Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 53 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6077114

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Popieriaus lankstiniai PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Dvasinės vertybės
Ketvirtadienis, 23 Vasaris 2012 15:45

„Origami“ – tai sudurtinis japonų kalbos žodis rašomas dviem hiedroglifias折紙, kurie reiškia „ori“ – lankstyti, „kami“ – popierius. Lietuviškai šią meno šaką galima būtų pavadinti „popieriaus lankstymu“. Origamiais taip pat yra vadinami ir lankstiniai. „Tikras origamis“ yra lankstomas iš vieno popieriaus lapo, ir jo lankstyme nenaudojamos žirklės ir klijai. Popieriaus lankstymas, kai naudojamos ir žirklės vadinamas „Kirigami“. Taip pat egzistuoja ir lankstymo būdas, kada lankstinys yra sudedamas iš kelių atskirai išlankstytų dalių. Toks lankstymo būdas vadinamas „Modular origami“.

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

Origami tai nėra vien popieriniai lėktuvėliai, ar gervės, nors lietuvoje, dėl informaijos stokos, būtent tokia nuomuone labiausiai paplitusi. Iš popieriaus lankstomi įvairiausi vabzdžiai, pastatai, fantastiniai gyvūnai. Išlankstomos ir net visokios smulkios detalės pvz. žuvų žvynai, boružės su taškais ir t.t.
Kiekvienas lankstinys įvardijamas dviem autoriais: pirmasis būna lankstinio kūrėjas. Tai žmogus, kuris sukūrė lankstinį, jį pirmą kartą išlankstė, ištobulino. Antras – tai žmogus, kuris išlankstė lankstinį. Dažnai tai būna ir tas pats žmogus, bet jei pateikiamos lankstinio instrukcijos ar „crease patterns“, tai tą patį kūrinį gali atkartoti ir kiti žmonės. Kartais kiti žmonės išlanksto daug gražiau už patį kūrėją.
Labiausiai žinomas pasaulyje origamis – tai „gervė“ (japoniškai „orizuru“ 折鶴). Dažnam žmogui žodis „origami“ būtent su gerve ir asocijuojasi. Legenda sako, kad jei sergantysis išlanksto 1000 gervių, tai pasveiksta.

Istorija

105 m. Kinas Ts\'ai Lun, naudodamas bambukmedžio atraižas ir šilkmedžio žievės drožles išrado popierių. Šis išradimas kaip paslaptis Kinijoje buvo perduodamas iš kartos į kartą. Japonija popieriaus gaminimo paslaptį budistų vienuoliai atnešė tik VI a. pabaigoje arba VII a. pradžioje. Yra žmonių, manančių, jog Kinijoje atsirado ir origami, ir Japonija tik perėmė iš kinų.
Manoma, kad origami Japonijoje pasirodė XIV – XV a. „Muromachi“ periode (1392 – 1573). žodis „origami“ atsirado tik „Shova“ periode (1926 – 1989). Lankstiniai buvo vadinami „orisue“ ar „orikata“ „Edo“ periode (1603 – 1867), o nuo „Edo“ pabaigos iki „Shova“ pradžios - „orimono“.
Pats seniausias šaltinis apie origami yra trumpas eilėraštis parašytas Ihara Saikaku 1680-ais metais: \"Rosei-ga yume-no cho-wa orisue\" (verčiamas maždaug taip: \"Drugeliai Roseijos sapnuose pavirs i origamius\"). \"Orisue\" (taip seniau buvo vadinami lankstiniai) – tai yra origamio modelis \"Ocho Mecho\" - drugelis patelė ir patinas. Jie buvo dedami ant sakės indo kaklelio per vestuves. Tokių apeiginių origamių, kaip Ocho Mecho buvo ir daugiau. Kiekvienas turėjo savo konkrečią paskirtį, O lankstyti juos mokėjo labai nedaug žmonių. Pradžioje tai buvo turtingų žmonių prabanga, kadangi popierius buvo gaminamas rankomis ir buvo labai brangus.
Viena pirmųjų pasaulyje knygų apie origami buvo 1797-ais metais Akisato Rito išleista knyga „Sembazuru Orikata“, (vertimas: „Tūkstančio origami gervių paslaptis“) kurioje pateikiami įvairūs tradicinio japonų origamio gervės lankstymo būdai.
Į Europa šį meną, per Ispaniją, atnešė arabai apie XVI a. Ispanijoje iš visų Europos šalių labiausiai ir įsitvirtino origami. Ispanai, kai ir Japonai, Turi savo tradicinį lankstinį „pajarita“ – tai stilizuotas tupintis paukščiukas. Angliją ir JAV origami pasiekė tik XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje.
Iš sąstingio šį meną pažadino garsus origami meistras Akira Yoshizawa (1911 – 2005). Jis gimė 1911 Kovo 14 Toshigi prefektūroje pieno fermerių šeimoje. Baigė tik šešias klases ir trylikos metų išvažiavo į Tokyo dirbti fabrike, gaminti mašinų dalis. Tačiau savo išsilavinimą tęsė vakarinėje mokykloje. 1937 metais jis metė darbą fabrike ir visą laiką skyrė savo hobiui – origami, vos pragyvendamas iš atsitiktinių vienkartinių darbų. Antro pasaulinio karo metu jis dirbo Honk Kongo karo ligoninėje sanitaru, kur jis puošė savo pacientų lovas gražiais origamiais. Paskui dėl ligos grįžo atgal į Japoniją.
1944-ais metais šiek tiek jo sukurtų modelių buvo išleista Isao Honda‘os knygoje „Origami Shuko“. Pirmo pripažinomo sulaukė 1951 m., kada Tadasu Iizawa, žurnalo „Asahi Graph“ redaktorius, ieškojo ko nors, kas galėtų sukūrti origamius zodiako ženklų simboliais, kurių reikėjo iliustruoti straipsniui. Tuo metu vilkėjo seną karo uniformą – vienintelį savo drabužį ir pradavinėjo „tsukudani“ (žuvies patiekalas) vaikščiodamas per butus. Pasakojama, jog žurnalas nupirko jam naujus drabužius ir apgyvendino jį viešbutyje, kuriame jis diena naktį dirbo prie origami zodiako ženklų kūrimo. Žurnalas išėjo 1952 –ųjų sausio mėnesį, išgarsindamas Yoshizawa per vieną naktį.


Šiuo metu pasaulyje egzistuoja daugybe origami klubų įvairiose šalyse. Garsiausi yra Amerikos origami draugija „Origami USA“, Britanijoje „BOS“ (British Origami Society) ir Japonijos origami draugija „Tanteidan“. Šios draugijos leidžia net savo žurnalus, kurie žinomi visam pasaulyje.

Lietuvoje origami menas nėra populiarus. 1957 m. Pasirodė E. Trumpos knygą „Popieriaus lankstymas“. Maždaug už dviejų dešimtmečių pasirodė to paties autoriaus „Popieriaus lankstiniai“, kurių buvo du laidimai. 1989 m. Pasirodė Jūratės Paulionytės „Susipažinkite – Origamis“, kurioje pateikiama šiek tiek aprašymų apie šį meną, ir lankstymo instrukcijų. Tačiau tarp ten pateiktų lankstymo instrukcijų yra dažnai naudojamos žirklės ir klijai, kas lankstyti „tikriems origamiams“ nenaudojama. Taip pat ten pateikiami kitokie suartiniai ženklai, kas labai klaidina pratusiam prie Akiros Yoshizavos sukurtų, pasaulyje naudojamų sutartinių ženklų žmogui. Tačiau tai tikriausiai geriausią, ką Lietuviai turi apie šį meną. Po šios knygos dar buvo išleista užsienio autorių knygų vertimų. Visa Lietuvoje esanti literatūra apie origami yra oreantuota daugiau į vaikus.

 Paskelbta iš: http://www.origami.lt/apieorigami.php

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: