Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 119 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6308828

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Prieš svetimvaldybę Vilniuje ir kitur PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Dvasinės vertybės
Pirmadienis, 11 Sausis 2010 02:40

Pastaruoju laiku apskritai valdžiai jaučiu vis stiprėjančią panieką, bet Vilniaus valdžiai, vadinamajai savivaldybei – ypač, o kai kurių jos organų ar padalinių tiesiog nekenčiu, ligi skausmo, kruvinai. Galbūt todėl, kad esu vilnietis nuo gimimo, ir man, kaip vilniečiui, kaip vienai iš gyvų Vilniaus ląstelių, per visus keturis su viršum, gal jau beveik penkis gyvenimo Vilniuje dešimtmečius niekada taip neskaudėjo kaip dabar.

 

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

 Nauja laida !

Pradėsiu dar nelabai senu konkrečiu įvykiu, palietusiu mane itin asmeniškai.

Prieš mano langus žaliavo keturi gražūs, sveiki vidutinio amžiaus medžiai: kaštonas, liepa ir dvi tuopos, arba topoliai (šis pavadinimas ne rusų kilmės, jis remiasi lotyniškuoju pōpolus, jei tai argumentas prieš nepelnytą šių medžių niekinimą pastaruoju metu). Pavasarį sprogo, vasarą šlamėjo, rudenį spindėjo auksu. Tiesą sakant, ir butą įsigyjant šie medžiai buvo ne menkiausias argumentas. Ir štai vieną 2004 metų pavasario rytą pakirdau nuo benzininio pjūklo garso. Prišokau prie lango, ir lyg šaltu vandeniu perliejo: pjovė kaštoną. Kol užsimečiau striukę ir išbėgau laukan, iš jo tebuvo likęs plikas stuobrys, netrukus ir tas paverstas malkomis. O darbininkai su savo technika jau spietėsi apie vieną iš topolių. Aš puoliau tiesiai prie medžio, atsirėmiau nugara į kamieną ir pasakiau, kad jei pjaus, tai tik kartu su manim. Iš pradžių jie nustebo ir pasikvietė savo viršininkę, darbų vykdytoją, o kai ta ėmė ant manęs burnoti, kad aš trukdąs darbui ir turėsiąs jiems kompensuoti už prastovą, tai ir darbininkai neatsiliko: nuklojo riebiu „matu“ ir išsišaipė kaip tik mokėjo. Viršininkė iškvietė policiją, o aš mobiliuoju telefonu per draugus ir pažįstamus susiradau aukštesnę valdžią – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyrių. Trumpai nupasakojau situaciją ir pasakiau, kad nesitrauksiu, kol atvažiuos. Po geros valandos malonaus bendravimo su darbininkais, jų viršininke ir dviem sutrikusiais policininkais sulaukėme atsakingų vyrų iš savivaldybės. Atvyko dviese. Vienas geraširdiškai kalbėjosi su manim, skundėsi, kaip sunku mieste sužiūrėti želdinius, kai kiekvienas savavališkai pjauna ką tik užsimano, dėkojo už pilietinį aktyvumą, o kitas tuo metu sukinėjosi aplink tuos bei tolimesnius medžius ir aiškinosi su pjovikais. Po kurio laiko vyrai iš savivaldybės išvažiavo, ir tada, man jau begrįžtant namo, priėjo minėta viršininkė ir pasakė: šitas tuopas mes būtume tik genėję, bet jeigu tu taip, tai dabar vieną visai nupjausim. Tik šyptelėjau, maniau, siunta iš nevilties, negali atleisti už „prastovą“. Ir vis dėlto dar sukurpiau prašymą nepjauti ir negenėti mums po langais medžių, surinkau laiptinės kaimynų parašus ir nunešiau į savivaldybę. Tačiau nė porai savaičių nepraėjus pareinu vienąsyk iš darbo ir... Topolio nebėra. Tik baltas, sveikut sveikutėlis kelmas rasodamas šviečia po langais. O ir likęs topolis taip nugenėtas, kad šakų likę tik virš penkiaaukščio stogo... Ir ne jis vienas – nugenėta, sužalota ir iškirsta kone pusė viso kvartalo medžių, tarp jų vaismedžiai, alyvos... Plyna dykvietė, palyginti su buvusia ištisa laja.

Dėl to kaštono paskui išsiaiškinau su gretimo namo gyventoju, pensininku, savo rankomis andai jį sodinusiu. Esą medis augo per arti dujotiekio. Bet, pasirodo, tokiu atveju esama dviejų galimybių: arba pjauti medį, arba tam tikru būdu „užblokuoti“ šaknis nuo vamzdžio pusės. Tik tai kainuoja. Bet medį pjauti irgi kainuoja! Kodėl pasirinkta pjauti medį, o ne blokuoti šaknis? Pagaliau aplinkinių namų gyventojai gal būtų susimetę tam šaknų blokavimui, bet ar kas klausė?

Paskui dar parašiau apmaudo ir pasipiktinimo laišką Miesto ūkio skyriui, bet gavau atsakymą (Nr. 60-(4382)-8977), neatitinkantį tikrovės, ir tapo aišku, kad galiu rašyti kiek tinkamas – valdininkai atsirašys, jie iš to duoną valgo. Mano mokesčių duoną, beje.

Nuo tos dienos negaliu ramiai pažvelgti pro langą – štai jau treti metai kaskart lyg iš naujo pjauna. Ir ne tik medžius, bet ir širdį. Ir širdis kaskart nevalingai keikte prakeikia pjovėjus, nuo sumanytojo ligi paskutinio vykdytojo, po triskart per dieną. Nes tai ne tik šlykštus gyvenamosios aplinkos sudarkymas, bet ir skaudus, skaudžiausias pažeminimas. Dabar iš patirties žinau, kad mes, Vilniaus gyventojai, miesto valdžiai – niekas, nebent kliūtis jos patologiškiems „projektams“.



LAST_UPDATED2
 
Komentarai (3)
esme
3 Sekmadienis, 17 Sausis 2010 16:06
is kaires sedintys du asmenys - detalinetojai. Reikia kreipti 90% demesio i esme, o ne 90% i detales, tindancias galva. Tikrai, musu kultura del kazkokiu priezasciu, nusileidzia atrodo bet kokiai kitai. Mes be jokios sazines grauzaties priimame kitokia kultura, negerbiame savo krasto. Reikia pataisyti sitai
Kolchozas
2 Šeštadienis, 16 Sausis 2010 16:51
Gal ir gerai, kad yra kalbama šia tema, tačia taip nieko ir neišdiskutavo. Savukynas apskritai nesusigaudo nei apie istoriją nei apie temą, todėl tik gadino visą pokalbio eigą. Labai gerą įspūdį paliko Dainius Razauskas. Iš kart matosi, kad žmogus skaito, žino ir orientuojasi situacijoje. Apskritai pokalbį galima būtų laikyti nepavykusiu, nes pasisakyti pilnai nei vienas taip ir negavo progos. vieni kitus pertraukinėjo, bandė perrėkt, kažkoks kolchozas. Jei p. Savukynui trūksta informacijos ir duomenų, gal reikia pradėt labiau domėtis ir skaityti ne tik Bumblausko bulvarinės istorijos pasakaites. DNR pateikia daugiau duomenų nei to reikia. Ir nors laidoje šmėkštelėjo pašaipiai mintis apie sąsajas su trakais ir ilyrais, reikia tikriausiai informuoti gerb. laidos vedėją, kad Europos genetika patvirtina, jog trakai ir senieji mikėnai (Homero aprašytoje Graikijoje) yra tie patys vadinami "baltai".
Turim keltis
1 Penktadienis, 15 Sausis 2010 22:28
Ritamės kūliais, kada sustosim? Turim keltis, privalom!

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: