Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

Televizijos laidos

Norint rašyti straipsnį



Apklausa

Ar reikia istorinės akmens amžiaus gyvenvietės Lietuvai
 

Dabar tinkle

Mes turime 89 svečius online

Jei norite paremti

Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida"
įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p:
saulius.novikas@init.lt
Mob.tel: +370 612 76515
Svetainė atnaujinama
Kodėl ir ko Norberto Vėliaus eita per Lietuvą?II PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Dvasinės vertybės
Trečiadienis, 27 Gegužė 2009 00:00

Ypatingas Vėliaus – tautosakos metraštininko – laikas ir kitais atžvilgiais. Tik vos vos XX a. persiritus į antrąją pusę Lietuvos kaimas nors ir negyveno senesnės folklorinės kultūros ritmu, bet labai gerai jį jautė ir prisiminė. To ritmo aidą dar buvo galima išgirsti kaip neseniai, žemaičių atsimenamos jaunystės laikais, turėtos „mados“ būriu laukuose dainuoti, atpažinti iš paprastos kasdienybės, kai netikėtai užėjęs pas pateikėją moterį ne kartą galėjai ją užtikti staklėse besėdinčią ir drobes audžiančią. Dabartinėmis akimis žvelgiant, Vėliaus rankraščiai iš tiesų prisigėrę unikalios, vėlesniais laikais net prisiminimuose išblankusios, o anuomet, pavyzdžiui, Žemaičiuose, gyvų gyviausios tautosakinės tradicijos dvasios: Juozas Tarvainis labai mėgsta pasakoti. Visi sediškiai juokiasi, kaip kartą jis vidurnaktį atsistojęs prie duonos eilėje ir visą naktį išpasakojęs pasakas, kad nebūtų nuobodu laukti, kol atidarys parduotuvę. Ir pasakodavęs vis kitas pasakas LTR 4057;

Pasakas ir atsitikimus pasakoja mielai visiems, kas tik paprašo. Su pasakom esą net ligonį numarinęs. Nuėjęs sykį Medikio lankyti. „Jūzapā, – sakąs tas Medikis, – tu muokė gražių pasakų, papasakuok.“ Papasakojęs vieną pasaką, antrą, o kaip trečią pradėjęs – Medikis nebesiklausęs, nes jau buvo miręs LTR 3527;

Baisē miegsto pasakuotė. Aš ir daba [užrašyta 1969 m. – B. S.] ēno pasakuodama. Nuēno į kuokį namą, apsistuojo, pabūno kelias dėinas ir pasakuojo. Monė žmuonės ir pamaitėn.Monė ožkvėit: „Petrutienelė, atvažiouk, kāp tavėis mūso vakā lauk!“ Kartās į Žemalė, kartās čia pat puo kaimą pavaikščiuojo pas draugų. Pabūno ėlgā, ėšdiestau vėsas pasakas. Ėr numėškē, ėr svetėmė atēn paklausytė. Ypač vakā. Ka ėšgėrst, ka Petrutienė atejė, būrē sosėrenk... LTR 4056.

Palikta Vėliaus ranka apmestų įtaigių vaizdelių ir iš kitų Lietuvos vietų, ypač iš jį visados traukusios, beveik nepažeistą senąjį gyvenimo būdą išlaikiusios, gyvastingai XX a. tebevešėjusios apeiginio dzūkų dainavimo terpės: Ypač mėgsta vestuvėse padainuoti, tėvus ir jaunąją pravirkdyti. „Kai šalin [pas jaunąjį – B. S.] vežė. Jau išvesdinėja, žirgų kinko, duktė atsisveikina su kaimu... Stiopka atbėga, sako: „Davai pravirkdykim motkų!“ Kaip davėm „Žirgeliai sukinkyti“ – ai ai ai ai! Blinkt motka ir apalpo LTR 3670.

Kad vis dar buvo neprarasti tiesioginiai žmonių ryšiai su tautosaka, patvirtina ir dar kitokios aplinkybės. Kaip pagrįstai galima spėti, dažniausiai knyginis apsiskaitymas anuomet dar negožė (arba jis tik retsykiais prasikišdavo) liaudiško pasakojimo tradicijos. Tautosaka vis dar buvo gyva ne rašytu žodžiu, o kaip ir kadaise – eidama per žmones iš lūpų į lūpas. Dėl to Vėliaus pateikėjas net teisinasi, kad jam iš knygų trudna pajungt, kad tik iš senovės jo sekamos pasakos. O kaip ir „pajungs“, jei vos ne kiekviena net kelių eilučių biografinė informacija baigiama autoriaus pastaba, kad apklaustasisnemoka nei skaityti, nei rašyti. Ar tik ne ši aplinkybė bus lėmusi, kad Vėliui dainavusios moterys dar beveik nekalba apie dainų sąsiuvinius (išskyrus retus atvejus, kai bendrauta su jaunesniais asmenimis), iš kurių dabar net vyriausioji karta jau dažnai ir tedainuoja. Antra vertus, taip spėjant būtina ir išlyga; tai verčia daryti priešingos pastabos, bylojančios apie jau prasidėjusį perėjimą nuo žodinės prie rašto kultūros, iš kurių patiriame, kad ne viena „dainuškininkė“ savo repertuarą yra gerokai papildžiusi iš knygelių ar kalendorių išmoktomis dainomis. Taigi Vėliaus tautosakos rinkimo laikas buvo ne tik palankus senosios tautosakos paieškoms, bet kartu buvo ir sudėtingas metas, paženklintas daugybe prieštaravimų, apie kuriuos jis nė nemanė rašyti.

Bendras rankraščių kontekstas rodo, kad Vėliaus būta kruopštaus, reto darbštumo folkloro lauko darbininko, nuolat turėjusio novatoriškų idėjų, kaip, ką ir kodėl reikia rinkti. Kaip tradicinės kultūros metraštininko, jo labai tikslingai eita per Lietuvą, iki smulkiausių detalių rėpiant mūsų žodinio paveldo visumos vaizdą. Žvelgiant iš dabarties atskaitos taško akivaizdu, kad visa pirmosios pakopos Vėliaus folklorinė veikla (stebėti ir fiksuoti) turėjo dar vieną jo paties irgi dažnai deklaruotą misiją – pakloti tvirtą pamatą tautos kultūros studijoms. Pasak bendražygių, šio tyrėjo ir paties labai nuosekliai eita – nuo empirinių tyrimų prie baltiškosios pasaulėžiūros studijų.



LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: