Tautos identitetas – istorinė atmintis Spausdinti
Straipsniai - Dvasinės vertybės
Šeštadienis, 19 Gruodis 2009 22:50

P.Saudargas

Ekonominėje žiemoje sužvarbusią Lietuvą periodiškai krečia ne tik klausimas: „iš ko gyvensime?“, bet smelkiasi ir kitas šaltukas – valstybinė identiteto krizė. Metamos lėšos kurti valstybės „įvaizdį“, bandoma atsakyti į klausimus: „kas mes esame, kuo didžiuojamės?“.

 

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

 

Ilgai mąstę įvaizdžio specialistai įsidrąsino: „Lietuva - drąsi šalis“. Tačiau drąsos deklaravimas dar nėra drąsa, nes ji įrodoma konkrečiais poelgiais. Kokiais gi drąsiais poelgiais mūsų valstybė ir tauta gali didžiuotis? Drąsia vyriausybės finansų politika? Tikriausiai, bet tą įrodys laikas. Nusikalstamai drąsiais naujųjų emigrantų poelgiais užsienio šalyse? Įvaizdis, bet nekoks. Drąsos ieškoti reikia kitur.

Tautos identitetas slypi istorinėje atmintyje, jis sužiba laiko nugludintais istoriniais deimantais, kurie skirti ne tik pasigėrėjimui, bet lyg monolitai sutvirtina valstybės pamatus. Žalgirio mūšio datą mokiniai vis dar mena – šis istorinis deimantas didžiojo kunigaikščio Vytauto subrandintas kryžiuočių kraujyje nekelia abejonių.
Ne veltuj garsioji Žalgirio mūšio scena šiomis dienomis netgi panaudota vienos iš partijų Europos Parlamento rinkiminėje kampanijoje (agitaciniuose plakatuose). Matyt padirbėjo tie patys įvaizdžio specialistai. Kitas gi monumentas šiandien patiria netikėtą istorinę „ekshumaciją“ ir, matyt, ne be svetimų šalių specialiųjų tarnybų įsikišimo yra bandomas sukompromituoti. Tai partizaninis pasipriešinimas sovietų okupantams: Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdis.

Ar verta įrodinėti šių istorinių įvykių reikšmę Lietuvai? Apie laisvės kovas daug rašyta, pasakota, kurti filmai. Iliustracijai pateiksiu dvi šviežutėles nūdienos apžvalgininkų citatas. Kęstutis Girnius straipsnyje DELFI „Lietuviškų vertybių paieškos“ kaip tik ieškodamas tautinės drąsos įrodymų mena: „Būta daug drąsių lietuvių, pvz., pokario metų partizanai“.

Virginijus Savukynas straipsnyje DELFI „Ar turėsime drąsos pažvelgti į savo istoriją?“ teigia: „Nuo požiūrio į partizanus priklauso mūsų požiūris į savo valstybę. [...] Partizanų kovos parodo, kad nebuvome apgailėtini žmogeliai, nevertinę laisvės.” Tai iliustruoja, kad pokario partizanų kovos tampa pirmučiausia atspirtimi ieškant mūsų tautos savigarbos.

Tačiau pasikėsinimų išvirkščiai interpretuoti šį istorijos tarpsnį atsiranda. Pasirodo, kad instrumentų apsisaugoti nuo tokių atakų neturime. Pastebėjus keliose interneto svetainėse (pavadinimų nereklamuosiu) viešai šmeižiant partizanus bei propaguojant komunizmą buvo kreiptasi į generalinę prokuratūrą. Atsakymas – nėra įstatymo, kuriuo vadovaujantis galima būtų bylą pradėti...

Priemonių imtasi

Turint įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, kartu su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos kolega Petru Luomanu ėmėmės tolesnių priemonių. Registravome baudžiamojo kodekso papildymą 1541 straipsniu: „Viešas komunizmo ar fašizmo nusikaltimų neigimas ar parama jiems“. Kuriame išdėstyta: Tas, kas viešais pareiškimais žodžiu, raštu, panaudodamas visuomenės informavimo priemonę, paskleisdamas pranešimus elektroninių ryšių tinklais, naudodamas kitas elektroninių ryšių ar viešai prieinamas informacinių technologijų priemones ar kitokiu būdu propagavo, neigė, šiurkščiai menkino ar pateisino komunizmo ar fašizmo vykdytą genocidą ir kitus komunizmo ar fašizmo vykdytus nusikaltimus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.“

Panašios nuostatos taikomos ir asmenims šmeižiantiems Lietuvos Respublikos piliečius, Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio dalyvius – karius savanorius, 1944 – 1953 metais organizuotai ginklu kovojusius prieš sovietinę okupaciją.

Visas straipsbis: http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/article.php?id=22362949

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (5)
Sociologija liko viduramžiuose lyginant su kitais mokslais :-[
5 Ketvirtadienis, 31 Gruodis 2009 13:40
Jei sociologai apibrėžtų tautos sąvoką, tai nebūtų jokių ginčų apie tautos "identitetą". Dabar, deja, kalbininkai geriau apibrėžia žodžio "tauta" sąvoką negu sociologai mokslinio termino "tauta" sąvoką. Sociologams šis terminas, manau, pamatinis.
Dar 2001 "Moksle ir gyvenime" pirmame numeryje bandžiau atkreipti dėmesį, kad kalbininkai rašo geresnius apibrėžimus žodžiams, kurie yra pamatiniai sociologijos mokslui. :-[[[
Norėtusi, kad daugiau sąlyčio tašk
4 Antradienis, 22 Gruodis 2009 17:23
prusas
Norėtusi, kad daugiau sąlyčio taškų būtų pateikta su laikraščiu Lietuvoa Aidu, tai pats lietuviškiausias laikraštis.
Įstatymais tautos dvasios neprikelsime,
3 Pirmadienis, 21 Gruodis 2009 20:12
Vardulis
Įstatymais tautos dvasios neprikelsime, tik švietimu ir savo geriausiais pavyzdžiais. Pradžiai bent derėtų pripažinti, kad turime tokių bėdų. „Indetitetas“, „imidžas“ – va čia ir yla iš maišo... Tauta, kaip ir žmogus gali kurti tik iš savo vidaus. Kada gi pasibaigs šita beždžionių mada...
Nesijaučia kad Songaila būtų tautinin
2 Pirmadienis, 21 Gruodis 2009 18:42
prusas
Nesijaučia kad Songaila būtų tautininkas pasikvietes prorusišką Ozuolą ir Genzelį, nors Genzelis daug sąžiningesnis ir nesimato pas jį slaptų minčių kaip Ozolo ir Songailos.
Jau senai reikia įstatymo, kuris atitin
1 Sekmadienis, 20 Gruodis 2009 12:59
Jau senai reikia įstatymo, kuris atitinkamai įvertintų įvairiais būdais ir priemonėmis šmeižusius Lietuvos valstybę ir lietuvių tautą.
yvComment v.1.20.0