuvos Dodžiąją kunigaikštystę kuriai priklausė ir Ukraina. Kartu kovodami su aukso orda sustabdėme jos ekspancija į Europą. Šį Laikotarpį galima drąsiai vadinti regiono ekonominio klestėjimo laikotarpiu.

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

Seno nekeičiame, o naujo neprimetame - toks buvo mūsų devizas. Tačiau Liublino Unija, kurios derybų metu Žygimantas Augustas 1569-aisiais metais Ukrainos žemes perdavė Lenkijai – situaciją pakeičia.
Greitai buvo pamirštas Lietuvos indėlis, kurį galima vadinti pirmosios demokratinės valstybės užuomazga, o jau 1648 metais prasidėjo Bogdano Cmelmickio vadovaujamas kazokų sukilimas. Galima pastebėti, kad Kazokai kaip karinis sluoksnis susiformavo LDK laikais – tada jie gynė lietuvos.
Deja, istorija – puikus sukirpėjas ir dažnai kerpa, susiuva pagal savo lekalą. Šios negailestingos Senės kaprizais daug kartų senoji LDK buvo taisoma.
Ukraina buvo negailestingai eksploatuojama, nieko negaunant mainais. Pirmiausia buvo išgaunami Ukrainos žemės gamtos ištekliai. Tuo pat metu imperija supirkinėdavo Ukrainos žaliavas (anglį, rūdą, linus, kanapes, grūdus, cukrų) labai žemomis kainomis, o rusiškos prekės gabenamos iš centro į Ukrainą buvo trigubai ar net daugiau brangesnės. Tokiu būdu visas Ukrainoje gaunamas pelnas likdavo ne Ukrainoje, o Maskvoje.
1913-aisiais metais imperijos šimtąją dalį sudariusi, duodavo jai daugiau nei ketvirtį visų valstybės pajamų ir ne tik padengdavo vyriausybės išlaidas Ukrainai, bet daugiau nei pusę atiduodavo Rusijos centrinių gubernijų plėtrai. Ukraina duodavo 90 % eksportuojamų iš Rusijos imperijos kviečių, 80% cukraus, 70% anglies,75 % geležies rūdos.
Nenuostabu, kad Rusijos Imperijoje geležinkelis buvo tiesiamas taip, kad iš Černigovo, Poltavos ar Charkovo nuvažiuoti į Maskvą buvo daug greičiau ir pigiau nei į Kijevą. O  kokias mintis gali sukelti dabartis, kai nuskristi į Maskvą ar Varšuvą iš Kijevo yra daug pigiau nei į Vilnių ar kitas ES dalis?
Dar prieš dvidešimt metų visi mes buvom sistemos, kurioje valstybės nuosavybė siekė 96,3procento, dalyviais. Mažytę likusią dalį sudarė privačių namų valdos ir kitoks smulkus turtelis. Visa valstybės ūkio veikla tada buvo kruopščiai planuojama ir prieš pradedant kokios nors gamyklos ar fabriko statybą, skaičiuojami resursai, transportavimo, darbo jėgos pajėgumai bei numatomi būsimo rezultato realizacijos sektoriai. Paradoksas, bet visa tai baigėsi milžiniška maišalyne.
Kai į duris pasibeldė XXI amžius, permainų entuziazmo sukeltas chaoso burbuliavimas apslopo, susikūrę visiškai naujas, daugumai neįprastas laisvos  rinkos sąlygas, nustebę ėmėme dairytis, kur patekom. Nors mus supo senosios dekoracijos, bet dauguma jų jau turėjo savą šeimininką. Svajonė, kad kada nors nebereikės vargti eilėse ir pamatysime pilnas parduotuvių lentynas, išsipildė. Akis traukė blizgančios vitrinos, šviečiančios iškabos, bet...., viskas apvirto aukštyn kojom. Norint jų nusipirkti, reikia turėti tikrų pinigų.O norint jų turėti, reikia prieš tai ką nors parduoti eksportui.
Lietuvai buvo lengviau. Daug lengviau. TSRS erdvėje išbuvome kur kas mažiau nei broliai ukrainiečiai. Todėl sovietinės ideologijos mentalitetas buvo skiepijamas vos 50 metų ir palietė vos pusantros žmonių kartos.  Didžioje dalyje Ukrainos tas  mentalitetas buvo “kalamas” per 70 metų ir įsitvirtino žymiai stipriau. Tik Vakarų Ukrainoje sovietinio mentaliteto lygis išliko panašus kaip Lietuvoje.
Dėl palyginti nedidelio žmonių skaičiaus, nutolusio nuo Vakarų kultūros ir mentaliteto, Lietuva ir kitos Pabaltijo respublikos Europos senbuvėms didelio galvos skausmo nekėlė. Tačiau pirmoji emigrantų banga į Vakarų Europą nelauktai sukėlė gana daug problemų vietinių gyventojų ramybei. Analogiška banga iš žymiai didesnės Ukrainos problemų Europai atneš dar daugiau.
Ukrainoje perėjimas prie laisvos rinkos ekonomikos vyko kitaip- agresyviau, sąlygojamas charakteringos Rytų valstybėms specifikos. Kai posovietinėje Rytų erdvėje aprimo virsmo burbuliavimas, buvęs valstybės turtas susikoncentravo stambių darinių rankose, smulkus ir vidutinis verslas negavo erdvės kūrimuisi ir vystymuisi. Kadangi šalies ūkio sankloda mažai pasikeitė, broliai ukrainiečiai pateko tarp kūjo ir priekalo.
Rusija, po kurios erelio sparnu Ukraina buvo priversta pragyventi keletą pastarųjų amžių, buvo ir liko pagrindiniu energetiniu šaltiniu ir dominuojančia Ukrainos produkcijos realizacijos rinka. Todėl Rusija, diktuodama savo eksporto ir importo kainas, stengiasi išlaikyti šią šalį savo įtakos zonoje.
Na, o Europos Sąjunga tampa labiau panaši į užsispyrusią ožką, kuri niekaip negali tvirtai apsispręsti dėl bendravimo, vis kalba apie tik jai pačiai savaime suprantamas europines vertybes, kurias pretendentai į narius privalo irgi savaime suprasti.
Ukrainos verslas su “savo eksporto dovanomis” pats turi skintis kelią į Europą, kuri jų nelabai laukia. Čia nemaža kliūtis yra produkcijos sertifikavimas, pereinant nuo GOST‘u iki ES reikalavimų.
Kol gražūs projektai realiai guli stalčiuose - pats verslas skinasi sau kelią....
Nacionalinė statistikos žinyba, remdamasi negalutiniais duomenimis, skelbia) kad: …)Per pirmąjį šių metų ketvirtį sukurtas Ukrainos bendrasis vidaus produktas (BVP) palyginamosiomis kainomis – 1,8 proc. (vienu ir aštuoniomis dešimtosiomis procento)  didesnis nei prieš metus
Negalutiniais duomenimis, 2011-aisiais Ukrainos ūkis ūgtelėjo 5,2 (penkiais ir dviem dešimtosiomis) procento.

 



LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: