Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...
/index.php/temu-turinys/29/173
Baltų menas
„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...
/index.php/temu-turinys/60/527
Kryžiaus žygis prieš Pilėnus
„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...
/index.php/temu-turinys/29/236
Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai
Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...
/index.php/temu-turinys/29/270
Žmogus ir žvaigždės
Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...
/index.php/temu-turinys/56/566
Kalvystės paslaptys
Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...
/index.php/temu-turinys/60/302
Airėnų akmuo
Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...
/index.php/temu-turinys/53/214
Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien
Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...
/index.php/temu-turinys/60/284
Piliakalnis Vilniaus centre
Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...
/index.php/temu-turinys/60/275
Tyrimai Šventaragio slėnyje
Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...
Baltų menas
„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...
Kryžiaus žygis prieš Pilėnus
„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...
Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar
Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...
Žmogus ir žvaigždės
Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...
Kalvystės paslaptys
Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...
Airėnų akmuo
Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...
Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė
Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...
Piliakalnis Vilniaus centre
Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...
Šiame projekte labai laukiama ir pilietinė iniciatyva!
Nelikite abejingais mūsų protėvių istorijai - tai ne tik
mūsų šaknys, patriotizmo puoselėjimas, bet ir vienas
iš valstybingumo pamatų.
Būsime dėkingi ir mus parėmusiems.
Juridinis projekto asmuo VšĮ"Baltų Atlantida" įm.k 301741051
Tikslines lėšas mums galite pervesti ar paaukoti 2%
A/S: LT827400030400023810
Danske bankas
Mums rašykite el.p: saulius.novikas@init.lt
Veliuonos atsiradimas 1283 metais lietuvių kare su kryžiuočiais prasidėjo nuolatinių kovų etapas. Vokiečių ordino kronikininkas Petras Dusburgietis savo „Prūsijos žemės kronikoje“ įrašė garsiuosius žodžius: „1283 viešpaties metais, kai nuo karų su prūsų gentimis pradžios prabėgo jau 53 metai ir visos šios žemės giminės jau buvo nukariautos ir išvaikytos, žodžiu, kai čia nebeliko nė vieno, kuris nebūtų nuolankiai paklusęs šventajai Romos bažnyčiai, Teutonų ordino broliai šitaip pradėjo karą su ta galinga, kietasprande ir kariauti pratusia tauta, kuri gyveno Prūsijos žemės kaimynystėje, anapus Nemuno, Lietuvos žemėje.“
Adobe Flash Player not installed or older than 9.0.115!
Pagrindinės kovos vyko palei Nemuno žemupį, kurio pilių sistema dar nebuvo pritaikyta tokioms kovoms. 1290 m. kryžiuočiai puolė Kolainių pilį (dabar – Jurbarkas). Pilies vadas Surminas atkakliai priešinosi. „Galop visi pilėnai, išskyrus 12 žmonių, buvo mirtinai sužeisti, kad nuo pilies sienų kraujas tekėjo nelyginant patvinęs liūčių vanduo,“ – rašo Petras Dusburgietis. Pilis buvo apginta, bet, vos kryžiuočiai pasitraukė, Surminas paliko pilį. Kolainių pilis buvo per silpna gintis nuo tokių puolimų. 1291 m. balandžio 22 d. Surminas pastatė naują pilį Junigedos valsčiuje. Iš pradžių naujoji pilis vadinta Junigeda, o nuo 1315 m. ji žinoma ir Veliuonos vardu, kuris ilgainiui įsigalėjo. Veliuonos pilis tapo stipriausia pilimi Nemuno žemupyje. Jai teko atlaikyti pagrindinius kryžiuočių smūgius. Prie šios pilies sprendėsi Lietuvos valstybės likimas. Lietuvių karas prieš kryžiuočius Kryžiaus karai Pabaltijyje prasidėjo 1197 metų kryžiaus žygiu į Livoniją. Jau šio žygio metu vokiečių vadovaujama ekspansija Padauguvyje susidūrė su Lietuvos kariuomenės remiamu pasipriešinimu .Visą XIII amžių vyko kariniai susidūrimai tarp lietuvių ir vokiečių, o jų rezultatai nieko gero nežadėjo vokiečių riteriams. Šiaulių (1236), Durbės (1260), Karusės (1270) ir Aizkrauklės (1279) mūšiuose jie patyrė itin skaudžius pralaimėjimus. Tai padėjo galingam Vokiečių ordinui nuo 1237 m. sutelkti visą Pabaltijo nukariavimą savo rankose, bet kartu vertė jį atidėlioti platesnę karinę kampaniją prieš Lietuvą. Tačiau 1283 m. Pabaltijo nukariavimas buvo baigtas, liko tik Lietuva, tarsi pleištas įsiterpusi tarp Vokiečių ordino valdų Livonijoje ir Prūsijoje. Tai buvo ilgiausias karas Europos istorijoje. Vokiečių ordino talkininkų būriuose Lietuvą aplankė visos Vakarų Europos šalių riteriai. Patys Vokiečių ordino riteriai buvo nuolat papildomi naujai užverbuotais nariais, o verbavimui Vokiečių ordinas turėjo tankų savo valdų tinklą Vokietijoje. Atrodė, kad Vokiečių ordino resursai neišsemiami. Tačiau Lietuva rado savo resursų šaltinį – susiskaldžiusios Rusios žemes, kurias buvo palyginti nesunku nukariauti ir rinkti čia karius kovai su kryžiuočiais. Taigi pasirodė, kad priešininkų jėgos yra apylygės, ir tai reiškė, kad kova bus ilga ir sunki.
Nors karas buvo vykdomas pagonių krikštijimo pretekstu, jo neužbaigė net Lenkijos karaliumi tapusio Lietuvos valdovo Jogailos 1387 m. įvykdytas Lietuvos krikštas. Net lemiama Lenkijos ir Lietuvos pergalė prieš Vokiečių ordiną Žalgirio mūšyje 1410 m. liepos 15 d. dar galutinai nepalaužė kryžiuočių įkarščio ir planų Lietuvos sąskaita sujungti savo valdas. Tačiau, suvokęs, kad po didžiojo pralaimėjimo nebeturi jėgų priešintis, 1422 m. Vokiečių ordinas buvo priverstas sudaryti taiką su Lietuva bei Lenkija. 225 metus (1197–1422 m.) trukęs karas baigėsi. Iš jų 86 metai tenka pradiniam kovų etapui (1197–1283 m.), 128 metai – nuolatinio karo etapui (1283–1411 m.) ir 11 metų – baigiamosioms kovoms tarp Torunės ir Melno taikos sutarčių (1411–1422 m.).
Dviejų ideologijų susidūrimas
Kryžiaus karų epocha Vakarų Europoje buvo kraštutinės netolerancijos laikotarpis. XII a. šv. Bernardas Klervietis skelbė: „Pagonio mirtimi krikščionis didžiuojasi, nes ja Kristus pašlovinamas“. Jis teologiškai pagrindė galimybę ir netgi būtinybę kurti vienuolių riterių ordinus – juos turėjo sudaryti „dvasininkai“, kurių pareiga – žudyti. Tokios ideologijos įkvėpti Vakarų Europos kilmingieji plūdo į pagalbą Lietuvą niokojančiam Vokiečių ordinui. Lietuvos jėga slypėjo priešingoje ideologijoje. Kovų su Vokiečių ordinu metu Lietuva sukūrė savo imperiją tarp Baltijos ir Juodosios jūros. Tai darydami Lietuvos valdovai tik ribotu mastu galėjo remtis karine jėga. Ne mažiau svarbi buvo diplomatija ir pagarba savo pavaldinių papročiams bei tradicijoms. Rusios kunigaikštysčių valdyti siunčiami Lietuvos kunigaikščiai priimdavo stačiatikių krikštą, o Lietuvos valdovas Gediminas (1316–1341) rašė: „[leidžiu], kad krikščionys garbintų savo Dievą pagal savo paprotį, rusai pagal savo apeigas, lenkai pagal savo paprotį, ir mes garbiname Dievą pagal mūsų apeigas, ir visi turime vieną Dievą“. Jis ir jo palikuonys visada pabrėžė, kad lietuviai kovoja ne prieš krikščionis, o gina savo tėvynę. Tačiau, kad tai įrodytų, jie turėjo laimėti karą.