Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 40 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6308759

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
LIETUVOS ISTORIJOS ASPINDŽIAI PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Dvasinės vertybės
Sekmadienis, 18 kovas 2012 12:23

        LIETUVOS ISTORIJOSASPINDŽIAI       
          prof. G.KAZIMIERĖNO TAPYBOJE

  Giedrius Kazimierėnas – vienas žymiausių dabartinės lietuvių intelektualiosios tapybos meistru, išgarsėjusių istorinės tematikos darbais. Per pastaruosius nepriklausomybės metus jo sukurtos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) įvykiams skirtos įspūdingo dydžio meistriškai nutapytos drobės rodo dailininko įžengimą į naują kūrybos tarpsnį. Imtis istorinės tematikos dailininką paskatino kelionės i Prancūziją ir kitas Vakarų Europos šalis, jose patirti įspūdžiai, didžiųjų praeities meistrų paveikslų studijos muziejuose. Jos turėjo tiesioginį poveikį kūrybinių užmojų pokyčiams ir – tai itin svarbu – sparčiam kompozicinės, koloritinės bei plastinės kultūros tobulėjimui. Muziejinės studijos. Kaip rodo G. Kazimierėno pavyzdys imliam dailininkui yra nepaprastai reikšminga kūrybinės laboratorijos dalis. Vakarų muziejuose jis pasiėmė neįkainojamos patirties, kadangi prisilietė prie klasikinės dailės tradicijos gyvybingųjų versmių.

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 


Kita vertus, muziejinės studijos ir tiesioginis sąlytis su turtingais viduramžių kultūros istorijos tradicijas, savitą architektūros bei dailės paveldą turinčiomis Vakarų Europos šalimis įkvėpė sukurti naujo stiliaus prancūziškuosius, itališkuosius, graikiškuosius bei ispaniškuosius ciklus, kuriuose atsiskleidė giluminiai Vakarų regiono tautų kultūros istorijos sluoksniai. Kurdamas šiuos ciklus G. Kazimierėnas nukreipė dėmesį į savo tėvynės praeitį, viduramžiais didžiausia Europos valstybė – iš pagoniškosios kultūros tradicijų išsirutuliojusią unikalią multikultūrinę tarp Rytų ir Vakarų pasaulių išsiskleidusią LDK, nuosekliau ėmė domėtis svarbiausiais istoriniais jos įvykiais, ieškoti sąsajų su kitų Vakarų ir Rytų tautų ir kultūros istorija. Prie istorinės tematikos, - sako dailininkas viename interviu, - artėjau pamažu per mano kūryboje vyraujantį figūratyvuma, kompozicijos, siejančios tapybą, piešinį, spalvą, formą ir daugybę kitų tapybinio mąstymo dėmenų svarbos suvokimą. Tapydamas istorijos motyvais pagrįstus prancūzišką, itališką, graikišką ir ispanišką ciklus, įgijau drąsos priartėti prie man taip brangios Lietuvos istorijos problemikos.
Istorinė tapyba jam kėlė naujus kūrybinius uždavinius, nes tai yra vienas sudėtingiausių amžių tėkmėje susiformavusių tapybos žanrų; pastarojo pagrindas – įvairūs žmonijos ar konkrečių tautų istorijai reikšmingi praeities įvykiai, siužetai ir asmenybės. Jų reikšmė ilgam išliko žmonių atmintyje ir tapo ne tik konkrečios šalies gyventojų istorijos riboženkliais, tačiau ir neatsiejama tautines savimonės dalimi. Būtent tokiais istoriniais įvykiais ir pagrįsti pastarųjų metų tapybiniai G. Kazimierėno ieškojimai ir atradimai. Jo kūriniuose tarsi susiliejo į vientisą darinį įvairių Vakarų ir lietuvių istorinės tapybos tradicijų meistrystės pamokos bei stilistiniai bruožai.
Istorinės tapybos pamatai Vakaruose buvo padėti Renesanse Paolo Uccelo, Andrea Mantegnos, Piero de la Francescos, Victore Carpaccio, Giovani Bellini, Vacellio Tiziano ir kitų didžiųjų meistrų kūriniuose. Šiaurės kraštuose ją plėtojo Janas Van Eyckas, Albrechtas Düreris, Piteris Paulius Rubensas, Rembrandtas ir kiti tapybos korifėjai. Nuo klasicizmo epochos istorinės tapybos raidoje įsivyravo prancūzų mokykla – jos meistrai Nicolas Poussinas, Charles‘is Lebrumas ir jų sekėjai diktavo šio žanro madas. 1667 metais žymus prancūzų meno istorikas Andrè Fèlibienas istorinę tapybą paskelbė svarbiausią tapybos žanrų hierarchijoje. Tokiame teiginyje iš tikrųjų yra tiesos, nes istornė tapyba reikalauja ypatingo kūrėjo ir suvokėjo išprusimo, ji apima daugybę įvairių kultūros ir dailės kodų. Šis žanras išgyvena įstabaus pakilimo tarpsnį Prancūzijoje XVIII-XIX a. Galėtume priimti didžiosios pracnūzū revoliucijos, Restauracijos, Romantizmo ir Neoromantizmo epochų tapytojus plejadą (Jacques‘as Louis Davidas, Antoine‘as-Jeanas Gros, Fracois Gèrard’as, Jeanas Auguste‘as Domenique‘as Ingresas, Thèodore’as Gèricault, Eugene’as Delacroix, Paulis Delaroche‘as, Horace‘as Vernet, Thèodore‘as Chassèriau, Thèodore‘as Ribot, Gustave‘as Moreau, Puvis de Chavannes‘as). Nors istorinio žanro raidoje vyravo prancūzų tapytojai, tačiau jo šalininkų atsirado įvairiose Vakarų šalyse – Diego Velàsquezas, Francisco Goya, Mihàly Munkczy, Janas Matejko, Karlas Briulovas ir kt.); jie irgi pradėjo vaizduoti istorinius siužetus.
Istorinės tapybos raida Lietuvoje neatsiejama nuo pagrindinių Vakarų dailės procesų, tik jos kelias buvo prieštaringesnis, nes turtingą istorinę praeitį turinti Lietuva XVIII a. prarado nepriklausomybę. Lietuviškos istorinės tapybos ištakas regime didžiųjų XVIII a. pabaigos ir XIX a. mūsų tapybos meistrų Elviro Andriolli (Andriulis), Pranciškaus Smuglevičiaus, Jono Rustemo, Kanuto Rusecko, Vincento Smakausko ir kitų darbuose. Tarpukaryje šį žanrą daugiausiai plėtojo Jonas Mockevičius, Petras Kalpokas, Juozapas Ignatavičius, o sovietiniame tarpsnyje buvo siekiama ištrinti istorinę lietuvių tapytojų tarpsnyje buvo siekiama ištrinti istorinę lietuvių atmintį, ir istorinę tapyba merdėjo.

prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: