Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 196 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 5850853

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Rasų šventė- atgarsiai iš praeities (I-dalis) PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Paskendusi pasaulėžiūra
Antradienis, 16 Birželis 2009 00:00

Rasos šventė ir Joninės – dvi visiškai skirtingos šventės

Rasą per Jonines švenčia ne tik krikščionys, bet netgi ir kai kurie romuviečiai – t.y. sėdima prie laužų ir paparčio žiedo ieškoma ne per saulėgrįžą, o po jos praėjus kelioms dienoms.Šis keistas paprotys akivaizdžiai atspindi dar tuos laikus, kai katalikų žyniai persekiojo savo protėvių tikėjimo ir papročių nenorėjusius atsisakyti lietuvius.

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 

 

Matyt kad taip ir nesugebėję iki galo išnaikinti tautos dvasios, katalikiškieji lietuvybės persekiotojai susitaikė su pačia šventimo tradicija – tiktai vietoj natūralios šventės privertė švęsti svetimą, svetimšalių tautos niekintojų ir naikintojų primestą teologinę datą.

(Beje, panašus absurdas neseniai atsitiko ir su trečiojo kalendorinio tūkstantmečio pradžia, kuri buvo švenčiama visais metais anksčiau – vien dėl to, kad krikščioniškosioms vyriausybėms taip buvo patogiau.)

Ir vis dėlto, Rasos šventė yra trumpiausiosios metų nakties šventė – todėl neturi nieko bendro nei su krikščioniškosiomis Joninėmis, nei su birželio 24-ąja.
Su Rasa prasideda tikroji vasara

Rasos šventė žymi pradžią astronominės vasaros, kuri dalyje pasaulio valstybių (pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Ispanijoje) sutampa ir su kalendorine vasara.

Ir visai nenuostabu, kad prancūzams vasara prasideda tik birželio pabaigoje – juk būtent šio metu prasideda tikrai šilti orai.

Būtent su Rasos švente prasideda vasaros sezonas ir didžiojoje dalyje Europos kurortų.
Rasos šventė ir jos papročiai turi gilią prasmę

Trumpiausia metų naktis buvo ir yra švenčiama daugelyje tautų ir kultūrų. Rasos šventė – tai metas, kai atsitraukia tamsiosios dvasios, o gamta prisipildo pozityviosios energijos ir suaktyvėja visos gerosios jėgos.

Būtent per Rasą surenkamos pačios veiksmingiausios vaistažolės, kurioms priskiriamos vos ne stebuklingos gydymo savybės.

Žmonės, kurie nemiega trumpiausiąją vasaros naktį, praleidžia ją gamtoje, gauna didelius kiekius teigiamos Žemės energijos – juos visus metus globoja motinos gamtos deivė Žemyna.

Giliai prasmingas yra ir laužų deginimas Rasos naktį – žinoma, kad jei žmogus peršoko per Rasos laužą, jo namai tais metais tikrai nesudegs. Todėl kai ateina Rasos šventė, nors kartą peršokti per degantį laužą – šventa priedermė kiekvieno, kuris nuoširdžiai rūpinasi savo namais.

Visas straipsnis:http://www.lietuviais.lt/dienorastis.php?data=20080617

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: