Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 94 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 5925867

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Istorija- faktas ar interpretacija? PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Dvasinės vertybės
Pirmadienis, 26 Balandis 2010 20:03
Istorikų vaidus narplios teismas


Garsų istoriką, rašytoją ir profesorių Alfredą Bumblauską buvęs jo studentas Tomas Baranauskas apkaltino plagijavimu. Tokį teiginį šmeižtu vadinantis A.Bumblauskas garbę ir orumą gins teisme.
Šiuo metu Lietuvos istorijos institute dirbantis T.Baranauskas kaltinimus dėl plagijavimo išsakė savo tinklalapyje internete Istorija.net, diskutuodamas komentaruose su neprisistačiusiu vartotoju. „A.Bumblauskas savo „knygiūkštėje“ – toje su spalvotais paveikslėliais – gausiai publikuoja vogtus tekstus, kuriuos jis pasisavino iš studentų jam rašytų darbų. Beje, žodis žodin, nieko nepakeisdamas ir niekaip tikrosios autorystės nenurodydamas“, – rašo T.Baranauskas.
A.Bumblauskas raštu kreipėsi į buvusį savo studentą, reikalaudamas per dvi savaites paneigti šiuos teiginius. Tačiau to daryti T.Baranauskas nė neketina – atvirkščiai, jis atskirame įraše pateikė, anot jo, plagijavimo pavyzdžių.
„Savo laiku buvau jo studentas, rašiau jam tuos seminarinius darbus, kurių dalį paskui atradau jo knygoje“, – „15min“ sakė T.Baranauskas.
Šiandien sueina dvi savaitės nuo A.Bumblausko raštiško kreipimosi. Paklaustas, ar ketina garbę ginti teisme, istorikas patvirtino: „Taip, kreipsiuosi. Reikalausiu, kad teismas konstatuotų, jog tai yra šmeižtas, ir taškas.“
T.Baranauskas teigia, jog buvęs jo dėstytojas A.Bumblauskas 2005 metais išleistoje knygoje „Senosios Lietuvos istorija, 1009–1795“ pažodžiui nusirašė kelias pastraipas iš jo 1997 metais rašyto referato.
Beje, šio darbo fragmentą T.Baranauskas pats panaudojo 1999 metais išleistoje knygoje „Tūkstantmečio knyga. I tomas: Valstybė“.
„Jeigu kas suabejotų, ar aš pateikiau savo autentišką darbą, ten akivaizdžiai matosi, kad tie sakiniai jau egzistavo 1999 metais, o Bumblauskas juos panaudojo 2005 metais“, – aiškina T.Baranauskas.
Pašnekovas teigia, jog knygoje A.Bumblauskas šiuos sakinius pateikia kaip savo išvadas, nenurodydamas tikrojo šaltinio ir jo necituodamas. Tiesa, knygos pabaigoje istorikas pateikia keliasdešimties savo studentų pavardes, kuriems dėkoja už patarimus. „Bet apie tai, kad jis tuos darbus inkorporavo į knygą, jis nerašo“, – pastebi T.Baranauskas. Jo nuomone, knygoje galėjo būti panaudota ir daugiau ištraukų iš studentų darbų, nenurodant tikrojo šaltinio.
„Aš jam jokių pretenzijų neturėčiau, jei jis būtų nurodęs, kad taip rašo T.Baranauskas, arba galų gale bent savais žodžiais perrašęs. Bet jis rašė net ne savais žodžiais, jis rašė žodis žodin, su visais mano lyriniais nukrypimais“, – pastebėjo T.Baranauskas.
Jis pabrėžė, kad pats apie galimą plagijavimo atvejį prakalbo tik komentaruose internete, o į teismą kreiptis ketina A.Bumblauskas. Balandžio viduryje istorikas nusiuntė buvusiam studentui raštišką reikalavimą per dvi savaites paneigti šį teiginį, antraip kreipsis į teismą.
„Jis pats čia puola dėl to, kad iš manęs pats yra kažką pavogęs. Nors aš ir nelabai branginu tas savo kelias pastraipas, bet manau, kad tai yra visiškas įžūlumas – kažkas kažką pavogė ir paskui ateina su kaltinimu pas nukentėjusįjį“, – stebėjosi T.Baranauskas.


Patikrintos mintys


Kadangi paneigti kaltinimų T.Baranauskas neketina, A.Bumblauskas artimiausiu metu žada kreiptis į teismą. Istorikas ketina reikalauti, kad teismas konstatuotų, jog tai yra šmeižtas ir buvęs jo studentas paneigtų viešai paskelbtus teiginius, kurie, pasak istoriko, neatitinka tikrovės. Piniginės kompensacijos A.Bumblauskas reikalauti neketina.
Paprašytas išsakyti savo poziciją, istorikas aiškino, jog tai yra jo patikrintos mintys, sujungtos į bendrą visumą.
„Sakykit, o ką aš cituoju? Nieko aš necituoju. Tai yra sintezės. Jis (T.Baranauskas – aut. past.) yra toks nekompetentingas, kad net neskiria sintezės naudojimo nuo citavimo metodikos ir logikos. Tos mintys yra tikrintos, pertikrintos. T.Baranausko tose citatose irgi nėra nieko - viskas iš (Boriso) Rybakovo ir kitų. Tai tada taip išeitų, kad ir rusų metraštininkai yra nusirašę nuo T.Baranausko?“ - retoriškai klausė A.Bumblauskas. Profesorius teigė, jog istorija tiesiog yra ir ji negali būti „nukopijuota“ ar „nusirašyta“, ji gali būti tik skirtingai interpretuojama.....

 

Visas straipsnis: http://www.15min.lt/pdf/Vilnius.pdf

 

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (8)
laisvės suvaržymas
8 Ketvirtadienis, 12 Rugpjūtis 2010 13:39
Komentuoti šioje svetainėje, kuomet taip biurokratiškai skaičiuojami ženklai - tikras vargas. Manau, kad tai mano paskutinis kartas.

Gaila laiko, ponai.
Na, žinoma, visinori plepėti, todėl mažai lieka norinčių išklausyti:)
Lenkija. Šalis, pavogusi Lietuvos istoriją
7 Ketvirtadienis, 12 Rugpjūtis 2010 13:36
Bet dabar, kuomet lenkai tapo Lietuvių monarchų nuosavybe, teutonų ordinui formaliai nebebuvo ką ginti, todėl Jogaila lenkų vardu pareikalavo Ordiną išsinešdinti iš Lietuviams priklausančių prūsų žemių. Ordinas atsisakė.
Nors Teutonų ordinas buvo lenkų gynėjas, (ordinas ir lenkai buvo katalikais), bet valingas Lietuvis Jogaila privertė savo vasalus lenkus prisijungti prie Lietuvių kariuomenės ir kartu su jais išeiti į mūšį prieš savo buvusius gynėjus.
Lenkija. Šalis, pavogusi Lietuvos istoriją
6 Ketvirtadienis, 12 Rugpjūtis 2010 13:34
p.s. Beje, Smolensko pulkai tai Lietuvos pulkai (Šimtmečiais Smolenskas buvo Lietuviškas krivių krivaičių krivičių miestas) ir bandyti juos atskirti nuo Lietuvių kariuomenės yra nešvarus lenkų įstorikų žaidimas bandant sumenkinti Lietuvių vaidmenį mūšyje. Be to, lenkų pulkų didžiąją dalį sudarė asmeninės Jogailos Lietuvių karinės pajėgos, kurios atėjo valdyti lenkiją kartu su savo valdovu .. Todėl lenkai išviso neturi jokių teisių į šio mūšio garbę. Jie buvo tiesiog Lietuvių vasalai.Teutonų ordinas toliau kėlė grėsmę Lietuvai.
Lenkija. Šalis, pavogusi Lietuvos istoriją
5 Ketvirtadienis, 12 Rugpjūtis 2010 13:28
Niekas Europoje netikėjo, kad Lietuviai sutriuškins Teutonų ordino kariuomenę, nes tai buvo elitinės Europos pajėgos. Lenkai niekada ne buvo geri kariai, o Lietuvius ordinas įsivaizdavo tik kaip nekrikštus barbarus ir pasitikėjo Dievo malone. Jie skaudžiai apsiriko, Dievas davė pergalę Lietuviams.
Mūsų buvę tarnai lenkai dabar pasaulyje didžiuojasi Žalgirio mūšio laimėjimu, rengia šou, vaidinimus ir pan. bet užduokite sau ir jiems klausimą ar jiems ordinas kėlė grėsmę. Ordinas buvo grėsmingas tiktai Lietuvai, prieš kurią jis ir buvo pasiųstas.
Reikia varyti purvina šluota Bumblauska ir jo pasekėjus iš Lietuvos istorijos formulavimo.
Lenkija. Šalis, pavogusi Lietuvos istoriją
4 Ketvirtadienis, 12 Rugpjūtis 2010 13:25
Lietuvą valdančios monarchų Gediminaičių šeimos, matydamos Teutonų kariuomenėje realią grėsmę savo valstybei, nutaria prisijungti lenkų žemes. Kadangi lenkai buvo žemos kilmės ir neturėjo nei vieno žmogaus galinčio kilme lygintis su Lietuvių valdovais, Vengrų imperatorius Liudvikas Anžu sutinka pasodinti savo dukrą Jadvygą į lenkijos sostą tam, kad Lietuvis monarchas - Jogaila turėtų lygiavertę žmoną tapdamas lenkijos karaliumi. Lietuviui Jogailai tapus lenkijos karaliumi, visi lenkai tapo Gediminaičių vasalais. Tokiu būdu lenkija tapo Lietuvių monarchų nuosavybe.

Niekas Europoje netikėjo, kad Lietuviai sutriuškins Teutonų ordino kariuomenę, nes tai buvo elitinės Europos pajėgos. Lenkai niekada ne buvo geri kariai, o Lietuvius ordinas įsivaizdavo tik kaip nekrikštus barbarus ir pasitikėjo Dievo malone. Jie skaudžiai apsiriko, Dievas davė pergalę Lietuviams.
Lenkija. Šalis pavogusi Lietuvos istoriją
3 Ketvirtadienis, 12 Rugpjūtis 2010 13:21
Lenkija. Šalis pavogusi Lietuvos istoriją.
Pasaulyje girdime pasisakymus – Lenkija, tai šalis su didinga praeitimi.
Ar tai tiesa?
Ne, tai melas!
Lenkai pasaulyje pristatinėja Lietuvos istoriją vadindami ją Lenkijos istorija.
Pristatysiu jums istorinius faktus kurie visiems yra žinomi, bet lenkų propagandos pagalba iškreipta jų interpretacija.

Lenkija tai metais buvo niekam nežinomas Europos užkampis, prie pat Didžiosios Lietuvos sienų. Lietuvių kariuomenė vaikščiojo per Lenkijos teritoriją kaip per savo galinį kiemą. Kadangi lenkija buvo katalikiška šalimi, o Lietuva dar nebuvo pakrikštyta, Popiežiaus įsakymu, kryžiuočių Teutonų ordinas yra perkeliamas į Lietuviškas Prūsų žemes, tam kad apginti lenkus nuo pastovių Lietuvių puldinėjimų.
Visokių būna istorikų
2 Pirmadienis, 03 Gegužė 2010 10:55
Kas jis per profesorius - televizijos šuomenas.
Smagiai jis griovė lietuvių įvaizdį kartu su kitu šou menu. Kantrybę perpildė, kai praqdėjo ūdyti Basanavičių ir mužikų kultūrą - atseit dėl J.Basanavičiaus kaltės netekome sulenkėjusių šlėktų, tuo pačiu pusės Lietuvos.
Gerai tada prof. Landsbergis jam atšovė - kokioje šaly gyvenate, apie kokią Lietuvą. Juk tie [šūdbajoriai] norėjo, kad Lietuvos nebūtų.
Tada ir lietuvių kalbos nebūtų buvę ir tautos.
Bet tiems ideologiškai labai greit pagal vėjo kryptį persiorientuojantiems atseit, istorikams nei tautos, nei genofondai nesvarbu. Jiem tik stipriosios valstybės yra istorijos objektai (ir subjektai).
del istoriko kaltinimo istorikui
1 Trečiadienis, 28 Balandis 2010 15:29
nu jo, cia geras, idomu kaip viskas yra is tiesu :) Kazkaip sunkiai tikisi, kad A. Bumblauskas pazodziui nurasinetu, o kad jis nesutaria su T. Baranausku, cia jau ne naujiena

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: