Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 68 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6119658

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Kuo būsime? PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Dvasinės vertybės
Penktadienis, 29 Spalis 2010 14:36

Dalia Urbanavičienė

KUO BŪSIME : LIETUVIŲ TAUTA, TAUTINE MAŽUMA AR PASAULIO PILIEČIAIS?

Kuo būsime – ar liksime lietuvių tauta, ar tapsime tautine mažuma – ne tik Europoje, bet ir savo valstybėje, ar išvis nebeteksime lietuviškumo šaknų ir pavirsime „pasaulio piliečiais”? Galima į šį klausimą atsakyti bandant analizuoti įvairius politinius aspektus, būdingas tendencijas, įvairių institucijų formuojamas nuostatas, išorines globalizacijos grėsmes ir pan., tačiau atsakymas gali būti ir labai trumpas – didžiąja dalimi viskas priklauso nuo mūsų pačių, nuo žmonių savimonės.

Senoji pasaulėžiūra šiuolaikinėje kūryboje, apie tai kalba prof. D.Katkus

Norint žiūrėti video-"spausti" ant paveiksliuko

Esame unikali tauta, nors ir linkę pastaruoju metu save nuvertinti. Prisiminkime, kuo buvome daugiau kaip prieš šimtmetį – neturėdami savo valstybės, praradę lietuvišką spaudą, patyrę pirmąją masinę emigraciją į Vakarus, turėdami lietuvių kalba pamiršusią kalbėti inteligentiją, kurios dauguma niekino lietuvišką kaimą ir jo tradicijas. Tačiau lietuvių tauta buvo gyva. Jai pakako palyginus nedidelės grupės šviesuolių iniciatyvos, kad pakiltų knygnešiai, kad steigtųsi slaptos lietuviškos mokyklėlės, kad žmonės burtųsi į lietuvių kultūrą propaguojančius „klojimo vakarus”, kad imtų formuotis naujoji lietuviška inteligentija. Tuomet sugebėjome neįtikėtinomis sąlygomis išsikovoti ir spaudą, ir lietuvybę, ir savo valstybę. Antrąkart lietuvių tauta parodė savo unikalumą prieš penkiolika metų – vėlgi atgaudama nepriklausomybę.

Ko gero šįkart lietuvių tautos atgimimas buvo dar labiau neįtikėtinas, nes per sovietmetį ištuštėjęs ir didele dalimi degradavęs kaimas nebeteko lietuvybės lopšio reikšmės, dėl trėmimų ir emigracijos praradome šviesiausius Lietuvos žmones, kelios kartos išaugo auklėjamos sovietinės propagandos, skleidžiamos visais įmanomais kanalais. Tačiau vėlgi pakako „Sąjūdžio” iniciatyvos, kad lietuvių tauta susiburtų į Baltijos kelią ir apgintų valstybinės nepriklausomybės idėją giedodama „Lietuva, tėvyne mūsų…”. Galime didžiuotis tuo, kad esame stebuklingai vis atgimstanti tauta, pasižyminti ypatinga kultūra – sugebanti išsikovoti nepriklausomybę ne ginklu, o dainomis.

Kas gi atsitiko dabar, gal jau nebepasitikime savo tautos gyvybingumu? Ar jau tikrai jį sunaikino visuotinis nusivylimas, stebint kaip nepriklausomybės šaukliai ir kiti išrinktieji įveikę „drakoną” patys virsta „drakonais”, kaip Lietuva tampa šaltais, nesantaikos dvasia paženklintais namais, neužtikrinančiais saugumo jos vaikams?

Turime pripažinti, kad įsigali pojūtis, jog pastarieji dvidešimt metų sugriovė daug daugiau negu ištisą penkiasdešimtmetį trukęs sovietmetis. Kaip rodo Etninės kultūros globos tarybos užsakymu atlikta sociologinė apklausa, daugiau kaip 50 % lietuvių abiturientų nori emigruoti iš Lietuvos, vis daugėja tokių, kuriems jau netgi gėda būti lietuviais. Tokia situacija susiformavo dėl daugelio priežasčių, bet viena iš jų neabejotinai yra ta, kad su nepriklausomybės atgavimu viltingai sieta tautinės mokyklos idėja paskendo Švietimo ir mokslo ministerijos koridoriuose. Šioje ministerijoje terminai tautiškumas, patriotizmas palaipsniui tapo vengtinais, vietoj jų uoliai imta piršti verslumo, konkurencijos, savarankiškos ir nepriklausomos asmenybės ugdymo idėjas, vedančias į dar didesnį visuomenės susvetimėjimą ir kiekvieno atskirai kovą už būvį.

Kaip rodo minėtas sociologinis tyrimas, tik etninės kultūros ugdymo pakraipos mokyklose besimokantys abiturientai jaučia didesnę atsakomybę Lietuvai, yra jos patriotai ir mažiau linksta visam laikui emigruoti iš Lietuvos į užsienį. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija neskiria tokioms mokykloms reikiamo dėmesio, o kai kuriais atvejais, nežiūrint reikšmingų pasiekimų, netgi trukdo toliau sėkmingai vykdyti etnokultūrinio ugdymo veiklą.

Kita neabejotinai jaunimo tautinės savimonės praradimą paveikusi priežastis yra žiniasklaida. Neplėtojant šios problemos aptarimo pabrėžčiau tik pagrindinę išvadą – nors nepriklausomybės atgavimo procese žiniasklaida buvo tapusi itin svarbiu tautos subūrimo ir lietuvybės idėjų propagavimo ramsčiu (neveltui tuomet gynėme Lietuvos radiją ir televiziją), tačiau dabar ji pavirto komercinių ir politinių žaidimų įrankiu, nepalikdama galimybės pasireikšti lietuvių tautinės savimonės propagavimo idėjoms.

Paskelbta iš : http://muziejus.moletai.lt/forumas/Urbanavicienes_pran.htm

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: