Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 19 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Ukraina - ekonominės perspektyvos PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Politika
Sekmadienis, 23 Rugsėjis 2012 18:54

Pernai sukurtas Ukrainos BVP sudarė 69,3 proc. (skaityti: šešiasdešimt devynis ir tris dešimtąsias procento)  1990-ųjų metų BVP palyginamosiomis kainos.
Vyriausybės prognozėmis, šiemet ekonomika augs 3,9 (trimis ir devyniomis dešimtosiomis) procento
Nereikia parduoti gamyklų, žemės ar pastatų. Visą tinkamą turtą būtina paversti kapitalu, kurio įdarbinimas generuotų užtikrintą pinigų srautą. Žinoma, tai, ką anksčiau gaminome, nelabai atitinka globalaus turgaus poreikių, tačiau suprantame, kad ekonomika buvo ir liko gyvenimo kokybės pamatu. Ji privalo generuoti pajamas ir ne tik šalies viduje, bet, svarbiausiai, ir už jos ribų.   Visų pirma - pas turtingus kaimynus Europoje.
Visgi, kad ir kokiomis išankstinėmis nuostatomis vadovautųsi Europa, šiai dienai tiek kultūriniai tiek ekonominiai ryšiai dviejų valstybių eina augimo kryptimi.
Ukraina senokai, dar prieš krizę, pareiškė norą integruotis į ES, tik, nežiūrint dalinių pasiekimų, kaip sakoma "vežimas vis dar vietoje". Daug kam atrodo, kad pati ES abejoja ir vengia tiesioginio atsakymo. Tam gali būti daugybė priežaščių: finansinė pačios ES padėtis, Ukrainos nenoras tapti NATO nare, vidinis politinis nestabilumas, didoka korupcija, tebesitęsianti ryški energetinė priklausomybė nuo Rytų ir daugelis kitokių problemų. Taip, tikriausiai šios priežastys labai svarbios, bet...
Gal todėl Ukrainos stambioji pramonė dar ir šiandien - ne tik dėl produkcijos kokybės, bet ir dėl rinkų protegavimo - negali pasiekti 1990 metų realizacijos lygio.
Ukraina - viena didžiausių Europos valstybių. Beveik 47 milijonai gyventojų. Turtinga gamtos ištekliais. Galingas sunkiosios pramonės potencialas: anglies kasyklos, metalurgija, mašinų pramonė ....... Žemės - vienos geriausių, o žemės ūkis pakankamai stiprus ir perspektyvus.
Labai dažnai girdime, kad verslas yra kiekvienos valstybės šerdis. Jei taip, jei verslas – "visko pradžia ir pabaiga", galbūt priežaščių reikia ieškoti šioje srityje.
Gyvename kapitalizmo sąlygomis, kur konkurencija laikoma viena varomųjų jėgų, todėl Ukraina gali tapti grėsmingu konkurentu tokioms šalims kaip Vokietija, Prancūzija ir net kaimynei iš kitos pusės - Rusijai. Pragyvenimo lygis šioje šalyje kol kas yra gerokai žemesnis nei Vakarų Europoje,vadinasi, įdiegus naujas technologijas, šiuolaikinius vadybos metodus, jų gaminamos produkcijos kaina ir kokybė gali labai rimtai konkuruoti pasaulio rinkose.
Kiek bekalbėtume apie laisvą rinką ir sąžiningą konkurenciją, didžiųjų valstybių korporacijos dažnai linkusios elgtis priešingai - monopoliniais būdais apsaugoti joms tekusi " kąsnį".
O jei pridėtume laisvą darbo jėgos judėjimą, tai gal net keli milijonai, patraukę ieškoti "laimės" į Vakarus, sudarytų didelių problemų vietinei darbo jėgai. Nors ukrainiečiai - sėsli tauta, bet tai visiškai realu, kadangi konkurencija gailesčio nepripažįsta. Paprastai, konkurentai stengiasi perimti dalį perspektyvaus gamybos potencialo į savo rankas, o kitą - sunaikinti.Tai visados sukelia bedarbystės cunamį.Todėl baimę jaučia ir Ukrainos vyriausybė ir galbūt dėl to nesutinka su kai kuriais europiečių reikalavimais, o šie neduoda jokių garantijų.
 Dirbti ukrainiečiai moka ir nori. Patyrę skausmingą ekonominį smūgį 2008 metais, šiais metais jie planuoja pasiekti ikikrizinį lymenį. Nežiūrint į tai, kad valstybę slegia milžiniški kreditai, dažnai pasaulio bankų ir organizacijų teikti už plėšikiškus procentus, jos BVP stabiliai auga. Vyriausybė daugiau turi optimizmo ir mano, kad kitais metais tas augimas sieks 6,5 (šešis ir penkias dešimtąsias) procento, nors Pasaulio bankas skelbia kuklesnes prognozes - 3,5 (tris ir penkias dešimtąsias) procento.
Norim ar ne, bet pripažinti reikia: Ukraina yra rimtas konkurentas Vakarų valstybėms ir, galbūt, tai lemia, švelniai tariant, "atsargų" požiūrį į jos integraciją į ES. Sunku suprasti, bet galimai ES, garsiai skelbiantys liberalios laisvosios rinkos ir globalaus saugumo postulatus, vis dar išlieka tik "savo kiemo" patriotais.
Lietuvos ir kitų naujųjų ES narių patirtis byloja, kad pigiomis žaliavomis, pigia darbo jėga ilgalaikio konkurencinio pranašumo pasiekti neįmanoma. Ukraina jau skinasi sau kelią technologijomis ir tai kelia grėsmę Europai, dėl ko greičiausiai ir baiminamasi.
Pigumas – labai trumpalaikis privalumas, kuris pirmiausiai nuskurdina dirbantįjį ir eksportuotoją. Tik visų veiklos rūšių efektyvumo nuolatinis didinimas gali išspręsti šią svarbią Ukrainos ūkiui dilemą. Lietuva tai suprato ir sėkmingai naudoja, stiprindama savo eksportines galias. Ukrainos verslui ir viešajam sektoriui labai padėtų šio patyrimo perėmimas.  Dabarties išgyvenimo taisyklė: ilgainiui išlieka ne stipriausi, o efektyviausi.
Dažnai pagalvoju: jei Istorija, ta ramybės neturinti Senė, nebūtų sukarpiusi LDK rūbo, kokie mes šiandien išrodytume? Ar mes, lietuviai, būtumę išlikę tokie pat tolerantiški ir protingi, kaip mūsų viduramžių protėviai? Lietuva ir Ukraina - dvi buvusios vienos valstybės dalys. Sakoma, kad istorija kartais kartojasi, nors nebūtinai ankstesnių laikų formoje..
Mūsų valstybės - Europos dalis. Norint įgyvendinti vieningos ir taikios Europos viziją, Ukraina mums reikalinga nė kiek ne mažiau, nei mes jai. Lietuva, visos Baltijos valstybės, kurios daug geriau supranta ukrainiečių nuogąstavimus ir puikiai žino sąjungiečių siekius, privalo imtis daug ryžtingesnių veiksmų atkeliant ES vartus Ukrainai. Tai privalo būti viena principinių Lietuvos, kuri 2013 metais pirmininkaus ES, užduočių. Tam tetrūksta politinio sprendimo. Ir reikalaudami ko nors iš kaimynų, pirmiausiai turime pasitikrinti: ar visada ir sąžingai patys laikomės tų vertybių, kurių stoka kaltiname kitus.
 
 



LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: