Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 74 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 5916969

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Lietuviškų tarmių šiltumas PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Dvasinės vertybės
Penktadienis, 12 Balandis 2013 23:29

Laiškas

Dienų labų brolali,
Ištyka, ištyka saulala stamantrijas in svietū, spigindama spinduliū rotilais palei pirkiū iš stikla nupielavotū šonus, kadu išsibudinou iš pa noktinio atilsio ir ėmiausi rokuot tujenai gramatū. Žiūrau, kad spakainai tūpiu Las Vege unt kokio tai numo slunksčia ir pastirusiais pirštais grabalioju žetonus mįslindama, jog milijonų suspylau in mona undaroko kišeniū. Konferansjė, klusū, knarkia trūbom užu stalo kap kokis Vingių Jonuks ar trys brolaliai - Jurgis, Aloyzas ir Untanas - sodžiun grįžavoję nakavot (šitie, apie katruos mums liubymiausias „Jonis“ giedodava vakaruškosna).

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

Rytai nusistojo takys apyšilčiai, viežlybi, muset bulbos ims bistrai išsilįst iš pa gruoda, no ašei vis tiek pasirėdžius šunelio, to nuo kaimynkos Levutės būdos, Sabalo, drapanom, kad bagotesnė veizėčiaus. Užsimovus tufliais, inpirktais kromėje, ir užsivilkus bliuskę su undaroku, drapavotus Versacci gryčios kriaučiaus. Atseikėjau ašei už šituos aprėdus dešimt šimtų žalio papieriaus, vadinamo pinigu čionainosna. Žemčiūgai kaba unt kakla, braslietas tabaluoja unt runkos, skarela išmaliavota nesvietiškais roštais. Ja apsviniojus nučirškintą pečiū stancijose kaklū, svambalus auksinius insisegus in ausis. Maskatuoja anys monei nuo ausū kap svarmenys, katrais sosiedka Levanija bulbas svarsto kermošiuj. Apsgraibiau, ar noktį nenuvagė kas nuo monęs katro cvambalo, kol lakiojau žųsela sapnuose po dausas nemarias. Tigi, mačyk, kokia sesela tava dabar bagota ir nešpėtna...
Mon nesumojant, kų dar tau pautarint, ataskuodžia šoperis Rapolas, kilęs iš pa Utenas. Tveria moni užu rankas, timpia in laukū, atdaro mašinela. Insėdu ir dardam pasikieminėti pas būrus, katrie nuilsę mieginėja trobosna Las Vego prieigose.
Saulalei jau visai užsikapanojus unt svieto smaigo, patenkinti kemšam inkaitusiais žundais jobvalą: rudonas žuvū ikras (kad tujenai jasniau būtų, paveizėk šermukšnies, katras palei gurbą stamantrijas, uogas: tap tos ikros išroda), pasigardindami duonela, piernykais, katruos venzliuku atasiuntei anū nedėliū. Mums patarnauja šinkorka, tasai nuo aukštaičių karčiamas, tąsyk nesuveizėdamas inpilti čierką šoperiui Rapolui tekilos iš rambliuko, todėl suėmus zlasčiai, spiriam šinkorką jukš iš trobas. Anus lekia kuliavirsčiais kap kokis biesas - Brisius Li nuo japanų.
Tokis navatnas čiesas nusistovėja manasai Amerikėj: pačio, panašaus į bagočiū, katras lungus windousais rokuojamus, meistravoja trobosna, ar to gi Levuko Dikaprijausko, katras sava mėlynom akelom ir geltonais karčiais bei kreivai pakirpta grifka tokis nusdavęs in mūsų ūlyčios bernelį, dar nepajieškojau, bo Amerikė bais didela aprėpimu, bais prakilni. Jegu mūsuosna žemaitukai, aukštaičiai, suvalkai ir dzūkai telpa vienon Lietuvon, tigi čionainosna visokių navatnų būrų pilna: kaliforniškų kapūstų, kalarado vabalų, virginijų, jurgių, katrie šaukiami džordžijais. A be ta pilna senbernių ir senmergių, t.y. nevedusių yr, net valstija inkurta - Nevada vadinasi.
Teks munei, išlaidus visa kū mamutė ir tevelis davie, grįžavot namolio nieka neinpešus šitoj Amerikėj. Tik gi neišmįsliju katruo vieškeliu, bo vundens galybė ir šoperis Rapolas nepamačys mon niekuo. Jegu parpluksiu alna piena puta, žinoki, nenuskindus būsiu Titaniku, o jegu puta markatnuos, žinok, nabašnikė jau ašei. Tadu sumdyk Praną Kriukelį, katras nabašnikais užsiima. Pinigo šitam naposčiui atasiųsiu iš sykio „vesternu unijum“. Vat, pamįslinau panašų žodį: nezamiršk, brolau, in komunijos prieit unt Velykų, išdabot klebonėliui zlatkas, kų prizbitkijęs razbainikas esi, kol manįs nėr.
Nešavok pasveikinimus Petrui ir pakibink anąjį, kad lauktū monęs. Jegu nesurosiu Tomuko Kruzevičiaus ar kitų prakilnių, teks nusiliuosuot su kraičiu in jo gryčiū ir atšlaimą prieš tai išsitapijus jaunamarčia.
Tigi tiek, brolau. Sliuok nuo pečiaus, nekirmyk, eik ariavot laukų, vis jagoda bus....
Iš Amerikės sesela tavoji.
Post scriptum: Laiškū siunčiu bonka, bo pigiau. Ut, veizėk Nevėžin. Mon paskaičiavimu užu dienos pietų mete parplauks tėvonijon,  bonka tekilos – reaktyvinė gi....

Irma Randakevičienė

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: